Policijos duomenimis, smurtas artimoje aplinkoje yra dažniausiai fiksuojamas Lietuvoje po vagysčių, o 80 proc. nukentėjusių – moterys. Moterų informacijos centro tyrimo duomenimis, net 60 proc. iš jų nesikreipia pagalbos. Jurgio Didžiulio ir Ericos Jennings išplatintame vaizdo įraše kalbama, kad jų viešo kreipimosi tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į smurto prieš moteris problemą Lietuvoje. „Telia“ į kreipimąsi reagavo vienareikšmiškai – reklama su Lavrinovičiais atšaukta. Tokia įmonės reakcija sąmoningai ar ne, formuoja įvaizdį, kad Lietuvoje buvę kaliniai neturi teisės į pilnavertį visuomeninį gyvenimą. Tokiu būdu, siekdama solidarizuotis su viena pažeidžiama grupe, įmonė diskriminuoja kitą.
2019 m. Lietuva ir toliau visoje ES turėjo didžiausią kalinių skaičių 100 tūkst. gyventojų – 242 kaliniai. Anot kriminologų, to priežastis – baudžiamosios politinės ir kultūrinės priežastys. Net 62 proc. nuteistųjų įkalinimo įstaigose bausmę atlieka pakartotinai ir vėl – daugiausiai tarp ES šalių. Tokia statistika rodo nacionalinės perauklėjimo sistemos neįgalumą atlikti savo funkciją.
Tačiau integruotis nesugeba ne tik buvę kaliniai, į laisvę išėjusių asmenų resocializacijai kelius užkerta ir pati visuomenė. Lietuvos teisės instituto mokslininkų nuomone, bausmės vykdymas, nepaisant padarytų nusikaltimų pobūdžio ar sunkumo, visuomet turėtų orientuotis į asmens resocializaciją ir socialinę integraciją. Su buvusių kalinių integracija dirbančios asociacijos „Aktyvus jaunimas“ vadovo Gedimino Kondrackio nuomone nuteistųjų resocializacija – tai ilgas ir sudėtingas darbas reikalaujantis lūžio tiek teisiniame, tiek kultūriniame lygmenyje. Paklaustas, kaip būtų siūlęs „Telia“ sureaguoti į kritiką, G. Kondrackis mano, kad reikėtų skatinti diskusiją šiomis dviem skaudžiomis temomis: smurto prieš moteris ir buvusių kalinių integracijos, o ne pasirinkti vieną iš jų.
„Temose, kuriose priešinamos dvi pažeidžiamos grupės, atsiduriame moralinėje dilemoje. Tai reiškia, kad vienareikšmiško sprendimo nėra. Lietuvoje svarbu skatinti moteris kalbėti apie patiriamą smurtą ir jas išgirsti. Lygiai taip pat svarbu kurti visuomenę, kurioje buvę kaliniai jaustųsi turintys galimybę būti priimti ir kurti pilnavertį gyvenimą. Kaip kurti visuomenę, kurioje šie du uždaviniai padeda vienas kitam, o ne prieštarauja? Čia yra tikroji tema, kurią galėjo pradėti nagrinėti skandalo centre atsidūręs mobiliojo ryšio operatorius“, – teigia asociacijos „Aktyvus jaunimas“ vadovas.