Sausino, bet sausrų nenumatė

Baltijos jūra ir viso Baltijos regiono paviršiniai vandenys žemės ūkio skleidžiamų maistinių medžiagų yra teršiami nuolatos. Reguliuojamo drenažo sistemas diegiančio startuolio „EkoDrena“ vadovo Jono Steikūno teigimu, tokią nepertraukiamą žalą lėmė dar sovietmečiu Lietuvoje sutrikdytas natūralus vandens ciklas ir režimas.

„Situacija yra labai rimta ir iki šiol nespręsta. Lietuva, įstojusi į Europos Sąjungą, gavo virš 1 mlrd. eurų investicijų sutvarkyti koncentruotą taršą, tačiau pinigus paskirstė miestų nuotekų valyklų statyboms. Melioracijos skleidžiamų nitratų, azoto, fosforo žalos mažinti nesiimta, nors tai daryti reikėtų. Lietuvoje visada vyravo gojai, raistai, pelkynai, iki praėjusio amžiaus vidurio gyvenome natūraliomis sąlygomis – toks buvo ir vandens režimas, kurio visada iškrisdavo per daug. Esame perteklinės drėgmės šalis, todėl nuo 1950-ųjų pradėtos įrenginėti drenažo sistemos. Sovietų valdžia, dabartine verte, į melioraciją investavo apie 8 mlrd. eurų. Per pusę amžiaus iš 3 mln. turimų hektarų dirbamos žemės, drenažu nusausinta apie 2,6 mln. hektarų“, – sako J. Steikūnas.

Anot pašnekovo, saugantis įšalo, drenažo sistemos buvo įrengtos 1,5-2 metrų gylyje, tačiau jos pasiteisino iki klimato atšilimo pradžios. „Dabar vandenį reikia ne tik nusausinti. Mokslininkai ir klimatologai pastebi – pastarąjį dešimtmetį dažnėja bei ilgėja pavasarinės sausros, o šis procesas sutampa su pagrindine augalų vegetacija. Tuomet, kai programuojamas visas jų būsimas derlingumas, augalai ima saugotis, augimas sutrinka ir derliai būna maži“, – papildo J. Steikūnas.

Šarūnas Stepukonis
Foto: Organizacijos nuotr.

Našumas išauga trečdaliu

Paklaustas apie išeitį, J. Steikūnas kalba apie išmaniosios melioracijos sprendimą – pažangų būdą didinti tiek tvarumą, tiek žemės ūkio produktyvumą. Reguliuojamasis drenažas, pasak inovacijos kūrėjo, teikia dvigubą naudą: įrengus jį, išlošia ir ūkininkas, ir gamta.

„Išmanioji melioracija pakelia vandens lygį iš 2 m gylio į optimalų paviršių – 45-60 cm nuo dirvos viršaus. Taip laukai gali būti dirbami technikos, o vanduo užlaikomas prie šaknų zonos, todėl pastarosioms pakanka drėgmės maitintis. Pasitelkus išmananiąją melioraciją, iš drenažo išbėga iki 90 proc. mažiau vandens. Kartu, ir laukuose naudojamų trąšų. Tyrimai rodo, kad tokiu būdu pašalinama ir iki 40 proc. mažiau azoto. Išmanioji melioracija taip pat vandenį užlaiko aukščiau, jis neišbėga pro drenažo vamzdžius, po truputį geriasi į gruntinius vandenis ir maitina upes bei upelius“, – pastebi pašnekovas.

Tuo tarpu, augančio ūkio produktyvumą J. Steikūnas įvardija skaičiais. Remdamasis tyrimais, jis teigia, jog laukuose, kuriuose įrengtas reguliuojamas drenažas, derlingumas maksimaliai padidėja 37 proc., o įprastai – 20-30 proc.: „Taip augalams suteikiama daugiau drėgmės, trąšos ištirpsta greičiau ir geriau, yra lengviau pasisavinamos, todėl derlius didesnis. Be to, maistinės medžiagos neišplaunamos į paviršinius vandenis, jų sunaudojimas mažesnis“.

Tokius rezultatus lemianti išmanioji melioracija paremta technologija, kuomet nesudėtinga sistema vandens lygis dirvožemyje reguliuojamas, o drenažas sulaiko kritulių drėgmę laukuose. Naudojant lietuvių patentuotą inovaciją, palaikomas vandens lygis prie auginamų kultūrų šaknų zonos, prireikus įvažiuoti į laukus – vandens lygį galima pažeminti.

Šis inovatyvus tvaresnio ir produktyvesnio ūkininkavimo sprendimas neliko nepastebėtas ir ekspertų. Jis laimėjo pirmąją birželio 18-29 dienomis vykusio tarptautinio visų trijų Baltijos šalių „Clean Water Hackathon“ (liet. „Švaraus vandens hakatono“) vietą, prizinę poziciją pasidalinęs su latvių startuoliu „PurOceans“. Pastarasis sukūrė unikalią technologiją, gebančią išvalyti naftos, mikroplastiko, cheminių nuosėdų taršą iš vandens telkinio dugno, nepadarant žalos gamtai.

Švaresnis vanduo – planetos ateitis

„Clean Water Hackathon“ konkurse iš viso dalyvavo 9 kruopščiai atrinktos komandos – startuoliai, universitetų tyrimų komandos, ne pelno siekiančios organizacijos, jaunieji aplinkos apsaugos entuziastai, kurie jau dirba su vandens apsaugos iššūkiais.

Vieno iš renginio iniciatorių, „BaltCap“ atstovo Šarūno Stepukonio teigimu, dalyvių pasiūlyti sprendimai nustebino inotyvumu – pasitelkdami technologijas, jie pasiruošę kurti išties tvarią bei darnią ateitį. Pavyzdžiui, Latvijos startuolis „Funguys“ sukūrė biologinį grybų panaudojimo metodą, pašalinantį vaistus iš nuotekų valymo sistemų. Bendras estų ir lietuvių projektas „AzureBlue“ pristatė viešai prieinamą platformą su informacija apie vandens telkinių taršą, kurioje, naudojantis patikimais duomenimis iš palydovų, tiksliai parodomas skirtingų vandens telkinių taršos lygis.

Jonas Steikūnas
Foto: Organizacijos nuotr.

„Švaresnis vanduo yra vienas pagrindinių mūsų planetos išsaugojimo būdų. Tik pasitelkdami novatoriškus sprendimus, galime mažinti taršą ir kurti ateitį, kuri bus tvaresnė, draugiškesnė gamtai ir mums visiems. Šio konkurso nugalėtojų kasdienę veiklą lydi noras įveikti pasaulinius iššūkius, todėl ir taikomos inovacijos turi didžiulį potencialą būti plėtojamos, sulaukti investicijų, kaupti lėšas ir didinti sukurtą teigiamą poveikį globaliose rinkose. Džiaugiamės galėdami tai skatinti“, – teigia Š.Stepukonis.

„Clean Water Hackathon“ – pirmasis tarptautinis Baltijos regiono inovacijų konkursas, skirtas spręsti pasaulinius vandens taršos iššūkius. Beveik dvi savaites trukusį renginį suorganizavo vienas didžiausių fondų Baltijos šalyse „BaltCap“ ir verslo inovacijų bei tvarumo konsultacijų įmonė „Katalista Ventures“.

Dalyvaujančioms komandoms buvo surengta daugiau nei 85 susitikimų su įvairiausiais rinkodaros, teisės, aplinkos apsaugos technologijų, verslo, informacinių technologijų ekspertais bei partneriais iš skirtingų Europos šalių. Vieni iš pagrindinių partnerių – „Nordic Environment Finance Corporation“ (NEFCO) laimėjusioms komandoms suteiks galimybę gauti finansines stipendijas sukurtų sprendimų vystymui.