Plastiko tarša ir toliau lieka pagrindine problema visame pasaulyje. Kaip reikėtų spręsti šį iššūkį?
Puikiai suprantame, kad situaciją reikia spręsti skubiai. Todėl įsipareigojome laikytis labai ambicingos perspektyvos – iki 2025 m. visos mūsų pakuotės bus tinkamos perdirbti arba jas bus galima naudoti pakartotinai. Kitaip tariant, siekiame, kad mūsų pakuotės nepatektų į sąvartynus ar šiukšlintų aplinką.
Žinoma, ne viskas įvyksta akimirksniu. Realybė yra tokia, kad net ir geriausių ketinimų neišeina įgyvendinti tuoj pat ir per naktį nepereinama prie 100 proc. perdirbamų ar pakartotinai naudojamų pakuočių. Kai kalbame apie pakuotes, negalime daryti išlygų – jų vaidmuo itin svarbus užtikrinant maisto kokybę ir saugumą. Ieškodami plastikinių pakuočių alternatyvų, gaminių saugumą visada laikome svarbiausiu prioritetu.
Ko pasiekėte nuo praėjusių metų, kai pristatėte ambicingą planą iki 2025 m.?
Jau nemažai žingsnių įgyvendinome, tačiau vis dar turime daug ką nuveikti. Šiuo metu 87 proc. visų mūsų pakuočių yra tinkamos perdirbti arba daugkartinio naudojimo. 2020 m. paskelbėme, kad įsipareigojame iki 2025 m. trečdaliu sumažinti pirminio plastiko naudojimą.
Taip pat daug investavome į inžinerinius sprendimus pereinant nuo pirminio plastiko prie maistui tinkamos kokybės perdirbto plastiko. Šiuo metu ekonomiškai naudingiau yra pirkti pirminį plastiką nei įsigyti maisto pramonei tinkamo perdirbto plastiko. Sprendžiame šį iššūkį. Įsipareigojome įsigyti iki 2 milijonų tonų maistinio perdirbto plastiko ir skirti daugiau nei 1,5 milijardo Šveicarijos frankų įsigyti jo nuo šio momento iki 2025 metų – tikimės sukurti žiedinę plastiko ekonomiką.
Kokių konkrečių veiksmų imatės spręsdami plastiko atliekų problemą?
Mūsų planas kovoti su plastiko tarša yra paremtas trimis ramsčiais. Pirmasis remiasi nuostata įsigyti pakuotėms naujos rūšies medžiagas, kurios būtų tinkamos perdirbti ar perdirbtos ir tinkamos maisto kokybei užtikrinti, bei kurti naujas ateities pakuotes. Tam tikslui praėjusiais metais įsteigėme „Nestlé“ pakuočių mokslų institutą, pirmą tokio pobūdžio institutą pramonėje, siekiantį vienintelio tikslo: kurti ateities pakuotes.
Turime maždaug 50 aukštos kvalifikacijos specialistų, dirbančių keliose srityse vienu metu: medžiagų ir pakuočių struktūrų prastinimo, siekiant padidinti perdirbamumą; biologiškai skaidomų pakuočių; popierinių pakuočių. Mūsų pastangų rezultatas – praėjusiais metais buvo pradėtos gaminti produktų, tarp jų ir „Nesquik“ bei YES! batonėlių, 100 proc. perdirbamo popieriaus pakuotės.
Norėdami paspartinti savo tyrimus šioje srityje, suvienijome jėgas su Nacionaline Lozanos politechnikos mokykla. Joje įsteigėme tvarių medžiagų katedrą, kurioje daugiausia dėmesio skiriama tvarių medžiagų, tokių kaip alternatyvios pakuotės, tyrimams ir kūrimui. Be to, įsteigėme 250 mln. Šveicarijos frankų vertės fondą, skirtą investuoti į startuolius, kurie dirba ties pakuočių naujovėms – naujomis medžiagomis, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo sprendimais.
Ar pakuočių naujovės yra atsakas į plastiko taršos problemą?
Tai svarbus aspektas, tačiau plastiko taršos klausimas yra sudėtingas ir reikalauja aprėpti visumą. Pavyzdžiui, kad perdirbimas veiktų, reikia tinkamai funkcionuojančios surinkimo ir perdirbimo infrastruktūros. Štai kodėl antrasis mūsų požiūrio ramstis skirtas padėti sukurti šią infrastruktūrą ten, kur reikia. Veikiame išvien su kitomis kompanijomis, pavyzdžiui, „Veolia“. Tai sudėtingas įsipareigojimas – bendradarbiaujame su vyriausybėmis, pramonės įmonėmis, konkurentais ir visuomeninėmis organizacijomis, siekdami patobulinti ar išplėsti reikiamą infrastruktūrą. Pavyzdžiui, Indonezijoje įgyvendiname iniciatyvą „Projektas STOP“ – kuriame veiksmingą žiedinę atliekų tvarkymo sistemą.
Trečiasis ramstis susijęs su sąmoningu elgesiu – bendraujame su vartotojais ir prekybininkais siekdami paskatinti juos priimti sąmoningus sprendimus. Tai taikome ne tik perdirbimui, bet ir daugkartinio naudojimo pakuotėms.
Daugkartinėms pakuotėms?
Tai taip pat svarbus mūsų požiūrio aspektas. Žinome, kad 100 proc. perdirbimo nepakanka. Mūsų tyrimų ir plėtros centras taip pat nagrinėja grąžinamų ar pakartotinai naudojamų pakuočių, birių produktų dalytuvų galimybes. Dalytuvus išbandėme su „Purina“ gyvūnų pašaru tam tikrose „Nestlé“ parduotuvėse Šveicarijoje. Šiuo metu ketiname išplėsti šią iniciatyvą daugiau „Nestlé“ parduotuvių visoje Šveicarijoje ir paskatinti ją naudoti kitus mažmeninės prekybos partnerius. Taip pat bendradarbiaujame su „TerraCycle“ – netrukus paskelbsime daugiau apie projektą, kuris bus įgyvendintas Europoje. Daugkartinės pakuotės reiškia esminius apsipirkimo ir vartojimo pokyčius – negalime į tai žiūrėti tik per pakuotės prizmę. Tuo vadovaudamiesi skatiname plačiau naudoti daugkartines pakuotes.
Veiklą vykdote 187 rinkose, kur požiūris į plastiko taršą skiriasi – kokią tai daro įtaką?
Vieno požiūrio, kuris tinka visiems, nėra. Kiekvienoje rinkoje atsižvelgiame į vietos aplinkybes – ir tai tikrai nėra paprasta. Laikydamiesi savo planų turime neužmiršti ir tų vartotojų, kurie turi ribotas pajamas, gyvena tik šia diena ir naudojasi vienkartiniais daiktais, nes tik tokius gali sau leisti.
Kokie, Jūsų nuomone, didžiausi iššūkiai laukia?
Mus spaudžia laikas. Laikrodis tiksli – 2025-ieji jau beveik šalia. Siekdami kuo greičiau išspręsti plastiko problemą, prisiėmėme daugybę įsipareigojimų ir turime juos sparčiai įvykdyti. Deja, nėra stebuklingo recepto, kaip išspręsti plastiko taršos problemą. Turime toliau ieškoti galimybių.