Biudžetas – iš kosmoso srities
M. Drigotienė pasakojo, kad apie Užsienio reikalų ministerijos ir „Litexpo“ užsakymu rengtą projektą išgirdo iš architekto Artūro Čižiūno, kuris buvo pagrindinis dizaino koncepto autorius. Įmonės užduotis buvo architekto idėjas perkelti į realybę, tačiau pirma teko sugebėti įtilpti į biudžeto rėmus.
„Pirmiausia reikėjo dizaino konceptą pritaikyti biudžetui, kuris nelabai koreliavo su relybe. Tad pagal numatytą biudžetą mūsų įmonė rado baldų alternatyvų, dėl to pavyko sugrįžti į biudžeto rėmus, o ne į biudžetą iš kosmoso srities“, - pasakojo M. Drigotienė.
Paklausta, ar Vyriausybės numatytas biudžetas šiam projektui, anot jos, buvo per mažas, pašnekovė paaiškino, kad biudžetas tvirtinamas pernelyg aiškiai nepaskaičiavus, kiek kas gali kainuoti.
„Biudžetai patvirtinami prieš maždaug metus, o kadangi jį tvirtinant nėra jokio baldininko ekperto, tas biudžetas yra primetamas, tai taip ir gaunasi“, - aiškino projekto vykdytoja.
Pašnekovė pasakojo, kad visas „Litexpo“ parodų centras tapo praktiškai neatpažįstama vieta.
„Jei mes įprastai matydavome dideles sales, tai per NATO suvažiavimą atsirado daug kabinetų, kambariukų, kuriuos teko apipavidalinti – pakloti kilimus, kabinti užuolaidas, statyti baldus ir pan.“, - apie darbo užkulisius pasakojo M. Drigotienė.
Prezidentams – išskirtinai koreguojamos kėdės
Visas projektas, anot verslininkės, buvo vykdomas laikantis protokolo. Ji pasakojo, kad nė viena delegacija nereikalavo jokių išskirtinių reikalavimų.
„Vienintelis išskirtinis dalykas buvo VIP lounge (holas, laisvalaikio kambarys - Delfi), kuris buvo skirtas prezidentams, kurie galėjo ten minutėlę atsipūsti, užvalgyti kažką. O visa kita buvo labai stipriai standartizuota ir viskas buvo daroma laikantis protokolo“, - sakė M. Drigotienė.
Tiesa, ji išskyrė vieną pikantišką detalę, apie kurią, ko gero, nepagalvotų nė vienas iš šono stebėjęs šį susitikimą. Natūralu, kad šalių vadovai yra skirtingo ūgio. Pvz., Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ūgis, remiantis interneto paieškos duomenimis, viršija 193 cm, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra apie 170 cm ūgio. Todėl baldininkai turėjo prie to prisitaikyti, pasakoja pašnekovė.
„Prezidentinės kėdės buvo gaminamos koreguojant sąlyginai standartinę kėdę – buvo mažinama galvūgalio dalis tam, kad kiekvienas prezidentas, pasukę galvas, vienas kitą matytų. Ir tai jau buvo protokolo niuansasi“, - pasakojo M. Drigotienė.
Atskleisti, kiek kainuoja viena prezidentinė kėdė, ant kurios sėdėjo svarbiausi pasaulio vadovai, pašnekovė negalėjo. Tačiau sakė, kad visų baldų kainos buvo vienodos, nepaisant, kokios svarbos delegatai sėdėjo ant jų.
„Mes norėjome ne tik tilpti į biudžetą, bet ir protingumo principu vadovautis. Kalbant apie kėdžių kainą, tiksliai atskleisti negaliu, bet tikrai nekalbame apie tūkstančius eurų. Ergonomikos principai buvo išlaikyti visose kėdėse, nesvarbu, ar tai prezidento kėdė, ar kito delegato. Ir tie, kas sėdėjo už prezidentų ar premjerų nugarų, turėjo tokias pačias ergonomiškas kėdes, kad tas valandas galėtų išsėdėti patogiai“, - dalijosi verslininkė.
Lietuvos ir NATO motyvai
Pašnekovė pasakojo, kad dizainą kurdamas architektas Artūras Čižiūnas Lietuvos identitetui skyrė prioritetą. Taip pat, anot jos, reikėjo atliepti ir NATO simboliką, spalvinę gamą.
„Nors ir ąžuolo masyvų elementams pinigų neturėjome, vis tik laminuotos medžio drožlių plokštės buvo ąžuolo imitacijos. Mikštasuoliai dažnu atveju buvo žalios spalvos, ant sienų atspausdintas Lietuvos herbas taip pat žalios spalvos. Tai to Lietuvos identiteto rasta tikrai daug“, - pasakojo M. Drigotienė.
Taip pat ji pridūrė, kad baldus stengėsi pirkti iš Lietuvos gamintojų.
„Iš užsienio pirkome tikrai nedaug. Tačiau kai ką reikėjo užsakyti iš užsienio, kad atlieptume prezidentų, ministrų pirmininkų, kitų delegatų poreikius. Pvz., minkštasuolių lekalai arba formos buvo siunčiamos iš užsienio, tačiau audiniu apvilkta buvo Lietuvoje. Prioritetas ir buvo, kad didžioji dalis baldų būtų Lietuvos gamintojų“, - sakė ji.
Istoriniai baldai perkelti į ministerijas
Paklausta, koks šių baldų likimas ir kur bus galima pamatyti, o gal ir atisėsti ant kėdės, ant kurios sėdėjo Joe Bidenas, Emanuelis Macronas ar Volodymyras Zelenskis, M. Drigotienė pasakojo, kad šiuos baldus po NATO viršūnių susitikimo norėjo perpirkti patys jų tiekėjai.
„Projekto demontavimo dalies jau nebevaldome. Vis tik dalis tiekėjų, kurie tiekė kėdes, minkštasuolius ir pan., turėjo prašymą po suvažiavimo perpirkti šiuos baldus, ant kurių sėdėjo Emanuelis Macronas ar Joe Bidenas. Būtent dėl istorinės vertės, nes mes savo anūkams pasakosime, prie kokio istorinio įvykio teko garbė prisidėti. O visi baldai nukeliavo į skirtingas ministerijas. Į baldininkų prašymą perpirkti baldus buvo atsakyta neigiamai, pati perkančioji organizacija (Vyriausybė – Delfi) turi lūkestį sėdėti ant šių baldų“, - apie istorinių kėdžių likimą pasakojo pašnekovė.
Prieš renginį buvo ir įtemptų momentų, pasakojo pašnekovė.
„Kai buvo atvežta labai daug minkštasuolių, supratome, kad metalinės baldo kojelės tiesiog netinka. Mano kolegė parsinešė namo vieną kojelę, su purškiamais dažais nupurškė juodai. Tai po to 400 vienetų tų kojyčių visi draugiškai ir purškėme tiesiog rankomis“, - užkulisius dirbant su išskirtiniu projektu atskleidė moteris.
