Asta Grabinskė į „Aviva Lietuva“ atėjo su reikšmingu darbo valstybiniame sektoriuje bagažu. Didžiausias turtas jame – komandinio darbo patirtis su tuometine finansų ministre Dalia Grybauskaite. Buvusi viceministrė A. Grabinskė iki šiol pamena tas pamokas ir tą patirtį, kurios sėmėsi iš būsimosios Lietuvos prezidentės.
– Jau 18 metų vadovaujate „Aviva Lietuva“ bendrovei. Kur slypi ta sėkmė, padėjusi išlikti tose pačiose pareigose ir kaip neprarandate apetito tam pačiam darbui?
– Turbūt reikėjo išbūti tose pareigose tiek metų jau vien todėl, kad man kartu su komanda teko misija išgyventi praėjusius metus. Neslėpsiu, kad pavasarinis karantinas mums sukėlė tikrą šoką. Mūsų darbuotojai buvo įpratę dirbti komandoje, turėti gyvą ryšį su klientais ir visi procesai buvo tik tokiam darbui paruošti.
Kai šeštadienio vakarą sužinojau, kad teks dirbti iš namų, tai pasaulis po kojomis susvyravo. Juk puikiai supratau, kad viskas turi veikti kaip ir anksčiau. Pamenu, kad sekmadienis buvo karštas visomis prasmėmis, – tai buvo darbas telefonu nuo ankstyvo ryto ir skubių bet patikimų sprendimų kaip dirbti ir gyventi toliau ieškojimas.
Juk „Aviva Lietuva“ atsakinga už kone 300 tūkst. klientų ir beveik milijardą eurų. Kiekvienas iš tų klientų nori ir turi teisę žinoti, kas darosi jo sąskaitoje, todėl ir toliau visi turėjo gauti tinkamas paslaugas, – turėjo vykti operacijos, priimamos įmokos iš žmonių, išmokamos išmokos, išlaikoma komanda.
Taigi, pirmoji savaitė buvo išties karšta. Biuras pradėjo tuštėti tiesiog akyse.
Finansų sektoriaus reikalavimai yra itin griežti. Kiekvienu atveju privalu nustatyti žmogaus tapatybę, negalima tik pagal telefono skambutį atlikti operacijų.
O pasitarti, pasikonsultuoti nebuvo su kuo, nes visi lygiai taip pat nežinojo, ką daryti. Ačiū Dievui, dangus krito, bet nenukrito. Dabar jau esame viską susidėlioję ir sustygavę.
Štai tokiose situacijoje ir supranti, ką reiškia patirtis ir kokia didelė atsakomybė finansų, draudimo, investavimo sektoriuje. Čia procesai nei akimirkai negali nutrūkti.
– Tačiau draudimo ir pensijų kaupimo bendrovių praėjusius metus galima laikyti aukso amžiumi. Ne išimtis – ir „Aviva Lietuva“, juk jos rezultatai buvo išties geri?
– Aišku, geri finansiniai rezultatai džiugina, bet šiuo atveju svarbiausia buvo viską suimti į rankas, suvokti, kaip vyksta procesai, užtikrinti tolesnį paslaugų teikimą. Ne mažiau svarbu buvo sutelkti komandą, kad nepakriktų žmonės. Dėl įmonės darbuotojų buvo paprasčiau, bet mes savo paslaugas platiname ir per 400 žmonių vienijantį finansų konsultantų tinklą. Šie žmonės yra pasklidę po visą Lietuvą, jie irgi patyrė pirminį šoką, nes nebegalėjo susitikti nei su esamu, nei su potencialiu klientu, nežinojo, ar iš viso bus įmanoma sudarinėti sutartis, ar žmonės norės, ar tokių paslaugų reikės.
Reikėjo viską daryti, kad žmonės nepasklistų, susitelktų, galėtų dirbti naujai, pasitelkus naujus būdus ir metodus. Dabar jau galima atsigręžti ir didžiuotis, kad pavyko tai padaryti, kad per keletą pirmųjų savaičių viską suėmėme į rankas ir toliau, lyg nieko nebūtų nutikę, tęsiame savo veiklą. O juk nebuvo kaip niekur nieko. Tam, kad galėtume pasiūlyti savo paslaugą, sudaryti sutartį nepažeisdami jokių saugumo, finansų sektoriaus reguliavimo reikalavimų, reikėjo ir iki šiol dar reikia įdėti daug darbo ir pastangų. Bet kai atsigręžiame į praėjusius metus, tai atrodo kad viską, ką reikėjo, padarėme.
Taigi, pirmas pusmetis buvo labai sunkus, o kovas, balandis – iš viso kritiniai mėnesiai. Tada apie pelną negalvojome, galvojome tik, kaip viską išlaikyti, kad tos stygos nesutrūkinėtų, o toliau jau reikėjo tęsti, kas buvo numatyta, vykdyti uždavinius. Džiaugiamės, kad veikla tęsiasi, kad klientai ir darbuotojai nepakriko.
O mūsų verslas toks, – žingsnelis po žingsnelio, pelno greitai neuždirbi, viskas vyksta pamažu. Sukaupi klientų skaičių, kuris vis auga, jie moka įmokas, investuoja pinigus, auga jų turtas ir už visa tai įmonė žingsnis po žingsnio gauna atlygį ir tik tada tas pelnas ateina. Tai gerai, kad turėjau sukaupusi 17-os metų patirtį, nes jeigu būtų vos 17-os mėnesių, tai nežinau, kaip būtų pavykę visas virveles surinkti į vieną.
– Tačiau jūs turėjote puikų užnugarį – tarptautinę kompaniją „Aviva Group“. Turbūt iš jos sulaukėte nemažai rekomendacijų ir patarimų, kaip elgtis koronaviruso pandemijos akivaizdoje?
– Mane bendrai šokiravo, kaip per tas savaites nebeliko europinės bendrystės. Visi užsidarė. Mums, kaip tarptautinei įmonei, gal ir nebuvo taip dramatiška, bet visi buvo užsiėmę tuo, kas vyksta aplink. Aišku, dalinomės patirtimi kiek tik galėjome, bet tai buvo epizodiški dalykai, niekas už rankos nevedžiojo, reikėjo greitai veikti, priimti sprendimus, atsižvelgti į vietos situaciją.
