Naujausiomis technologijomis itin aktyviai besidomintis pašnekovas sako, kad ši pandemija pasaulį ir Lietuvą pakeis nepalyginamai labiau nei eilinė technologinė revoliucija.
„Labiausiai keistis teks mums patiems – krizė padeda įvertinti, kas mums gyvenime yra svarbu, ko mes nenorime atsisakyti, ir be kokių įprastų dalykų mes galime apsieiti. Ko gero, tai – savo apimtimi ir dydžiu didžiausias eksperimentas žmonijos istorijoje – mokymasis gyventi, dirbti bei veikti kitaip, negu esame įpratę – ir apimantis beveik visą pasaulį. Manau, kad po šios pandemijos daug kas bus kitaip – tikrai ne viskas mūsų gyvenime grįš į senąsias vėžes“, – naujienų portalui „Delfi“ kalbėjo V. Lašas.
– Kokią popandeminę Lietuvą mes galime įsivaizduoti?
– Jau dabar daug dalykų keičiasi – ir dar pasikeis. Mes to mastelio turbūt ir nelabai įsivaizduojame, tačiau tikrai galime pasistengti, kad Lietuva būtų geresnė. Tačiau tai priklauso tik nuo mūsų. Prisiminkime, kaip ji keitėsi ankstesnių išbandymų akivaizdoje.
Šiandienos aktualijos man primena Sąjūdžio laikus, o dar labiau – dienas po skaudžių Sausio 13-osios įvykių, kai niekam nerūpėjo, ar tu esi Aukščiausiosios Tarybos (AT) deputatas, ar pareigūnas, ar savanoris: visi buvome susitelkę ir vieni kitiems padėjome.
Tuomet aš penkias dienas praleidau AT, padėjau vienos svarbiausių Prancūzijos žiniasklaidos priemonių, žurnalo „Le Nouvel Observateur“ žurnalistui. Tas visuomet korespondentas buvo siunčiamas į karštuosius pasaulio taškus. Sausio 13-ąją jis iš Maskvos skubėjo jau pirmuoju traukiniu atskubėjo.
Taip susiklostė aplinkybės, kad teko būti jo vertėju, vairuotoju, gidu ir padėjėju. Tai buvo įtemptos ir įsimintinos dienos. Pavyzdžiui – interviu su AT pirmininko pavaduotoju Kazimieru Motieka teko daryti naktį – sausio 15-ąją, pusę antros ryto. Visą parą kas šešias valandas dalyvavome spaudos konferencijose.
Gal daug kas tų laikų ir neatmena, bet šiandien mums vėl reikia to susiklausymo ir sugebėjimo nelaukti raginimų iš Vyriausybės, o patiems imti ir daryti. Ir net nebūtina būti kokios nors institucijos ar tarnybos dalimi. Mes visi žinome kryptį ir jaučiame, ką galime padaryti. Nereikia užsipulti žmonių, kurie stengiasi ir dirba: „Ne, jūs nepasiruošę, blogai dirbate“. Visas pasaulis tam nepasiruošęs. Nei vienos valstybės institucijos neturi tų resursų, kurių reikia atremti tokią krizę atremti. Turime aktyviai veikti patys ir taisyti padėtį.
Manau, kad tą savaitę po Sausio 13-osios apsigynėme tik todėl, kad žmonės patys susitelkė ir dirbo, kaip tų institucijų savanoriai, aktyvus, profesionalus rezervas.
Šiandien yra tokia pati situacija ir dar sudėtingesnė, nes visas pasaulis yra puolamas pandemijos – iš kitur pagalbos mes nesulauksime. Tačiau gerai susitvarkę, jau dabar galime galvoti, kad mes jau gal netrukus galėsime padėti ir kitiems.
Turime suprasti, kad visas pasaulis dabar – užkluptas, jis yra tokioje stadijoje, kuriai nėra pasiruošęs. Lietuva atsidūrė toje pačioje starto pozicijoje, kaip ir gerokai ekonomiškai stipresnės bei didesnės šalys.
– Girdime apie įvairias iniciatyvas, kurias šiuo metu imatės įgyvendinti. Papasakokite apie jas.
– Su IT ir technologijų startuolių, verslo angelų bendruomene ėmėmės padėti efektyviai suvaldyti informacijos srautus Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM). Su medikų, mokslininkų ir technologijų kompanijų atstovais įkūrėme savanorių profesionalų grupę United4Health.LT („Susivieniję sveikatai“). Jos misija – padėti paruošti trūkstamus resursus – dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatus, deguonies tiekimą, COVID-19 gydymo specialistų paruošimą – jei ligonių skaičius žymiai išaugtų. Padedu psichologų iniciatyvai dėl psichologinės pagalbos prieinamumo visiems, kuriems šiuo sudėtingu metu to gali prireikti – nuo medikų iki žurnalistų. Visų, kurių darbas šiuo metu ypač įtemptas, ir kurie turi vykti į labiausiai krizės paliestas vietas, bendrauti su žmonėmis, kuriuos labiausiai paliečia ši pandemija.
Manau kad Lietuvoje galime imtis ir svarbių tarptautinių iniciatyvų. Šiandien pasaulyje lyderystės tikrai trūksta – daug šalių bendras problemas sprendžia atskirai. Bet, pavyzdžiui, ateityje tikrai bus reikalingas tarptautinis susitarimas dėl globalių kelionių – kiekvienas prieš kelionę turi būti testuotas – kad nėra užsikrėtęs COVID-19, arba kad jau turi susiformavusį imunitetą – atliekamas antikūnių testas.
Tai vienas iš kelių, kaip mes galėtume išeiti iš pandemijos – pradėti po truputį saugiai keliauti ir pradėti tarptautinį bendradarbiavimą. Tam reikia ryžto ir labiau žvelgti į ateitį, o ne tik užsiimti šia diena.
Šią iniciatyvą su bendraminčiais bei Užsienio reikalų ministerija (URM) paskleidėme gan plačiai – ir per diplomatinius kanalus, ir per tarptautinį Oslo verslas taikai fondo tinklą, kuris apima daug įtakingų verslo žmonių pasaulyje, ir per Pasaulio Ekonomikos Forumą.
Kalbu apie tai, kad turime ruoštis kaip saugiai padaryti, kad vėl galėtume keliauti. Juk net ir dabar tai tenka daryti, mat turi susijungti išsibarsčiusios šeimos, reikalinga humanitarinė pagalba, logistika. Keliauja medikai ir diplomatai. Nei vienas jų neturi diplomatinio imuniteto nuo viruso, todėl turime galvoti apie pasaulinį susitarimą.
Ebolos krizės Afrikoje epidemijos laikais Europa buvo priėmusi tokį susitarimą su ligos paliestomis šalimis. Prieš kiekvieną tarptautinę kelionę iš Afrikos arba iš Europos į kitas šalis, buvo privaloma praeiti atitinkamą medicininį patikrinimą. Juk kažkada nebuvo ir aviacinio saugumo patikros, ją apibrėžiančio tarptautinio susitarimo.
Dabar toji problema dar aktualesnė. Jau galima nustatyti tuos žmones, kurie turi antikūnius, kurie dėl susidariusio imuniteto neturėtų susirgti.
Jie galėtų gauti atitinkamus imuniteto pasus, su kuriais drąsiai galėtų eiti padėti medikams ir kitiems COVID-19 fronte, nes nei patys užsikrės, nei kitus užkrės.
– Ar pavyksta tokiomis iniciatyvomis užkrėsti ir kitus, ypač Lietuvos žmones?
– Tikrai taip – šiandien daug žmonių patys imasi iniciatyvos, jungiasi prie bendraminčių pasiūlytų iniciatyvų. Šiandien mes visi, kurių balsas kiek nors girdimas, turime garsiai sakyti ir jungti žmones pozityviai teigiamai veiklai.
Tačiau, pirmiausia, turime pasirūpinti savo artimaisiais, kad visi laikytumėmės sutartų taisyklių, nebūtume pažeisti ar pavojingi kitiems, laikytis tų dalykų, kurie visiems yra šiandien akivaizdūs pranešti ir išaiškinti. Ir kartu imtis padėti kitiems.
Aš tai palyginčiau su visiems gerai girdėtu instruktažu lėktuve. Ten akcentuojama, kad deguonies kaukę pirmiausia privalai užsidėti sau, kad išgyventum ir galėtum padėti kitiems. Čia lygiai tas pats.
Šiomis dienomis teko bendrauti su keliais psichologijos profesoriais. Mes siekiame, kad toji situacija, kurią dabar turime, nesukeltų visuomenėje susipriešinimo ir pykčio, kuris pagal krizinį psichologijos mokslą šiuo metu tikėtinas. Nes po pirmojo šoko atsiranda pyktis ir pradedama ieškoti objekto, kuris čia kaltas – ant ko čia pykti.
Tam, kad neeikvotume savo energijos neproduktyviai, mes turime padėkoti visiems, kurie, nors ir klysdami, bet dirba. Ir tai ne tik medikai. Daugybė kitų sričių žmonių nesustoja, stengiasi ir padeda. Tai pavyzdžiai, kad tikrai galime mobilizuotis ir užkrėsti žmones gerosiomis iniciatyvomis.
– Kartu su bendražygiais prieš keletą savaičių subūrėte technologijų entuziastus į hakatoną, kad pasiūlytumėte sprendimus koronaviruso sukeltoms problemoms. Ši idėja pateko tarp trisdešimties privataus verslo paramos per koronaviruso krizę iniciatyvų. Kokius dalyvius pavyko pritraukti ir kokių rezultatų tai davė?
– Tai technologijų, daugiausia – IT kūrėjų – iniciatyva suorganizuotas hakatonas „HackTheCrisis.LT“ („Įveik krizę“).
Anksčiau tokį hakatoną, glaudžiai bendraudami su savo Vyriausybe, organizavo estai.
Mūsų – estų ir lietuvių – išjudinta tokių renginių banga jau keliauja per pasaulį, per daugelį šalių – šiomis dienomis vyksta GlobalHack pasaulinis renginys.
Anksčiau tokį renginį suorganizuoti pavykdavo per kelis mėnesius – dabar padarėme per penkias dienas. Fantastišką savanorių organizacinę komandą subūrė Daiva Jankauskaitė, Lietuvos verslo angelų tinklo direktorė. Šį kartą buvo tiek daug noro, entuziazmo ir profesionalumo. Nuotoliniu būdu jungėsi per tūkstantis žmonių. Ir ne vien tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių. Susikūrė apie 70 komandų – iš jų atrinkome 20 geriausių. Nereikėjo ieškoti prizų steigėjų – kompanijos pasisiūlė pačios. Jungėsi daug iniciatyvių žmonių, kurie norėjo prisidėti, padėti, mentoriauti. Ir dabar jau turime įdomius produktus, kurie vystomi toliau.
– Kokie gi tie technologijų kūrėjų iniciatyva pasiūlyti produktai, kokią praktinę naudą jie galėtų turėti?
– Tų kūrėjų iniciatyvos gali būti išties reikšmingos. Apie vieną jų praėjusį šeštadienį buvo papasakota ir per BBC technologijų laidą. KTU ir LSMU studentų sukūrė ir pademonstravo supaprastinto dirbtinio plaučių ventiliavimo aparato maketą. Buvo parodyta, kaip ir jauni žmonės, įvaldę technologijas, gali padėti gelbėti žmonių gyvybes.
Kitos iniciatyvos – ir psichologinės, ir tarpusavio pagalbos aplikacijos. Programa valdyti resursus ir efektyviai sekti, organizuoti medikų aprūpinimą apsaugos priemonėmis. COVID-19 užkrato plitimo žemėlapis ir vietų, kur apsilankė užsikrėtęs virusu žmogus, atvaizdavimas. Programėlė karantino ir saviizoliacijos laikymuisi. Ir daug kitų projektų, kurių dalis, manau, taps startuoliais. Reikia tik paskatinti kūrybingus žmones, jie to laukia.
Manau, kad krizės atveju tikra demokratija yra daug stipresnė nei diktatūra. Dažnai sakoma, kad demokratija negali taip greitai ir efektyviai reaguoti. Priešingai, diktatūra niekada nemobilizuos žmonių savo noru ir su entuziazmu padėti jai. Prievarta ir baimė niekada nebus stipresnė už žmonių norą, entuziazmą bei kūrybą, kuri įmanoma tik prie demokratijos.
Prieš kelias dienas teko diskutuoti su vienu garsiu menininku. Mūsų manymu, jeigu 1940 metais Lietuvos vadovybė būtų pagalvojusi, kad ji turi ne tik administracinius resursus – kariuomenę ir pan., bei būtų paprašiusi savo piliečių pagalbos bei mobilizavusi juos į tokį judėjimą, koks buvo Sąjūdis – gal mes būtume nuėję Suomijos keliu?
– Jūs šitą situaciją lyginate su Sausio 13-ąja, bet tuomet mes galėjome išeiti, susikibti už rankų, dainuoti kartu. O dabar visi uždaryti savo butuose, tai kaip dabar suvienyti žmones?
– Tada neturėjome daugelio dalykų, kuriuos turime dabar. Niekada neturėjome tokios galimybės imtis tiek iniciatyvų, suburti daugybę žmonių, sujungti juos į tarptautinį tinklą. Ir viskas daroma tomis technologinėmis priemonėmis, kurios dabar visiems prieinamos, ir kurių nebuvo prieš tris dešimtmečius.
Lietuvoje turime pigų internetą, puikų mobilų ryšį ir valdome technologijas. Ir kiek daug dalykų mes būtent dabar išmokstame.
Šiandien galime pamatyti ir greitai reformuoti tuos dalykus, kurie seniai reikalavo reformų. Tai ir švietimas, kuriame, manau, mes padarysime daug pokyčių, tai ir verslas, kai turi išmokti dirbti kitaip. Dabar pamatėme, kiek neefektyvių dalykų darydavome, kad tai buvo daroma iš įpročio. Dabar atsirenkame, kas yra iš tikrųjų reikalinga ir svarbu, o kas buvo perteklinio.
Tą virusą mes sėkmingai nugalėsime tik tada, kai mes jausime šitą bendrą Sąjūdį. Kai nebus griežtų komandų ar instrukcijų, griežtos struktūros. Visi turime bendrą tikslą. Mes, įvairių sričių profesionalai, galime labai daug padėti valstybės institucijoms, kurios ir stengiasi, ir daro klaidų. Svarbiausia, kad jos turi išmokti priimti pagalbą, nebijoti atsiprašyti, jeigu kažkas nepavyko. Nebijoti veikti, o kartais – ir suklysti.
Svarbiausia, kad dabar negalvotų apie politiką, rinkimus, o parodytų, kad visos valdžios Lietuvoje gali susivienyti ir šiuo metu dirbti išvien. Bus laiko pagalvoti apie rinkimus, kai pasibaigs šitas etapas, kai įveiksime šitą ligą. Manau kad dabar tiesiog nepadoru ką nors daryti, galvojant apie rinkimus ar politinį populiarumą.
