Pavežėjos darbui pastūmėjo poreikis bendrauti
Vairuoti mėgstanti K. Liolaitė pabrėžia, kad ieškant darbo jai buvo svarbiausia dirbti ten, kur galėtų bendrauti su žmonėmis. „Aš be darbo negaliu sėdėti – ne tik dėl finansų, kiek dėl bendravimo ir išėjimo iš namų“, – pokalbį pradeda moteris. Vietoje nenustygstančią tauragiškę dirbti „Bolt“ pastūmėjo artimieji. „Pernai per Kalėdas sūnus su marčia patarė pradėti dirbti su „Bolt“, nes Kaune jie patys dažnai naudojosi pavėžėjimo paslaugomis. Man patinka vairuoti, ne vienose automobilių varžybose esu dalyvavusi, tad už šios minties užsikabinau. Dirbu pavežėja nuo sausio mėnesio. Tik iškvietimų tada buvo nedaug, nes tuomet Tauragėje dar mažai kas apie „Bolt“ žinojo“, – pasakoja K. Liolaitė.
Pastaruoju metu moteris nedirba dėl visuotinio karantino ir sako jau pasiilgusi darbo su žmonėmis. „Per karantiną nedirbu, saugau save ir artimuosius, nes dezinfekuoti mašiną man fiziškai neįmanoma. Kol nedirbu, labai trūksta tų vakarinių pasivažinėjimų. Laukdavau kiekvieno penktadienio, šeštadienio vakaro, kad galėčiau dirbti. Esu bandžiusi ir ryte, ir per pietus, ir po darbo laiko važinėti, bet iškvietimų nebuvo tiek daug, kiek savaitgaliais, todėl galiausiai išvažiuodavau savaitgalio vakarais – tai pasiteisino. Tuo labiau, kad man sunku ilgai išsėdėti, reikia pertraukos. Po pirmojo karantino atsirado daugiau pavežėjų, susidarė konkurencija, bet man dar įdomiau pasidarė“, – sako moteris.
Klientai nė nepastebi, kad vairuoja tik rankomis
Anot K. Liolaitės, dauguma keleivių net nesupranta, jog vairuotoja turi judėjimo negalią. „Vakarais nelabai kas pastebi, kad vairuoju be kojų. Pirmą kartą mergina, sėdėdama priekyje, pastebėjo, kad automobilyje yra kelios rankenos – kaip dvi pavarų svirtys. Tai aš jai paaiškinau, jog vairuoju mašiną tik rankomis. Ji nustebo, padrąsino, kad dirbu, stengiuosi, nepasiduodu“, – pasakoja moteris.
Tauragiškė sako, jog dirbdama pavežėja sukaupė tik gerą patirtį. „Iki šiol pasitaikė labai malonūs klientai, teko susitikti seniai pažįstamų žmonių, kurių nebuvau mačiusi daug metų, irgi gyrė. Dar man patinka, kad Tauragėje randu tokių gatvių, kurių net pati nežinojau“, – sako K. Liolaitė.
Žeidžia reikalaujamos pažymos dėl nedarbingumo
Trisdešimtmetį neįgaliųjų vežimėliu judanti moteris pripažįsta, kad rasti darbą negalią turintiems žmonėms nėra lengva. K. Liolaitę itin žeidžia reikalavimai pateikti nedarbingumo pažymas. Todėl moteris džiaugiasi, kad, pradėjus bendradarbiauti su „Bolt“, savo darbingumo įrodinėti nereikėjo.
„Kai pildžiau vairuotojo anketą, laukiau klausimo apie sveikatos būklę ir labai apsidžiaugiau, kad jo neradau. Esu bandžiusi darbintis įmonėse, skirtose specialiųjų poreikių turintiems žmonėms – reikėdavo pristatyti pažymą, kad esu nedarbinga. Bet aš juk darbinga, tik su tam tikrais poreikiais. Ieškojau darbo per Užimtumo tarnybą – iki šiol pasiūlymų negavau, nors ne kartą esu siuntusi gyvenimo aprašymą“, – pasakoja moteris.
Jai yra tekę imtis įvairių darbų. Sako, kartais žmonės net labiau vertina negalią turinčio žmogaus darbą. „Tam, kad su žmonėmis pabendraučiau, ir momentinius bilietus pardavinėjau, ir uogomis prie parduotuvės prekiavau. Žmonės net daugiau pirkdavo iš manęs, nes pamatę, kokioje padėtyje esu, vertino mano darbą, kad nedejuoju, o einu į priekį. Senutės kartais ateidavo tik pakalbėti, man būdavo malonu“, – pasakoja pašnekovė.
Tauragiškė džiaugiasi, kad jos miestas darosi vis labiau pritaikytas negalią turintiems žmonėms. Ir pažymi – nors visuomenės požiūris į neįgaliuosius keičiasi, stiebtis dar yra kur. „Vaikštantiesiems mažas slenkstis ar laiptukas yra nepastebimas, o mums jau yra didelė kliūtis. Mes norime gyventi kaip ir visi, kad nebūtų neįveikiamų kliūčių: laisvai judėti, privažiuoti ten, kur reikia, oriai. Kad nereiktų dažnai prašyti pagalbos. Yra atvejų, kad pasiūlo pagalbą ir kai reikia – visada priimu. Būna nesuprantančių, bet jų mažai. Sako, elkis taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi. Reikia žmonėms parodyti, kad tokie esame – kas su mažesnėmis bėdomis, kas su didesnėmis, nes visuomenės požiūris į mus, kažkuo kitokius, daug ką lemia“, – pabrėžia „Bolt“ pavežėja.
Europoje pirmaujanti pavėžėjimo platforma „Bolt“, siekdama skatinti klausos negalią turinčius žmones įsilieti į darbo rinką, jau daugiau nei metus bendradarbiauja su Lietuvos kurčiųjų draugija – šiuo metu pavežėjais dirba per pusšimtį kurčiųjų. Dar 20 žmonių, dirbančių „Bolt“ vairuotojais, turi judėjimo ar kitokią negalią.
Publikuotas straipsnis yra parengtas įmonės ar organizacijos, kuri pateko į „Atsakingo požiūrio“ apdovanojimus.
„Atsakingo požiūrio“ apdovanojimai – iniciatyva, skirta pagerbti prie Lietuvos gerovės kūrimo prisidedančias įmones ir verslininkus.
Už straipsnio turinį atsako juos atsiuntę asmenys ir jų atstovaujamos organizacijos.
Palaikykite savo atsakingiausiąjį! BALSUOK!