„Siekiant išvengti reikšmingo neigiamo poveikio, buvo imtasi ir techninių priemonių. Per didžiąsias upes – Nemuną ir Nerį – buvo numatyta magistralinį dujotiekį tiesti uždaru kryptinio gręžimo būdu, nepažeidžiant natūralių krantų reljefo. Tokiu būdu, neigiamas poveikis Nemunui ir jo slėniui yra sumažinamas kardinaliai: išsaugomi natūralūs sąžalynai su pleištinių laumžirgių radavietėmis bei Neries pakrančių buveinės ir upių sraunumas, kurie yra svarbūs kurklių bendrijoms; išvengiama žalos šalia esamai teritorijai, joje aptinkamoms žuvims – salačiui, kartuolei ir paprastajam kirtikliui“, – teigė UAB „Alvora“ direktoriaus pavaduotojas-GIPL statybos vadovas Vladimiras Ževžikovas.

Dėl to reikėjo rasti įmonę, kuri galėtų atlikti tokio tipo specifinius darbus. Klojant elektros ir skirstomuosius dujų tinklus, Lietuvoje neretai taikomas uždaras gatvių ir upių kirtimas, bet šiam projektui reikia ypač galingos įrangos, kurios mūsų šalyje niekas neturi – pasaulyje tokių įmonių, kurios darbus galėtų atlikti kvalifikuotai, saugiai ir patikimai, yra tik keletas.

Todėl prie projekto sausio mėnesį buvo prijungta Vokietijos kompanija „LMR Drilling“. Nors buvo planuota žiemą atlikti Neries upės kirtimą, o rugsėjį pradėti darbus ties Nemunu, pasaulinė pandemija viską pakoregavo ir pradėti teko vėliau. Visgi, vėlesnis startas buvo su kaupu kompensuotas greičiau baigtais upių kirtimais.

Pasak strateginį energetikos projektą įgyvendinančios bendrovės „Amber Grid“, dujotiekių tiesimo po plačiausiomis Lietuvos upėmis darbai buvo atlikti net greičiau nei buvo planuota.

„Dėl COVID -19 viruso šalyje įvesto karantino, kuris pradžioje ribojo užsienio rangovų darbuotojų atvykimą bei saugant darbuotojų sveikatą, didelį dėmesį skyrėme planavimui kasdien pasitikrinant darbų eigą bei stengiantis numatyti bent kelis žingsnius į priekį. Tai ir pasirinkta šiuolaikiška aplinką tausojanti kryptinio gręžimo technologija leido mums pasiekti norimą bendrą rezultatą sudėtingiausiame trasos etape nutiesiant GIPL dujotiekį po didžiausiomis šalies upėmis Nerimi ir Nemunu“, – sakė „Amber Grid“ GIPL projekto vadovas Jonas Kajutis.

Išskirtinis dėmesys buvo skirtas pirmam Neries upės kirtimui. Kad viskas vyktų sklandžiai, reikėjo suderinti veiksmus su subrangovais, parengti jiems tinkamas darbo sąlygas, darbo aikštelę. Šiam kirtimo etapui buvo skirta padidinta kontrolė, kai net mažiausi niuansai buvo tikrinami daugiau nei vieną sykį.

Ties Nemunu, techninių iššūkių kėlė labai birus, nestabilus žvirgždo gruntas. Po konsultacijų su partneriais „LMR Drilling“, problema buvo įveikta, UAB „Alvorai“ įrengus papildomus laikinus 1200 mm dėklus, kad gręžiama skylė negalėtų užbyrėti.

Visos įrangos transportavimui prireikė 19 vilkikų, o jų priėmimui ir iškrovimui buvo sudarytas grafikas su 40 min neviršijančia paklaida. „LMR Drilling“ vadovai kasdien atnaujindavo grafikus pagal esamą situaciją ir prognozavo galimas problemas, taip leisdami valdyti projektą ir su tuo susijusius iššūkius. O ir pačius darbus lydėjo neeilinis vokiškas punktualumas bei mobilumas, kai visa įranga nuo darbų teritorijos prie Neries link tolimesnės teritorijos prie Nemuno buvo pervežta vos per 3 dienas.

Bendros pastangos nenuėjo veltui – dviejų didžiųjų upių kirtimai buvo atlikti kruopščiai puoselėjant gamtą. Tai buvo antras pagal ilgį tokio diametro uždaras plieninio dujotiekio kirtimas Lietuvoje. Bendras visų trijų atkarpų ilgis sudarė beveik 2 km. Sėkmingai įgyvendinus šiuos darbus, buvo pasiektas dar vienas svarbus riboženklis dujotiekio jungties tiesimo plane.