Šių metų gegužę Seimas po pateikimo priėmė svarstyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisą, kuria numatoma, kad palmių aliejus ir jo produktai nebūtų laikomi biodegalais.
LR Seimui išplatintame laiške „Greenpeace Nordic“ atstovai pabrėžia, kad norint sumažinti klimato kaitą, reikia išsaugoti esamas ir atkurti natūralias ekosistemas, neišlaisvinti jose sukaupto anglies dvideginio.
„Greenpeace“ pakvietė politikus atsakingai priimti sprendimus, skatinančius bioenergijos gamybą. Laiške teigiama, kad svarbu nustatyti esminius principus bei kriterijus, užtikrinančius, jog bioenergijos naudojimas neturės neigiamo poveikio klimato kaitai, nepaskatins natūralių ekosistemų pasikeitimo ar degradacijos, o bioenergijos gamyba nekonkuruos su maisto, pašarų ir kitų medžiagų gamyba.
„Greenpeace“ požiūriu, sertifikavimo sistemos nėra efektyvus sprendimas užtikrinti tvarią palmių aliejaus gamybą. Sukurtos tokios iniciatyvos kaip Apskritojo stalo diskusija dėl tvariai užaugintos sojos (RTRS), Apskritojo stalo diskusija dėl tvariai išgaunamo palmių aliejaus (RSPO) ir Programa miškų sertifikavimo schemoms patvirtinti (PEFC). Tačiau išmetamų teršalų kiekio mažinimas nėra šių iniciatyvų sritis. Be to, šios iniciatyvos taip pat nesiima veiksmų, užtikrinančių, kad gamintojai neprisidėtų prie miškų naikinimo, dirvožemio degradacijos, durpynų naikinimo ar žmogaus teisių pažeidimų.
ES jau imasi veiksmų riboti netvariai pagamintų biodegalų gamybą. Pavyzdžiui, reikalaujama iki 2030 m. nutraukti palmių aliejaus naudojimą. Tiesa, teisės aktai palieka didelių ir sunkiai kontroliuojamų spragų – palmių aliejaus naudojimas yra neribojamas, jei žaliava auginama „nenaudojamoje“ žemėje arba ją augina smulkieji ūkininkai. Taip pat ignoruojamas faktas, kad padidėjus palmių aliejaus paklausai didės ir jų plantacijos. Tokiu atveju tiesiog sukuriamos atskiros rinkos – ES biodegalams bus naudojamas palmių aliejus iš neva kriterijus atitinkančių gamintojų, o kitų rinkų paklausą patenkins palmių aliejus iš ūkių, keičiančių žemės naudojimo paskirtį.
„Greenpeace“ pažymi, kad svarstant biodegalų iš atliekų ir liekanų įtraukimą į Lietuvos teisės aktus, reikia suprasti, kad daugumoje šalių jau pripažįstama, jog neturėtų būti intensyvinamas tokių žaliavų kaip palmių riebalų rūgščių distiliatas (PFAD) naudojimas biodegalams. „Greenpeace“ požiūriu, tai nėra tikros atliekos ar liekanos, o didėjantis PFAD naudojimas gali tik paskatinti palmių aliejaus vartojimą.
