Amala Vegan Fabrika“, – tokiu vardu pasivadinusio fabriko vadovas ir vienas iš įkūrėjų Gintas Vincerževskis yra gerai žinomas kaip „Ogmios mieste“ veikiančio veganiško ir vegetariško maisto, įvairiausiais kepiniais garsėjančio restorano „Holigans“ įkūrėjas. Kaip vėliau pasakys pašnekovas, restorano pavadinimas šiek tiek susijęs su chuliganais. Vegetariškais, veganiškais chuliganais, kurie daugelio pamėgtus ir įprastus patiekalus patiekia savaip.

Bet grįžkime prie naujai atidaryto fabriko ir ten gimstančių gurmaniškų ir galima sakyti pasaulyje unikalių gaminių. Prieš tris metus šio fabriko idėją į Lietuvą atsivežė baltarusis Viktoras Serovas, kuris šiuo metu vadovauja fabriko gamybai.

„Viktoras nuo vaikystės yra vegetaras, nevalgo mėsos, aš – taip pat, taigi mūsų vertybės sutampa. Jis Minske turėjo nedidelę įmonę, gamino veganišką ir vegetarišką, kitaip – sveikuolišką maistą ir pristatinėjo jį į Lenkiją. Viktoras užsiiminėjo jėgos sportu, o tam reikalingi baltymai, todėl nuolat ieškodamas sveikesnių augalinių pakaitalų atrado kviečio baltymą, kuris dar yra vadinamas seitanu. Jis yra labai maistingas ir praktiškai atstoja mėsos baltymą“, – unikalių produktų atsiradimo istoriją pasakoja Viktoro bendražygis.

Amala dešros
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Pasak pašnekovo, tokį baltymą, kuris yra gan riebus, galima išvirti, sumalti ir jis tampa faršu. Tuomet iš jo įmanoma pagaminti daug įvairiausių produktų, – kotletų, dešrų, įvairių kepsnių.

Atradęs šį produktą Viktoras pradėjo galvoti, ką su juo daryti ir tuomet, maždaug prieš penketą metų, jį sudomino virtų dešrų technologija. Kai tik tuo metu kilo veganiškas, vegetariškas bumas, atsirado tokios pasaulinės atitinkamo maisto gamybos kompanijos, kurios viena po kitos pradėjo skverbtis į rinką.

Lietuvius suviliojo baltarusio gaminiai

Iš pradžių Viktoras pradėjo gaminti virtas dešras sau ir draugams. Šiems jos patiko ir greitai tuo produktu susidomėjo sveiko, veganiško ar vegetariško maisto ieškantys žmonės ir tai ilgainiui išaugo į nedidelį eksperimentinį versliuką.

„Viktoras turėjo nemažai draugų Vilniuje, pas kuriuos dažnai lankydavosi. 2017 m. jie pasiūlė sudalyvauti veganiškoje mugėje. Toje mugėje Viktoro gaminiai sulaukė didelio pasisekimo, žmonėms patiko skoniai ir tada tomis dešromis jis pradėjo prekiauti Lietuvoje. Pamatęs, kad Europos Sąjungos (ES) rinkoje jam atsiveria kur kas didesnės galimybės, jis pardavė viską, ką turėjo Baltarusijoje ir kartu su minskiečiu draugu Vilniuje atidarė nedidelę laboratoriją, kurioje pradėjo užsiiminėti eksperimentine gamyba“, – verslo priešistorę pasakoja pašnekovas.

Gintas Vincerževskis
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Gintas juokiasi, kad iš pradžių tai buvęs paprasčiausias garažas, kurį vyrai pritaikė maisto gamybai, gavo atitinkamus sertifikatus ir pradėjo eksperimentuoti.

Į komandą įsiliejo prieš metus

„Kai tik tuo metu aš su Viktoru ir susipažinau. Kadangi mes turime bendrų interesų, priklausome tai pačiai bendruomenei, tai man buvo įdomu, kaip viskas klostysis. Pats turiu vegetariško, veganiško maisto verslą – „Holigans“ restoraną, tai man buvo be galo įdomūs jo sumanymai. Paragavau tų dešrų, jos man buvo skanios, todėl atidžiai stebėjau, kaip viskas toliau vystysis. O pernai pradėjome aktyviau bendrauti ir tuomet nusprendžiau prie šio verslo prisijungti“, – pasakoja vienas iš naujojo fabriko bendrasavininkų.

Kai Gintas įsiliejo į komandą, šio verslo pradininkai jau buvo sukūrę apie 10 produktų rūšių, kuriais buvo prekiaujama veganų parduotuvėlėse, elektroninėje prekyboje.

„Tačiau viskas dar buvo tokiame eksperimentiniame etape. Pernai aš prie jų prisijungiau ir mumis pradėjo domėtis investicinės kompanijos. Veganiškų produktų rinka yra sparčiai auganti, galima sakyti, kad yra ant bangos ir netgi madinga. Juk kuo toliau, tuo daugiau žmonių ieško sveikesnių alternatyvų, stengiasi subalansuoti racioną, vartoti kuo mažiau mėsos. Vieni tai daro iš etinių, moralinių sumetimų, kiti – norėdami išsaugoti gamtą ir padaryti pasaulį geresniu, dar kiti – dėl sveikatos. Todėl manome, kad ši rinka yra perspektyvi ir sparčiai auganti“, – įsitikinęs pašnekovas.

Amala gamykla
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Šių metų pradžioje atsirado ir pirmieji investuotojai – dvi juridinių asmenų įmonės, kurios investavo į šių vyrų verslą. Papildomi pinigai pradedantiesiems verslininkams padėjo pastatyti nedidelę gamyklą, susipirkti naujausią įrangą, gauti atitinkamų sertifikatų, kurie būtini užsiimant maisto gamyba.

„Tai buvo vertybinės investicijos, nes investuotojai ieškojo, kur galėtų investuoti į žalią, tvarų verslą, o veganiškas maistas puikiai atitinka žalio verslo idėją“, – patikino pašnekovas.

Atsidarė tik prieš kelis mėnesius

Kol kas įmonėje darbuojasi vos penki žmonės.

„Fabrike stovi automatizuoti įrengimai, tai ten tvarkytis gali nedaug žmonių. Kita vertus, kol kas mūsų gamyba vis dar eksperimentinė. Juk atsidarėme tik liepos mėnesį. Dabar esame tame etape, kai porą mėnesių atidirbinėjome produktus, bandėme pritaikyti juos tiems įrenginiams, nes reikia atlikti daugybę suderinimų, kad gautųsi skoniai, nes menkiausi temperatūrinio režimo pakitimai juos gali pakeisti. Gamyboje vyksta trys procesai – dešros ir kepamos, ir verdamos, ir netgi rūkomos natūraliu medžiu – alksniu. Visi tie procesai reikalauja labai tikslių nustatymų“, – pasakoja vienas iš fabriko bendrasavininkų.

Pasak naujojo fabriko vadovo, tik dabar prasidėjo rimtesnės klientų paieškos ir išėjimas į platesnę rinką.

„Jau dabar prekiaujame Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Anglijoje. Mūsų produkcija domisi graikai, italai, ispanai, danai. Pastaruoju metu gauname nemažai užklausų, siunčiame pavyzdžius. Beje, ji pardavinėjama ir Lietuvos prekybos tinkluose – „Rimi“ prekės ženklo „Vikis“ parduotuvėse, taip pat jau yra sutartis su „Maxima“, vyksta derybos su „IKI“, –pasidžiaugė G. Vincerževskis.

Pasak pašnekovo, pasaulyje jau galima rasti panašios produkcijos analogų: „Per paskutiniuosius metus pradėjo vis daugiau tokių gaminių atsirasti. Prieš pusantrų metų tokią gamybą pradėjo lenkai, kažkiek gamina čekai, rumunai, vokiečiai. Bet mūsų unikalumas tas, kad mes gaminame rūkytas dešras – saliamio, „Krokuvos“ analogus, servelatus, rūkytas bei grilio dešreles. Turbūt tik lenkai ir dabar dar rumunai pradėjo gaminti rūkytus produktus.“

Pašnekovo verslo partneris Viktoras įvairius skonius kuria kartu su maisto technologais.

Veegetariškas burgeris
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

„Daugiausia jis dirba su mūsų partnerių – stambių Vokietijos ir Prancūzijos kompanijų – ingredientų tiekėjų technologais. Jie turi savo laboratorijas, kurių technologai padeda Viktorui tobulinti mūsų produktus.“

Taigi iš minėtų šalių atkeliauja įranga, ingredientai ir know how, o kviečių baltymai, kitaip – seitanas, iš vietos gamintojų.

Gintas neslepia, kad naujo verslo kūrėjai kol kas dirba kaip startuoliai: „Ir pagal žmonių skaičių, ir pagal apyvartą dar esame eksperimentinėje stadijoje, tačiau mūsų potencialas yra didelis. Ir nors dar dirbame startuolio režimu, labai tikimės, kad netrukus pradėsime dirbti kaip normali verslo įmonė.“

„Amala Vegan Fabrika“ dabar gamina apie 15 produktų rūšių. Verslininkai suskaičiavo, kad įranga jiems leistų pagaminti 3 tonas produkcijos per dieną ir apie 100 tonų per mėnesį.

„Turėdami tokius pajėgumus mes galime kalbėtis su rimtais klientais, didmenininkais, nes jų pirmas klausimas ir būna apie pajėgumus, paskui – apie sertifikatus, o taip pat – kaip atrodo mūsų gamykla ir gamyba. Šis verslas yra naujas ir viską reikia kurti patiems – gamybos technologiją, nustatyti įrenginius, numatyti, kaip jie turi veikti, kad gautųsi produktas. Čia yra mūsų didžiausias unikalumas. Juk specialių įrengimų, kuriuos naudojant būtų gaminamos veganiškos dešros nėra – tiesiog imame mėsos pramonei pritaikytus įrenginius ir bandome pakeisti jų charakteristikas, parinkti atitinkamus darbo režimus, nes gaminant tradicinės mėsos ir veganiškas dešras tie režimai yra visiškai skirtingi“, – pasakoja rinkai dar labai neįprastus produktus gaminančios įmonės vadovas.

Dešros formos rūkytos bandelės

Kalbuosi su vegetaru, kuris nelabai gali palyginti iš mėsos ir iš kviečių baltymų pagamintų dešrų skonius. O ką apie naujame fabrike gaminamas dešras ir kitus produktus kalba tie, kurie neatsisako mėsos?

„Jie sako, kad skonis labai panašus. Mes darome įvairias degustacijas ir buvo vienas įdomus momentas: atvažiavome pas įrangos projektuotojus, nusivežėme savo gaminių pavyzdžius, nes jie nelabai suprato, kokių įrengimų mums reikia, ką mes ruošiamės gaminti. Surengėme degustaciją, bet nepasakėme, kokios čia dešros. Atvažiavome, kaip nauji klientai, o jų klientai paprastai yra iš mėsos pramonės. Jie paragavo ir sako: „Mmm, tikrai skanu, va, čia gal galėtų būti kitoms skonis, bet vis tiek skanu“. Tik vėliau pasakėme, kad čia veganiškos dešros, tai jie buvo labai nustebę. Paskui jie niekaip nesuprato, kaip ir kviečių baltymo galima gaminti dešras, juokėsi, kad su jų įranga mes kepsime ir rūkysime bandeles, kurios bus dešros formos“, – juokiasi pokalbininkas.

Amala gamykla
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Šiuo metu populiariausios tarp pirkėjų yra saliamio, rūkyto kumpio skonio dešros, vegano dešrelės – parūkytos dešrelės griliui bei plonos, kurios primena tradicines, užkandžiui skirtas mėsiškas „Dūzges“.

„Vaikai mėgsta pieniškas virtas dešreles. „Holigans“ restoranas pernai visą sezoną gamino mūsiškes dešreles su bulvėmis ir kopūstais. Labai populiarios mūsų dešros tarp picų kepėjų, jas naudoja „Jurgis ir drakonas“, tariamės su kitomis picerijomis“, – apie įsitvirtinimą lietuviškoje rinkoje pasakoja verslininkas.

Nuo vegetaro – iki vegano

Į Ginto gyvenimą vegetarimas įžengė maždaug prieš dešimtį metų.

„Rinkausi tokią mitybą daugiausia vedinas etinių sumetimų. Atėjo suvokimas, kad naudojant mažiau mėsos galima išsaugoti daugiau gamtos, gyvūnų, o taip pat atitinkamai subalansuoti savo sveikatą. Mėsos pramonė sukuria daugiau taršos, nei būtent visas transporto sektorius kartu sudėjus. Būtent mėsos pramonė į orą išmeta daugiausia CO2 dujų. Taigi tie visi momentai lėmė mano pasirinkimą. Juk jeigu galima nenužudyti, tai galiu pasistengti ką nors padaryti dėl to. Iš pradžių savo racione sumažinau mėsos kiekį, o po 3-4 metų supratau, kad galiu visai be jos apsieiti“, – apie pasirinktą kelią pasakoja pašnekovas.

Dabar Gintas jau krypsta į veganizmą.

Visi keliai atviri

G. Vincerževskis kartu su partneriais neslepia ambicijų, – ateityje Lietuvoje veikiančią įmonę jie mato kaip europinę kompaniją.

„Be abejo, norėtume ją matyti ir kaip pasaulinę kompaniją, nes tam prielaidų tikrai yra, nes šis segmentas sparčiai auga. Pastaruoju metu sulaukiame daug užklausų dėl mėsainių. Mes juos anksčiau gaminome, bet nusprendėme kol kas susikoncentruoti į dešrų segmentą, Daug užklausimų turime ir dėl veganiško sūrio – tofu gamybos. Tofu rinka yra begalinė, jo jau nespėjama gaminti. Taigi, asortimentą plėsime į tofu, mėsainių bei augalinio faršo gamybą, iš kurio galima paruošti daug patiekalų. Tai būtų tokie trys mūsų ateities veiklos vektoriai. Matome, kad galėtume tapti vieni iš jų gamybos lyderių ES su rūkytais produktais, o su kitais produktais sėkmingai konkuruoti ne tik europinėje rinkoje. Kai tik turime užklausimą iš Pietų Korėjos ir iš Kinijos. Tai – didžiulės ir išties mums perspektyvios rinkos, – savo vizija dalijasi pašnekovas.

– Apskritai, pasaulis dabar yra toks, kad visi kaip ir norėtų valgyti mėsą, nori panašių skonių, bet jeigu ją pradėtų dar intensyviau valgyti Kinija, Indija ir Afrika, tai mūsų žemės paprasčiausiai neužtektų. Todėl mūsų idėja žmonėms duoti panašų produktą, skonį, bet kartu ir saugojant gamtą. Čia panašu į tai, kai žmogus nori atsisakyti alkoholio, bet negali atsisakyti alaus skonio ar nori atsigaivinti karštą vasaros dieną, tai jam yra sukurtas to paties skonio nekaltas produktas – nealkoholinis alus.“

Pasak verslininko fabriko pavadinime esantis egzotiškas žodis „amala“ sanskrito kalboje reiškia nepriekaištingą, tyrą, švarų verslą. Būtent tuo keliu jie ir nusiteikę žengti.