Prie Saulės miesto centre įsikūrusios vaistinės durų su šypsena svečių laukia jos direktorė Almyra Girdenienė. Nuo 1972 m. būtent čia dirbanti vaistininkė pasikviečia užsukti į „Valerijono“ arbatinę.
Entuziastingai svečius priimanti ir energija trykštanti moteris siūlo ne tik atsigerti žolelių arbatos, bet ir paragauti įvairiausių vegetariškų patiekalų. Cepelinai su avinžirniais, daiginti lęšiai su veganezu (ekologišku majonezu), iš jogurto ir mėlynių pagaminti ledai. Tai tik dalelė vegetariškų ir veganiškų patiekalų, kuriais kviečiama paskanauti užsukus į Šiaulių istorine pažiba tapusią arbatinę.
Keturiese tapo vaistinės savininkais
„Šiose patalpose visą laiką dirbo vaistininkai. Vaistininkai turi ne tik vaistus parduoti, bet reikia ir žmones išmokyti sveikai gyventi“, – provanso stiliumi įrengtos arbatinės antrame aukšte pasakoja A. Girdenienė.
O apie sveiką gyvenimo būdą ne tik vaistininkės, bet ir verslininkės dalią pasirinkusi moteris turi ką papasakoti. Nuo Kryžių kalno regiono kilusi vaistinės vadovė pati jau 15 metų yra vegetarė, rytą pradeda mankšta ir šaltu dušu, Indijoje mokėsi ajurvedos.
Arbatinė „Valerijono“ vaistinėje atidaryta dar sovietiniais laikais, tačiau tuomet buvo siūlomos tik arbatos. Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir valstybinėms vaistinėms pradėjus keliauti į vaistinių tinklų rankas, šioje vietoje dirbę vaistininkai nusprendė išlaikyti vaistinę ir keturiese tapo įmonės akcininkais.
„O dabar arbatinė rekonstruota jau trečią kartą. Pasirinkome provanso stilių“, – sako A. Girdenienė.
Vaistininkė pripažįsta – vien iš vaistų prekybos nepriklausančiai jokiam tinklui vaistinei išgyventi nepavyktų, todėl tenka nuolat galvoti naujų veiklų. Būtent dėl to nemažai dėmesio skiriama ir arbatinei bei jos meniu.
Apie 40 rūšių kremų
Tačiau ir arbatinės nešamų papildomų pajamų energijos pilniems vaistininkams neužteko. Prieš 13 metų „Valerijono“ vaistinė gavo kosmetikos gamintojo licenciją ir tuomet prasidėjo nauja kūryba: pradėti kurti kremai.
„Esame sukūrę apie 40 kremų. Kuo skiriamės nuo kitų? Mūsiškiai beveik rankų darbo. Jei naudojama Hialurono rūgštis, tai ją pirma patys brinkiname. Jei – natūralus biopolimeras, tai taip pat pirma jį brinkiname, tik tada jungiame su kitais elementais“, – tęsia pašnekovė.
Pasiteiravus, kur Šiauliuose gaminama produkcija prekiaujama, A. Girdenienė teigė, kad pačioje vaistinėje arba internetu.
„Jei pavyks išlaikyti vaistinę, būsime atlikę savo misiją. Tokie objektai, jei jiems pavyko išlikti 150 metų, turi išsilaikyti ir per šį sunkmetį“, – atsidūsta vaistininkė.
Papildomo pajamų bandoma prisidurti ir nuomojant patalpas. Pavyzdžiui, čia dirba gydytoja kosmetologė. Klientams taip pat vaistinėje gaminami vaistai.
Kartu organizuojamos ir kremo gaminimo edukacijos, kur klientai supažindinami su eteriniais aliejais ir kremo gamybos specifika.
Rūsys, kuriuo didžiuojasi
O vieta, kuria bene labiausiai didžiuojasi A. Girdenienė, slepiasi Šiaulių širdyje įsikūrusios vaistinės rūsyje. Būtent čia erdvė dar alsuoja tikra istorine dvasia, kai joje 1870 metais buvo įkurta trečioji vaistinė Šiauliuose.
Nuo savo pirmųjų dienų vaistinė priklausė žydams, kol Holokausto metu žuvo visa vaistininkų Volpių šeima, iš Lietuvos pasitraukė tik vienas likęs sūnus Ilja.
Dabar rūsyje įkurtas vaistininkystės muziejus, kuriame gausybė eksponatų, kuriuos imant į rankas vaistininkei A. Girdenienei sužiba akys.
„Štai čia stikliniai buteliukai iš 1922–23 metų. Suvartoję vaistus buteliukus pirkėjai vėl atnešdavo atgal į vaistinę, vaistininkai juos išplaudavo ir vėl naudodavo“, – pasakoja vaistinės direktorė.
Iš medinių stalčiukų vaistininkė traukia ir daugiau įdomių eksponatų. Štai dėžutė, ant kurios užrašas su žodžiu „opium“. Pasirodo, opiumas senais laikais buvo naudojamas vaistams nuo skrandžio bėdų gaminti, o vaistai parduodami – be recepto.
Didelė dalis muziejaus eksponatų – dovana. Juos A. Girdenienei įteikė vaistininkai Rulinskai.
„Kai Lietuvoje naikino mažas vaistinėles, jie vaistų neišmetė, o krovė į dėžes, o paskui Rulinskai mums padovanojo apie 200 eksponatų. Būtent čia buvo ponios Rulinskienės pirmoji darbo vieta. Visa, ką čia turime, – jų dėka“, – dalinasi pašnekovė.
Jau beveik penkiasdešimt metų „Valerijono“ vaistinėje dirbanti viena iš jos šeimininkų su šypsena traukia dar vienas piliules ir cituoja, kas parašyta vaisto apraše: „Dabar jau sukūrėme seksualinį hormoną iš kiaušinėlių folikulų, nuo kurių veikimo organizme pareina moteriškojo kūno formos bei visas moters būdas“.
Dar vienas muziejaus pasididžiavimas – 1924 m. Kaune išleista farmakopėja (vaistų aprašų ir gamybos instrukcijų knyga) rusų kalba.
„Man kaip vaistininkei ji pasirodė labai įdomu, kokios ten aprašytos tinktūros. Ir žiūriu, kad yra viena tinktūra, kuriai pasigaminti turiu visų medžiagų“, – apie savo eksperimentus su vaistinėmis medžiagomis pasakoja specialistė.
Būtent pagal beveik šimtą metų skaičiuojantį receptą A. Girdenienė gamina tinktūrą, kuri pagal farmakopėją padeda valyti ir atstatyti organizmą. Pagrindinės medžiagos joje – imbieras, apelsinų žievelės, rabarbaras ir kardamonas.
„Visi šiauliečiai prašo organizuoti edukacijas, kaip pasigaminti šią tinktūrą“, – tyliai apie ateities planus svajoja vienoje seniausių Lietuvos vaistinių vis dar dirbanti pašnekovė.
