Ūkis veikia 60 kvadratinių metrų patalpose. Čia keliais aukštais auginami įvairūs želmenų daigai maistui, tinkantys salotų pagrindui, puošmenai mėsai, sriubai ar vieno kąsnio užkandžiams. „Žali žali“ prekinis ženklas atpažįstamas Kaune, Vilniuje, tačiau gamintojai svajoja, kad juos pažintų visa Lietuva.
Ne vien žaliavalgiams – visiems
„Labai dažnai mūsų gaminamas produktas asocijuojasi su žaliavalgyste, tačiau tai netiesa. Želmenų daigai puikiausiai tinka visiems. Mūsų verslo pradžia prasidėjo nuo saulėgrąžų daigų, juos labai mėgstame, vertiname, tačiau porų, česnakų daigai puikiai dera su žuvimi, mėsai pagardinti auginame ridikėlių daigus. Jie būna rausvi, žalsvi, raudoni. Ant sumuštinių rekomenduojama liucernos daigų saujelė, kurios skonis nėra labai stiprus, tačiau juntama nepaprasta gaiva. Burokėlių daigus pas mus užsisako restoranai – patiekalams puošti, o vaikams labai tinka lengvai saldus spindulinės pupuolės daigelis, panašus į žirnelio krūmą“, – apie savo ūkyje auginamus produktus pasakojo Vincas.
Anot jo, ypač skanios salotos, kai želmenų daigai tampa ne priedu ar papuošimu, o salotų pagrindu. Jis apgailestavo, kad želmenų daigai – kol kas dovanoms netinka, nes juos reikia labai greitai pristatyti į vietą, jie jautrūs ilgiems transportavimo terminams, reikia laikyti vėsiai.
„Daigai yra šaldytuve laikyti skirtas produktas, jų įdėjus į voką neišsiųsi. Dažniausiai klientai patys atvažiuoja pas mus jų pasiimti, o kartais dedame į autobusų siuntas, patys pristatome. Svarbiausia, kad pervežimo laikas būtų trumpas, jie pasiektų užsakovus per kelias valandas“, – apie logistikos iššūkius kalbėjo Vincas. Šiame ūkyje pamažu atsiranda ir sausoji produktų linija, kuri skirtingai nei želmenų daigai, tinka ir dovanoms.
Lietuvos rinkai
„Esame nišinis gamintojas, manau, kad kol kas didelės konkurencijos mūsų produkcijai nėra. Savo gaminiais džiuginame Lietuvos rinką. Dažnai prisistatome mugėse, tad Kaunas ir Vilnius mus atpažįsta, na, o su kitais Lietuvos miestais – kebliau, yra dar kur plėstis. Be abejo, norėtųsi susirasti klientų ir užsienyje, tačiau kol kas to padaryti nepavyko. Kai pavyks, tikrai „šausime“ šampano“, – apie savo viziją ir numatomą plėtrą atviravo UAB „Žali žali“ vadovas Vincas.
Jis pasakojo, jog daigams auginti žemės nereikia. Jie auga viduje, patalpose, drėgnoje terpėje. Vieniems jų sudygti užtenka pusantros paros, kitiems reikia 10-12 parų. Vidutiniškai partiją produkcijos užauginame per 6 dienas.
„Kai pradėjome, nežinojome, kad daigų auginimas yra griežtai reglamentuota veikla Europos teisės aktais, yra sukurta gausybė normų ir reglamentų specialiai daigų auginimui, todėl natūralu, kad mes, kaip gamintojai, turime labai daug reikalų su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, neretai ten ir pasiginčijame. Tik įsisukus į veiklą sužinojome, kad tai yra padidintos rizikos maisto produktas dėl mikrobiologinės taršos. Ūkio subjektas, norintis auginti daigus, privalo gauti leidimą, visos procedūros yra pakankamai griežtos. Laimei mūsų veikla prasidėjo dar tuomet, kai reguliavimas nebuvo toks stiprus, kaip šiandien, augome kartu su griežtėjančiais reikalavimais. Šiandien pradėti daigų gamybą būtų gerokai sudėtingiau, nei tuomet 2014 metais, kai tai darėme mes“, – atviravo augintojas.
Patirties sėmėsi iš lietuvės emigrantės JAV
Ūkininku V. Benevičius tapti neplanavo. Jis technikos mokslų daktaras, eksperimentavęs su inovacijomis, specializavosi naujų produktų kūrime.
„Tyrinėjome įrenginius, dedamus ant žmogaus kūno, o augalų daigais domėjosi mano žmona. Ji patirties sėmėsi iš savo mamos, taip pat mokslininkės Danutės Žabaliūnienės – agronomijos mokslų daktarės, parašiusios mokslinių straipsnių apie kviečių želmenis ir saulėgrąžų daigus“, – pasakojo pašnekovas.
Pasak jo, uošviai – labai aktyvūs žmonės. be dėstymo universitete, dar užsiėmė ir kita veikla, periodiškai vykdavo padirbėti į JAV. Čia žmonos mama susipažino su ponia Loreta Vainiumi – lietuve emigrante, gyvojo maisto ir sveikatingumo propaguotoja, kuri ir paskatino domėtis augalų daigais, jų naudingosiomis savybėmis. Daug metų uošviai, jo žmona, ir jis pats važinėjosi į JAV, mokėsi, padėjo poniai Loretai Vainiui auginti šiuos daigus, pas ją dirbo. Be abejo, ponia Loreta tai darė tik savam ratui, ji želmenų daigus augino ne masiniam vartojimui. Tačiau jos patirtis, patarimai, mokymai ir konsultacijos, padeda iki šiol.
Verslą paskatino motinystė
Vincas pasakojo, kad verslą pradėti paskatino jo žmonos Indrės motinystė. Indrė anuomet laukėsi pirmosios atžalos. Aktyvaus gyvenimo tempe besisukančiai moteriai mintis, kad reikės ilsėtis kelerius metus visiškai nepatiko, ji ėmė mąstyti, kuo čia galėtų užsiimti.
Indrė pradėjo auginti saulėgrąžų daigus namuose, ant palangės, o jų derlius puikiai tiko darbovietės vakarėliui – atsisveikinimui su kolegomis, prieš išeinant į dekretines. Netradicinė degustacija labai patiko bendradarbiams, vienas kitas ir toliau užsisakydavo, tačiau per anksti pasaulį išvydusi dukra, kiek sustabdė aktyvios moters veiklą.
Praaugus dukrai, vėl galėjo grįžti prie daigų auginimo, o produkcija jau buvo žinoma draugų, giminių ir artimųjų ir bendradarbių rate. Bet svarbiausia buvo tai, kad JAV sukauptos žinios leido viską tinkamai užauginti. Norinčiųjų paragauti unikalaus, sveiko produkto gretos organiškai augo.
Namai virto šiltnamiu
„Siekiant užauginti visiems norintiesiems, ko ne visus namus pavertėme šiltnamiu. Pamažu supratau, kad žmoną savo namuose matau vis rečiau ir rečiau. Aš grįždavau iš darbo, o žmona – vykdavo vesti mokymų, degustacijų. Buvo metas, kad šeimoje tik prasilenkdavome. Tuomet pradėjo atsirasti įtampa, manęs nežavėjo įtemptas darbų grafikas, o dar ir amžinai žaliuojantis šiltnamis ant palangės. Supratau, kad kažką reikia keisti. Netrukus mūsų namų šiltnamis buvo iškraustytas į specialiai daigams auginti pritaikytas patalpas, kuriose ir dabar veikia mūsų ūkis. O žmona, besilaukdama trečiojo vaiko, nutarė pasitraukti iš aktyvios gamybinės veiklos, ir pasinerti labiau į edukacijas, produkto pristatymą mokyklose, darželiuose ar įmonėse, dirbti su vaikais, žmonėmis“, – apie įtemptą gyvenimo laikotarpį atviravo pašnekovas.
Jis tikino, kad verslui pradėti pradinio kapitalo nereikėjo, jam pakako gebėjimų ir žinių viską pasidaryti savo rankomis.
„Šiame versle reikia viską daryti preciziškai, tiksliai, nes kitu atveju daigai neužauga“, – akcentavo Vincas.
Laiką skyrė verslui vystyti
Gimus antrajam vaikui – sūnui – Vincas pats išėjo į tėvystes atostogas ir pasinėrė į šeimos verslą.
Išgyventi leido ir stabilias pajamas garantavo Sodros išmokos, o viskas, kas sukurta ir uždirbta daigų versle, galėjo investuoti į patalpų nuomą, sėklų įsigijimą ir veiklos plėtrą, vėliau atsirado galimybė mesti turėtą darbą.
„Likusį laiką nuo dviejų vaikų auginimo paskyrėme verslui vystyti“, – juokauja pašnekovas.
Kadangi šie daigai – tai žemės ūkio produkcija, buvo žmonos vardu registruotas ūkis. Tačiau žemė yra ūkyje tik simbolis, jos šiai veiklai nereikia. Dabar šiame ūkyje dirba 16 žmonių, o nuo 2016 m. įkurta UAB ,,Žali žali“ užsiima prekės ženklo, įvaizdžio kūrimu ir vystymu. Ūkyje auginama 10-15 skirtingų daigų rūšių.
Pasak Vinco, verslo sėkmę lemia gebėjimas prisitaikyti, nuolat mokytis.
„Vien geros idėjos verslui nepakanka. Eidamas gatve gali ir sugalvoti, ką norėtum daryti, tačiau greičiausiai tai nepavyks, nes kiekvienoje veikloje pirminė idėja transformuojasi į kažką kita. Čia svarbu gebėti laiku atsisakyti to, kas nėra paklausu, reikia nuolat stebėti, ko reikia rinkai, neužsiciklinti ties viena veikla, o ypač tuomet, jei ji nepaklausi, reikia gebėti prisiimti atsakomybę, greitai reaguoti į besikeičiančias aplinkybes, bet svarbiausia – nebijoti nesėkmių“, – atviravo ypatingo ūkio savininkas.
