O štai Dotnuvoje savo gamybą vystantys „Urban Food“ prekės ženklo įkūrėjai – prof. dr. Dalius Serafinas, produktų kūrėja Saulė Serafinienė, mažasis modelis ir degustatorė Adelė Laucytė, rinkodaros vadovė Gintarė Laucė ir jos sesuo Viltė Serafinaitė džiaugiasi, kad jų produktas pamažu atrandamas, vertinamas vartotojų ir populiarėja ne tik Lietuvoje.

Astronautų maistas?

Anot Gintarės Laucės, verslą pradėjo kurti šeimos galva – tėtis dar 1997 m., kai Lietuvoje tik po truputį buvo kalbama apie tarptautines kokybės vadybos sistemas bei jų įgyvendinimą organizacijose.

Įmonė sėkmingai įgyvendino pačių įvairiausių projektų, kol 2015 m. laimėjo konkursą dėl „Sumani specializacija 2020“ strategijos moderavimo, kurios viena iš krypčių buvo – funkcinis maistas.

Profesorius Dalius su savo sutuoktine Saule, smalsumo vedami ir bendradarbiaudami su mokslininkėmis, pradėjo aiškintis kas iš tiesų yra tas funkcinis maistas, o gautas teorines žinias, jų taikymą labai norėjo išbandyti ir praktikoje, tai paskatino visą šeimą įsilieti į bendrą veiklą, kartu kurti Lietuvoje visiškai naujus, funkcinius produktus – įvairių lietuviškų uogų bei daržovių miltelius, užkandžius.

„Prieš šešerius metus, kai rinkoje pasirodė pirmieji „Urban Food“ gaminiai, vartotojai neretai klausdavo, ką jūs mums čia siūlote, argi tai maistas, gal šie produktai labiau tiktų astronautams, vežkit šituos miltelius į NASA, o mes patys pasigaminsime namie“, – juokavo prisiminusi pirmąsias išvykas į muges, tarptautines parodas Gintarė Laucė.

Urban Food
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Jauna moteris prisipažino iš pradžių reagavusi gana skeptiškai į profesoriaus Daliaus Serafino bei Saulės Serafinienės mokslinius eksperimentus ir jų taikymą praktikoje. Jai atrodė, kad sunku bus dirbti su šia, vartotojams dar visiškai nauja, produkcija, o ypač Lietuvoje. Dabar buvimas šeimos verslo dalimi jai tapo mėgstamiausiu užsiėmimu, gyvenimo būdu ir prasmingu laisvalaikio pomėgiu.

Prisideda ir mokslininkai

Inovatyvūs maisto produktai yra gana sudėtinga verslo šaka, kuriai keliami griežti higienos, kokybės, teisiniai reguliavimai. Reikia įsigyti įrangą, turėti patalpas, organizuoti logistikos procesus, kad produktai pasiektų galutinį vartotoją.

O jei dirbi su naujove rinkoje, dar neišbandytu produktu, tenka nemažai padirbėti ir su jo populiarinimu, visuomenės švietimu, edukacija. Be abejo, daug paprasčiau yra nusipirkti produkciją Kinijoje ar Lenkijoje, ją supakuoti Lietuvoje ir perparduoti.

„Mūsų šeima verslą suvokia kitaip, mes nesiorientavome į galimybę uždirbti milijoną, tiesiog norėjome sukurt naudingą, sveiką produktą, kuris patiktų mūsų šeimai, o svarbiausia – siekėme populiarinti Lietuvos ūkininkų produkciją – vietinę žaliavą“, – atviravo Gintarė.

Ji pasakojo, kad dėl šios idėjos, tėvų vizijos įgyvendinimo teko nemažai ir paaukoti. Ponia Saulė anuomet turėjo gerą darbą – dirbo vyriausiąja finansininke vienoje farmacijos įmonių: ją tenkino ir darbo pobūdis, ir teikiamos socialinės garantijos bei stabilumas. Tačiau vardan bendro tikslo, vedama begalinio smalsumo, ryžosi palikti gerą darbą ir išeiti į šeimos verslą. Kitaip tariant pasukti ten, kur nėra aiškumo, stabilumo, niekas negali duoti jokių garantijų, jog pasiseks.

Pirmieji bandymai iš namų virtuvės persikėlė į universiteto laboratoriją, kurioje, naudojant mokslo įstaigos turimą įrangą, vyko gamybos eksperimentai, siekiant gauti tokį produktą, kuris būtų ne tik skanus, išlaikytų žaliavos skonį, spalvą bei kvapą, tačiau ir maksimaliai naudingas savo maistinėmis savybėmis.

Urban Food
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Vėliau, šeima suprato, kad norint būti konkurencingais, teks pasigaminti jau savo reikiamą gamybinę įrangą, įsirengti patalpas. Dabar išskirtinio verslo kūrėjai džiaugiasi turėdama galimybę ne tik nepriklausomai gaminti didelius produkcijos kiekius, tačiau ir pakviesti svečius į edukacijas, degustacijas savo patalpose Dotnuvoje.

Kodėl funkcinis maistas?

Pasirodo viskas labai paprasta – pasaulyje, o tuo metu ir Lietuvoje, vis daugėja sveiką gyvenseną propaguojančių žmonių, kurie atidžiai renkasi maisto produktus, domisi ekologija, rūpinasi savo sveikata, o valgydami siekia ne tik nuslopinti alkio jausmą, bet ir suteikti savo organizmui naudingų medžiagų.

Funkcionalus maistas turi specifinių sudedamųjų dalių: tai yra papildomas priedas, kuris ir paverčia maistą funkcionaliuoju. Vitaminai, probiotikai, aminorūgštys, maistinės skaidulos su maistu patekusios į organizmą, atlieka sveikatai palankius fiziologinius pokyčius.

Taigi, funkcionalusis maistas yra plataus vartojimo kasdien valgomas maistas, kuris, be maistinės vertės, daro papildomą fiziologinį poveikį žmogaus organizmui.

„Urban-Food“ – yra lietuviški funkcinio maisto ingredientai. Dotnuvoje gaminami įvairių uogų, daržovių, žolelių, sėklų milteliai ir jų miksai. Šie produktai yra inovatyvūs, o svarbiausia – sukurti Lietuvoje iš vietinės žaliavos, bendradarbiaujant su vietos ūkininkais ir mokslininkais.

Funkcionaliojo maisto pradininkai Lietuvoje – Kauno technologijos universiteto Maisto instituto mokslininkai, kurie šioje srityje veiklą vysto nuo 2004 m.

Urban Food
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Atrodytų, jog šie produktai populiarinami Lietuvoje gana seniai, tačiau daugeliui vartotojų iki šiol yra naujovė. „Šiuo metu „Urban-Food“ gamyba vyksta sėkmingai, verslas pajėgus pagaminti apie 200 kg miltelių kiekvieno produkto per mėnesį su potencialu gamybos pajėgumus kasmet dvigubinti. Tačiau reikėtų turėti omenyje, kad produkcija yra koncentruota, jos labai didelė išeiga. Iš 1 tonos, pavyzdžiui, aviečių uogų, mes gauname tik 100 kg aviečių uogų miltelių, iš didelio žaliavos kiekio – pagaminama produkto mažai, todėl reikia labai atidžiai rinktis tiekėjus, įvertinti kaštus, kad nepakiltų galutinė kaina vartotojui“, – apie produktų gamybą pasakojo Gintarė.

Ilgalaikis procesas

„Vos pradėjus gaminti šiuos netradicinius maisto produktus Lietuvoje, neturėjome visai patirties ir iš ko mokytis. Tėtis – profesorius, mama – finansininkė, o mes orientavomės į maisto produktų gamybą. Metus laiko eksperimentavome, ieškojome tinkamos formos, pateikimo. Pirmieji gaminiai atrodė gan mėgėjiškai. Teko nemažai konsultuotis su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, kad ženklinimas, pakuotė ir etiketės atitiktų visus teisės aktus bei standartus. Antraisiais – trečiaisiais verslo gyvavimo metais, produktą jau turėjome, tačiau Lietuvoje, jis buvo visiškai nežinomas, reikėjo visuomenę su juo supažindinti. Važinėjome po muges, parodas, pasakojome apie produktus, jų naudą žmogaus organizmui. Ketvirtaisiais-penktaisiais gyvavimo metais pamažu ėmė formuotis klientų ratas Lietuvoje, atsirado galimybė ir eksportuoti produkciją į Latviją, Japoniją, Airiją. Dabar jau šeštieji metai ir eksporto šalių ratas plečiasi – registruojami produktai Saudo Arabijai, domisi agentai bei platintojai Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse“, – apie dideles pastangas ir begalinį tikėjimą galutiniu produktu pasakojo gamintoja.

Gintarė Laucė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Ji tikino, kad pradedant verslą labai svarbus šeimos palaikymas: jei visa šeima darniai dirba, vienas kitą palaiko, motyvuoja, tai yra svarbiausia. Mat sunkumų versle, ypač pačioje pradžioje, tenka įveikti nemažai: yra finansiniai įsipareigojimai, kuriuos privalai iš karto pradėti vykdyti, negali prognozuoti ir planuoti savo pajamų, neribotos darbo valandos ir nuolatinė įtampa.

Lietuvoje – neatrasti lobiai

Pašnekovė teigia, kad Lietuvos ūkininkai augina kokybišką, ekologišką ir gerą žaliavą, kurią būtina panaudoti, tai yra mūsų šalies neatrasti lobiai. Yra labai daug aukščiausios kokybės produktus auginančių ūkių, deja, vietos rinka jų pilnai neišnaudoja – spelta, soros, burnočiai, šaltalankiai, lietuviškos kriaušės, erškėtuogės, kanapės, spanguolės, avietės, garšvos, medetkos, topinambai, burokėliai, moliūgai, gervuogės yra puiki žaliava funkciniam maistui gaminti.

Dabar verslininkai intensyviai ieško ir ekologiškų svarainių augintojų, nes turi planų plėsti asortimentą.