Su Monika susitinkame karštą dieną uostamiestyje. Švelnus ir lėtas kalbėjimas, plastiški judesiai – jauna moteris dvelkia ramybe. Būtent tokią būseną savo sukurtu prekių ženklu „Hygge“ siekia perteikti klaipėdietė. Pradėjusi savo darbus nuo žvakių gamybos šiuo metu moteris jau gamina ir medinius padėklus, veidrodžių rėmus, siuva staltieses, o artimiausiu metu žada pradėti gaminti ir kvapus namams.
Verslo idėjos pradžia Monikos gyvenime gimė kartu su vaiku.
„Kai gimė vaikas, pradėjau ieškoti įprastų žvakių sveikesnių alternatyvų, nes labai jas mėgau deginti namuose. Sužinojusi, kad parafinas degant žvakei skleidžia kenksmingų medžiagų, ieškojau geresnių variantų. Vienas iš jų – bičių vaško žvakės, tačiau jos greitai sudega ir neįdomios dizaino atžvilgiu. Taip atradau palmių vaško žvakes, kurios man pasirodė labai įdomus produktas“, – kaip pradėjo gaminti žvakes, prisiminė pašnekovė.
Siūlo išlikti kritiškiems
Uostamiesčio gyventoją sudomino tai, kad iš palmių vaškas yra labai kietas, o iš jo pagamintos žvakės ilgai dega.
Jau ne vienus metus tokias žvakes gaminanti jauna moteris prisipažįsta, kad yra sulaukusi įvairių replikų dėl medžiagos, iš kurios gamina žvakes. Juk neretai palmių industrija kaltinama tropinių džiunglių kirtimu. Tačiau Monika lieka kritiška ir bando aplinkiniams parodyti kitokį požiūrį.
„Tai yra žiedinės ekonomikos produktas. Iš palmių spaudžiamas aliejus, lieka išspaudų, kurias galima arba tiesiog išmesti, arba iš jų sukurti dar kokį nors produktą, – tikina pašnekovė. – Palmės auginamos ne dėl vaško, taigi gamindami tokias žvakes nedarome įtakos plantacijų ekonominei daliai. Palmių vaškas yra subproduktas, kuris kitaip virstų tiesiog atliekomis.“
Be to, moteris prideda, kad šiais laikais apskritai labai sunku rasti visiškai tvarių alternatyvų žvakėms gaminti: „Su sojų pramone (o iš sojų vaško irgi gaminamos žvakės) – ne ką geriau. Šis žemės ūkio sektorius taip pat išnaudoją žemę, yra kertami miškai.“
Taigi klaipėdietė siūlo gyvenime neprarasti sąmoningumo, saiko ir netapti radikaliais žmonėmis. „Norint stoti į bet kurią pusę, visada atsiras argumentų savo mintį patvirtinti.“
Su pirmaisiais partneriais išsiskyrė
Monikos verslas išsivystė iš pirmų nusipirktų palmių vaško žvakių namams. Jas išvydę draugai paprašydavo nupirkti ir jiems. O paskui interjero dizainere dirbanti moteris nusprendė ir pati sukurti savo kolekciją.
Atsirado verslininkų, kurie pasiūlė naują produktą kurti kartu. Prekių ženklą ir produkciją kūrė drauge, deja, toliau bendradarbiavimas nutrūko ir klaipėdietė pradėjo kurti bei gaminti viena pati.
Prekių ženklas „Hygge Lietuva“ taip pat gimė gana lengvai. Tiesiog viena jaunosios verslininkės draugė užsiminė, kad Monika jai primena danų laimės ir ramybės filosofiją hygge.
„Pradėjau dirbti su mintimi Lietuvai suteikti gerųjų skandinaviškų patirčių. Aišku, daug dalykų negalime atkartoti dėl mūsų politinių, istorinių ir ekonominių sąlygų, bet savo kūryba nors mažais žingsneliais galiu skleisti danų filosofiją“, – sako pašnekovė.
Pasiteiravus, ko iš daniškos filosofijos visgi negalime perkelti į Lietuvą, M. Gustaitė atsakė: „Hygge yra filosofinė sąvoka apie žmogaus gerbūvį, apie laimės būseną, atsipalaidavimą, ir tai priklauso ne tik nuo to, kaip įsirengsi namus ar kokią žvakę uždegsi, bet ir nuo gyvenimo būdo. Kad šitai galėtum pajausti, turi turėti tam tikrų socialinių garantijų, kurios suteikia atsipalaidavimo ir saugumo jausmą. Žinojimas, kad gali gauti nemokamą gerą išsilavinimą, kad ar bankininkas, ar valytojas būsi, atitinkamai mokėsi mokesčius, o gyvensi panašiai gerai, taip pat suteikia ramybės. Tau nereikia galvoti, kokią profesiją pasirinkti, kad galėtum išgyventi. Renkiesi tai, kas tau patinka ir įdomu. Tai suteikia laisvę, esi atsipalaidavęs. Visgi, nepaisydami ekonominių niuansų, laimingi galime būti ir patys, kurdami savo aplinką bei formuodami teigiamą požiūrį, nes tai turi tiek pat įtakos, kaip ir išorės faktoriai.“
Didžiulė konkurencija
Monika prisipažįsta, kad ėmusi kurti žvakes iš palmių vaško pateko į pirmąją lietuvių jaunųjų verslininkų bangą, kurie pradėjo šios srities verslą. Dabar, praėjus keleriems metams, konkurencija labai didelė.
„Mes buvome vieni iš pirmųjų, kuriantys šios rūšies žvakes, tačiau šiandien kūrėjų labai daug ir, mano žiniomis, dar bus naujų, kurie jau pradeda gamybą, bet dar nepradėjo pardavinėti“, – sako pašnekovė.
Visgi klaipėdietė tiki, kad nors konkurencija ir didelė, kiekvienas gamintojas randa savo pirkėją: „Nesvarbu, kada pradėjai, ar buvai pirmas ar, ne, svarbu, apie ką yra tavo produktas. Į konkurentus daugiau žiūriu kaip į kolegas ir kartais pasidžiaugiu jų darbais. Anksčiau gal ir sukirbėdavo viduje, kai pamatydavau, kad kažkas kažką panašaus į mano darbus sukūrė. Bet dabar tai jau priimu ramiai. Be to, konkurencija skatina kurti ir neužmigti.“
Pasiteiravus, kas visgi sunkiausia tokiame versle, Monika nedvejodama atsako – parduoti. Žvakių verslas, pasak jos, gana sezoninis: pagrindinis pardavimas vyksta nuo rudens iki žiemos švenčių. Taigi žvakių gamintojai visus metus, galima sakyti, ir ruošiasi tam šaltajam metų sezonui. Pačios Monikos žvakių bet kurioje parduotuvėje nerasite. Kūrėja prisipažįsta, kad pasirinko nedirbti su butikais ar prekybos tinklais.
„Norėjau, kad mano žvakės būtų ten, kur vieta, jaučiu, atitinka jų konceptą, kad pirkdami jas klientai visuomet gautų kuo šviežesnį produktą. Todėl prekiaujame žvakėmis savo studijoje Klaipėdoje, kartais mugėse. Retsykiais žiemos sezono metu turime taškų prekybos centruose. O šiaip prekyba vyksta internetu“, – vardija pašnekovė.
Laukia didelės permainos
Iki šiol Monikos prekių ženklo „Hygge Lietuva“ verslo veikla buvo papildoma prie interjero dizainerės darbo. Tačiau jau nuo pernai lapkričio jauna moteris bando pereiti prie ritmo, kad visas jos laikas būtų skirtas daniškos filosofijos persmelktam verslui plėsti.
„Dar vis darau interjerus, bet jau nebesiimu naujų projektų. Kai visus pabaigsiu, „Hygge Lietuva“ bus mano pagrindinė veikla. Bet tai nebus vien žvakės, planuose – daug naujų projektų, naujų produktų, ir tai nebus susiję tik su namų dekoru ar kvapais“, – pasakojo kol kas daug atvirauti apie ateities planus nenorinti klaipėdietė. Visgi ji prasitaria, kad ateityje žada galvoti apie globalesnį prekių ženklą ir komandos plėtrą, norėdama stipriau patekti ir į užsienio rinkas.
Savo kailiu verslininko duonos paragavusi pašnekovė pripažįsta, kad savo verslą nori turėti daugelis, tačiau ne visi, to dar neišbandę, supranta, kas iš tiesų už to slypi.
„Kartais pabundu 5 val. ryto ir galvoju, kam man viso to reikia. Kuriant savo verslą būtina išsiugdyti kantrybę. Kūrėjui gali atrodyti, kad turi milijonus idėjų, bet jis retai gali suvokti, kad iki galutinio rezultato idėja slepia labai daug sunkaus darbo“, – tęsia pašnekovė.
Visgi Monikai pavyko sunkiu darbu po truputį išauginti savo prekių ženklą. Dabar, paklausta apie didžiausias klaidas, uostamiesčio gyventoja teigė, kad pradėdama veiklą ne iki galo pagalvojo, kiek ji gali išsivystyti.
„Jei vėl kurčiau nuo pradžių, būčiau įkūrusi UAB, o ne mažąją bendriją. Dabar yra atsiradęs investuotojas ir kad galėtų investuoti, turiu reorganizuoti įmonę, o tai – tikrai nemažai neįdomių biurokratinių dalykų“, – sako ji.
