Savo verslą kurti norintys vyrai įkūrė socialinį verslą, kuriuo tikisi ne uždirbti milijonus, bet išmokti verslo subtilybių ir procesų. Be to, po pagrindinių darbų likusio laiko sąskaita kuriamas verslas neša ir gražią socialinę žinutę – vaikinai padeda papildomai užsidirbti Lietuvos regionuose gyvenančioms mezgėjoms.
Laipiojimu užsiimantys vyrai dar prieš pusmetį pradėjo siūlyti apavą, tinkantį ne tik šio sporto entuziastams, bet ir visiems norintiems savo kojas panardinti į lietuviškumu alsuojantį apavą „Shleps“.
Neseniai į Lietuvą iš užsienio sugrįžęs gyventi E. Jeriomenko pasakojo, kad idėja pradėti gaminti ir pardavinėti tokį apavą kilo gavus iš močiutės dovaną.
Galutiniam produktui sukurti – pusmetis
„Kadangi užsiimu laipiojimu, močiutė man numezgė tvirtesnes šlepetes su odiniu padu. Jos pasirodė labai tvirtos ir tinkamos mano pomėgiui“, – prisiminė pašnekovas.
Sulaukus ne vieno klausimo iš aplinkinių, kur būtų galima įsigyti tokių šlepečių, Eduardas su Liudu, su kuriuo yra tapę gerais draugais nuo studijų Didžiojoje Britanijoje laikų, nusprendė – bandys kurti verslą.
„Mums tai pasirodė lengva galimybė ir nereikalaujanti didelių investicijų. Šis projektas taip pat leido toliau išlaikyti pagrindinius darbus, bet kartu mokytis, kaip kuriamas verslas, mokami mokesčiai, tvarkoma buhalterija, kuriama reklama ir panašiai“, – pasakojo E. Jeriomenko.
Supratę, kad norimą produktą vaikinai sukurti gali, jie pradėjo galvoti apie tolimesnę eigą – kaip surinkti daugiau mezgėjų, kaip sukurti dizainą. Prie pastarojo prisidėjo Eduardo sesė Viktorija Jeriomenkaitė
„Užtrukome apie pusę metų, kol galiausiai turėjome nušlifuotą produktą“, – įvardijo pašnekovas.
Idėją, kad kuriamas produktas suteiktų galimybę užsidirbti ir senyviems žmonėms, vaikinai nešiojosi nuo pat pirmos dienos.
Kaip pasakojo L. Karalius, vaikinai per daug rinkos analize prieš gaminant šlepsus net neužsiėmė: „Tikėjome, kad produktas yra patrauklus ir naujas. Mūsų artimiausi konkurentai „Crocs“ ir tik tikėjome, kad surasime produktui auditoriją“.
Išbandė lietuviškų avių vilną
Kurdami močiučių mezgamą apavą Liudas ir Eduardas buvo užsibrėžę tikslą – produktas, kiek tik įmanoma, turi būti lietuviškas. Net ir kuriant šlepsų prekybai skirtą interneto puslapį vaikinai pasinaudojo lietuviško startuolio, skirto kurti interneto puslapius „Zyro“ paslaugomis.
„Norėjome, kad net siūlai būtų gaminami iš Lietuvoje augintų avių – juodgalvių, kad siūlai būtų karšiami Lietuvoje, dažyti, verpti čia. Didžiąją dalį planų pavyko įgyvendinti“, – pasakojo E. Jeriomenko.
Visgi Lietuvoje auginamų avių vilnos siūlams nuspręsta atsisakyti. Po bandymų iš lietuviškos vilnos siūlų megzti apavą priimtas sprendimas, kad visgi siūlai yra per šiurkštūs. Dabar jaunieji verslininkai siūlus perka iš fabriko Kelmėje, kurioje atsivežta vilna yra karšiama, verpiama ir dažoma.
Dar viena šlepsams reikalinga medžiaga – oda padui.
„Iš pradžių buvo naudojama mano sena sofa, kuri jau turėjo būti išmesta, – šypsosi Eduardas. – O dabar naudojame atraižas iš baldininkų, kurias jie šiaip išmestų. Iš atliekų atsirenkame geresnius gabaliukus ir juos naudojame. Naujos odos pirkti nenorime, nes stengiamės, kad produktas būtų kuo tvaresnis“.
Batsiuvių trūkumas
Dar tik pusmetį savo nauju kūriniu prekiaujantys jaunieji verslininkai jau galvoja ir apie ateities iššūkius, su kuriais gali susidurti išaugus pardavimams.
„Sudėtingas dalykas gaminant šlepsus – pado priklijavimas. Tam reikalingas batsiuvys, o jų užimtumas labai didelis. Ir apskritai Lietuvoje jų daug neturime. Dar mums reikia baleto kurpalio. Tai pagaliau per pusę metų mums pavyko jų gauti ir atsivežti iš Lenkijos. Žiūrėsime, kaip bus toliau, jei pavyks didinti gamybą, tai vienas plėtrą stabdantis dalykas gali būti batsiuvių trūkumas“, – svarstė E. Jeriomenko.
Kol kas ramūs vaikinai gali būti tik dėl mezgėjų. L. Karalius jų ieško per socialinius tinklus. Ir į paskutinę paiešką atsiliepė daugiau nei 200 norinčių megzti lietuvių.
„Stengiamės bendradarbiauti su mezgėjomis iš regionų, su tomis, kurios nori prisidurti prie pensijos, socialinės pašalpos ar atlyginimo“, – kalbėjo Liudas.
Nors atsiliepusiųjų ir norinčių megzti šlepsus buvo daug, visgi kol kas vaikinams dėl dabartinės prekės paklausos teko atsirinkti tik kelias. Šiuo metu dirbama su 8 mezgėjomis.
„Nusprendėme, kad geriau bendradarbiauti su keliomis pastoviai ir suteikti galimybę turėti pastovesnį pajamų šaltinį, o ne turėti daug, bet protarpiais“, – tęsė jaunasis verslininkas.
Visgi ir pats procesas, kol galutinai sukertama rankomis dėl bendradarbiavimo, nėra toks trumpas: mezgėjos pagal joms atsiųstus brėžinius turi numegzti šlepsus, o Liudas su Eduardu turi užsitikrinti, kad jų kokybė bus tinkama.
Į Liudo kvietimą socialiniuose tinkluose bendradarbiauti atsiliepė ir moterų namai „Anykščių jausmų ratas“. Būtent su šios bendruomenės moterimis taip pat jau yra dirbama: „Kaip tik dabar jau jie išsiuntė mums pirmą mūsų užsakytą šlepsų siuntą“.
Jau iškeliavo ir į Italiją
Lietuvoje vaikinai savo tiksline auditorija yra pasirinkę ne tik laipiotojus, bet ir visus gyventojus, kurie norėtų išbandyti šio socialinio verslo produktą. Tuo metu užsienyje kol kas planuojama orientuotis tik į laipiotojus.
Liudo ir Eduardo sukurtų šlepsų jau galima rasti Italijoje esančiame laipiojimo centre. Šią savaitę jos turėtų jau atsidurti ir Didžiojoje Britanijoje.
„Salių, kuriose jų bus, daugės, bet galvojame ir apie pardavimo modelio keitimą. Vietoj to, kad vežti jau pagamintus šlepsus po skirtingas sales, galbūt bandysime tiesiog jose turėti savo produkto reklamą ir skatinti prekybą internetu“, – toliau tęsė L. Karalius.
Abu jaunieji verslininkai pripažįsta, kad pagrindinis plėtros stabdis šiuo metu – ne pinigų, o laiko stygius. 1 tūkst. eurų į verslo pradžią investavę vyrai nejaučia, kad reikėtų daugiau investicijų, tačiau dirbant pagrindinius darbus patiria, kad labiausiai trūkstamas resursas – laikas.
„Prieš didelį augimą reikėtų pirma įsitikinti, kad investicijos būtų efektyvios: dabar dar tyrinėjame rinkas, kuo užsiimame vakarais, savaitgaliais. Tai darome iš lėto, nedideliais, bet užtikrintais žingsniais“, – reziumavo L. Karalius.
