Virgainiai – kaimas Raseinių rajono savivaldybės teritorijos vakarinėje dalyje, 3 km į šiaurės vakarus nuo Viduklės. Daug verslų, prekybos centrų čia nėra, o ir artimiausia kita kepyklėlė – tik Raseiniuose, ganėtinai toli.
Savo krašto žmonėms
Vitalija savo verslą kūrė, kad pamalonintų savo krašto žmones, sudaryti jiems sąlygas įsigyti šiltų, ką tik iš krosnies ištrauktų, kvepiančių gaminių. Kaip pasakojo kepyklėlės savininkė, ateityje ji planuoja plėsti gaminių asortimentą, o lauke įrengti pavėsinę, kad atvykę pirkėjai čia pat prisėdę galėtų skanauti šviežutėlių kepinių.
„Jei mūsų asortimente būtų vien bandelės – išgyventi būtų sunku, bet mes kepame plikytą duoną, kurią pamėgęs pastovus pirkėjų ratas“, – atviravo neseniai verslą įkūrusi moteris. Ši duona įgavo populiarumą Vitalijos draugų rate, ją moteris kepė ir neturėdama kepyklėlės – pažįstamiems, draugams, draugų draugams.
Atsakomybės našta
Neseniai verslininke tapusi Vitalija atviravo, kad sklypą Virgainiuose įsigijo dėl žemės, anuomet kartu su savo sutuoktiniu ir vaikais – visa šeima norėjo ūkininkauti.
Deja, šių metų sausį, atsitiko nelaimė ir Vitalija liko viena. Jai teko laidoti savo mylimą vyrą. Ant moters pečių užgulė didžiulė atsakomybės našta – pradėtas steigti ūkis, vyro verslai, o dar ir neužbaigta kurti ir įrenginėti kepyklėlė.
Tačiau susidūrusi su sunkumais, veikli moteris nepalūžo. Teko greitai susivokti, kaip suvaldyti žemes, vyro įmonę, išsaugoti darbuotojus ir įkurti kepyklėlę Virgainiuose.
Didžiulį smūgį, neseniai pradėjusiems įsikūrinėti verslams sudavė ne tik šeimyninės problemos, bet ir karantinas.
„Pirmoji karantino banda buvo švelnesnė, antroji – smogė ir mūsų verslui. Planavome kepinius pardavinėti mugėse, kurios dėl pandemijos sustojo. Kol kas pirkėjų užtenka, o ar kepyklėlė gyvuos – parodys laikas“, – atviravo neseniai įkurto verslo savininkė.
Prie kelio
Vitalija tikina, kad kepyklėlę kūrė strategiškai geroje vietoje – prie kelio, netoliese yra ir „Aibės“ parduotuvė, tad apsipirkdami buičiai Virgainių kaimo gyventojai, gali užsukti ir į kepyklėlę.
Visų pirma atsirado socialinė paskyra feisbuke „Vitalijos kepiniai“, kurioje veikli moteris kažką iškepusi pasidalindavo, jos kepinių prašė draugai ir sekėjai. Vėliau – socialinė paskyra tapo kepyklėle.
„Norėjau, kad nors kažkoks verslas atsirastų ir kaime“, – atvirauja pašnekovė.
Ji prasitarė, kad visą gyvenimą augino vaikus, dirbo kavinėje, o dabar atėjo laikas išbandyti save versle. Kuriant verslą teko išgirsti ir replikų, ir patarimų. Tačiau greitai verslininkė suprato, kad gyvenime visiems neįtiksi: bus kas vertina, ir bus, kas smerkia. Sukurti bandelių ir duonos receptus padėjo moters smalsumas ir informacija Youtube kanale. Didžioji dalis dominančios informacijos buvo rusų kalba, tad teko eksperimentuoti, žiūrėti, o nežinomus žodžius versti. Būta daug bandymų, eksperimentų.
Sunkiausia – remonto darbai
Įsigytas buvo senas pastatas, reikėjo nemažai investuoti, kad būtų sukurta jauki aplinka. Be abejo, labai pagelbėjo ir paramos lėšos. Savais resursais būtų buvę gerokai sunkiau.
Anot Vitalijos, sunkiausia buvo kepyklėlės įkūrimas, remontas. Kol buvo vyras, jis viską tvarkė iš pagrindų. Netektis apsunkino darbus, teko ieškotis meistrų.
„Dirbdama sau, jaučiuosi nepriklausoma. Be abejo, būna sunkių akimirkų, tačiau kiek pasidarai, kiek įdedi pastangų, tiek ir turi. Nereikia nuo nieko priklausyti“, – apie pirmuosius žingsnius į verslo pasaulį kalbėjo Vitalija.
Ji viliasi, kad sunkus darbas ir pasišventimas savo veiklai leis išlikti versle, pagyvinti kaimo gyvenimą, dirbti savo krašto žmonėms. Ji norėtų, kad Virgainių kaime iškepta plikyta duonelė garsintų ne tik jos kepyklėlę, bet ir visą Raseinių kraštą.
