Naujų daiktų, kuriuos įmonė gamins iš perdirbtų padangų, įvairovė išties plati: nuo kasdienių guminių kilimėlių prie durų iki prestižinių sporto aikštynų dangos ar šaudyklų įrangos.
„Mūsų įmonė vadovaujasi žiedinės ekonomikos principais, kai siekiame, kad iš atliekų būtų pagaminami nauji patrauklūs vartoti daiktai ir tausojami žemės ištekliai. Auganti įmonė, perdirbusi padangas, iš gumos granulių nuo šiol gamins galutinius produktus, taip sukurdama pridėtinę vertę ir uždarydama žiedinės ekonomikos ciklą. Didžioji dalis gaminių bus skirta eksportui – taip didiname įmonės patrauklumą, pelningumą ir prisidedame prie Lietuvos ekonomikos stiprinimo, – sako Marius Kubilius, aktyviai veiklą vykdantis „Ekobazės” akcininkas.
Praeitais metais įmonė perdirbo daugiau nei 50 proc. visų Lietuvoje surenkamų padangų atliekų.
Įmonė aktyviai veikia ir Latvijoje, teikia atliekų perdirbimo paslaugas. Šio bendro projekto, proceso stiprybė ir privalumas, kad naudojami standartizuoti procesai, dirba aukšto lygio savo srities specialistai abejose šalyse.
Pasak Mariaus Kubiliaus, „Ekobazė” sugeba kurti verslo sėkmės istoriją net ir šiuo itin sudėtingu pandemijos metu – tiek investuodama, tiek kurdama naujas darbo vietas.
Elektrėnuose, kur įmonė plėtoja savo veiklą, sukurta 20 naujų darbo vietų, o kai bus pradėta galutinio produkto gamyba planuojama įdarbinti dar 10 žmonių.
„Mes tikime savo strategija, todėl tai yra ilgalaikės investicijos, kurių grąžą siejame su augančiu žmonių bei verslo ekologiniu sąmoningumu ir pažangiais valstybės sprendimais, tokiais, kaip, pavyzdžiui, Žalieji pirkimai”, – sako Marius Kubilius.
Šiuo metu naudojamos įrangos finansavimas didžiąja dalimi buvo iš nuosavo ir skolinto kapitalo, dalis projekto finansuojama ES lėšomis (veiksmų programos priemonės numeris ir pavadinimas: 03.3.2-LVPA-K-837 Eco-inovacijos LT+). Bendra investicija į projektą siekia 2,6 milijono eurų.
Padangų perdirbimas ir galutinio produkto sukūrimas yra uždaras žiedinės ekonomikos ciklas. „Pažangiose ES valstybėse jau ne pirmi metai iš perdirbtų padangų gaminami nauji gaminiai, džiugu, kad prie jų prisijungia ir Lietuva”, – sako Marius Kubilius.
Taigi, kuo „Ekobazėje” galės pavirsti nebenaudojama padanga?
„Šiuo metu dar negaminame galutinių produktų, vyksta aktyvus testavimas, bet tikrai bus gaminami guminiai kilimėliai, guminiai laikikliai, naudojami kelių tiesimo žymėjimui, guminės grindų plokštės vaikų ir sporto aikštynų dangoms tiesti, garso izoliacinės plokštės, – vardija Marius Kubilius, - Taip pat tokie ypatingi produktai, kaip guminės detalės bei plokštės, kurios naudojamos šaudyklose kulkoms sulaikyti ar sprogdinimo darbuose – stabdant smūgio, triukšmo bangas”.
Pasak Mariaus Kubiliaus, vienas iš įmonės tikslų yra šviesti visuomenę apie žiedinės ekonomikos pranašumą, nes tiesiog išmesti padangas sąvartynuose ar tiesiog kaupti jas, sukeliant gaisro pavojų, vis dar yra pigiau, nei tinkamai jas perdirbti – ir tai problema ne vienoje ES šalyje. Todėl tikimasi ir proaktyvių valdžios institucijų veiksmų – skatinimo dėl antrinių žaliavų tikslingo panaudojimo per Žaliuosius pirkimus.
„Man labai patinka šis paprastas, bet aiškus pavyzdys: Lietuvos sporto aikštynai po 10-15 metų naudojimo pradeda keisti aikštynų dangas. Taigi, mes galime surinkti seną guminę dangą, ją tinkamai perdirbti ir įterpti į naujos dangos gamybą”, – žiedinės ekonomikos “realybe” dalinasi „Ekobazės” akcininkas.
Siekdama lyderiauti žiedinės ekonomikos srityje įmonė nuolat bendradarbiauja ir ruošia bendrus projektus su mokslo institucijomis, kurdama galutinius produktus iš atliekų.
