Kauno LEZ įsikūrusios „Axioma metering“, gaminančios išmaniuosius vandens ir šilumos apskaitos prietaisus, vadovas Ignas Vosylius nusiteikęs pozityviai. Pandemijos akivaizdoje įmonė užsibrėžė tikslą ne tik padvigubinti savo gamybos galimybes, bet ir lėtais žingsniais žengti Kinijos rinkos link.

„Pandemijos metu gamybos įmonėse rizika toliau dirbti padidinta, nes paslaugų įmonės gali persikelti dirbti iš namų, o mes juk iš namų nieko nepagaminsime“, – apie netikėtai užklupusius šių metų iššūkius dar prieš antro karantino sugriežtinimą kalbėjo pašnekovas.

Būtent gamyklos darbuotojų saugumas ir tapo vienu pirmųjų klausimų, kuriuos teko spręsti į Lietuvą kovą atkeliavus koronaviruso užkratui: „Ypatingą dėmesį skyrėme prevencinėms priemonėms, įsigijome termovizorius, išmaniąsias kameras, kurios stebi, ar žmonės dėvi kaukes. Galbūt iš pradžių kai kuriems darbuotojams atrodė, kad kai kurie reikalavimai pertekliniai, pavyzdžiui, nesinaudoti susirinkimų kambariais ar valgyti po vieną, bet rezultatas buvo geras – neturėjome nė vieno vidinio užsikrėtimo atvejo“.

Pandemijos akivaizdoje – naujos investicijos

Kalbėdamas apie verslo pusę, I. Vosylius pripažino – nors vandens ir šilumos skaitiklius reikia montuoti ir periodiškai keisti visur, visgi atsižvelgiant į įmonės platų pasaulyje klientų ratą, visgi buvo tam tikrų ribojimų, kurie stabdė jų produkto paklausą.

„Po pirmos bangos pajutome didelį klientų nerimą: platintojai pradėjo sakyti, kad gal šiek tiek pristojame ir pardavinėjame tai, kas yra sandėlyje, nes gali viskas sustoti. Todėl kelis pavasario mėnesius gamybą buvome sumažinę. Tačiau jau birželį visi susivokė ir pamatė, kas kur vyksta, ir mes iš karto persiorientavome į mažiau paveiktas šalis. O tai vedė mus į staigų augimą ir jau rugsėjį pamatėme, kad mūsų gamybinis našumas maksimaliai apkrautas“, – pasakojo jis.

Susiklosčius tokioms aplinkybėms įmonė nusprendė investuoti daugiau nei 5 mln. eurų ir pasidvigubinti savo gamybinės linijos pajėgumus.

„Tam tikra įranga jau atvažiavusi, tam tikra – jau pakeliui, todėl jau metų pradžioje jau turėsime dvigubai išaugusį našumą. Žinoma, trumpalaikių sutrikimų paklausoje gali būti, bet ilgalaikė kreivė mūsų produktams bus auganti į viršų“, – įsitikinęs I. Vosylius.

Gamybinės įmonės vadovas pripažino, kad dalį gamybos verslų, galvojančių apie investicijas, pandemija galėjo ir sukaustyti, tačiau jis viliasi, kad ilguoju periodu vis vien viskas atsistatys.

„Tokiu laikotarpiu didžiausias sunkumas tas, kad pradedi abejoti esančiais skaičiais, galvoji, ar gali jais pasitikėti. Ar sulėtėjusi augimo kreivė tai ir reiškia? Ar tai tik trumpalaikis sulėtėjimas? Ar trumpalaikis augimas nenutrūks vėl atėjus naujai viruso bangai? Visgi tokios investicijos daromos ne dėl pusmečio, o 3–5 metams į priekį, todėl matome, kad pamatinės prielaidos nekinta“, – argumentavo jis, pridėdamas, kad Lietuvoje gaminami išmanieji skaitikliai, leidžiantys nuotoliniu būdu nuskaityti vandens ar šilumos vartojimo rodmenis, kaip tik gali prisidėti prie viruso plitimo mažinimo.

Viltis deda ir į valstybių iniciatyvas

Nemažai vilčių dėl Kauno LEZ gaminamo „Axioma Metering“ produkto įmonės direktoriui suteikia ir namų rinkos – Europos Sąjungos pasirinktas žaliasis kursas bei pandemijos sukelta valstybių valdžios iniciatyva investuoti į viešąjį sektorių. Būtent vandens ir šilumos tiekimo bendrovės yra pagrindiniai įmonės klientai.

„Stengiamės vertinti situaciją racionaliai ir pažiūrėjus per verslo prizmę nėra daug signalų, kad mūsų rinka stotų. Kaip tik matome šiokių tokių akseleratorių“, – konstatuoja pašnekovas.

Visgi pagrindinis bendrovės iššūkis – klientų mąstymas. I. Vosylius įžvelgia, kad visame pasaulyje esant neapibrėžtumui kai kurie klientai investicijas į brangesnius išmaniuosius skaitiklius gali atidėti ateičiai. Todėl šiuo metu daug dėmesio skiriama klientus šviesti apie Lietuvoje gaminamų skaitliukų ilgalaikiškumą ir tikslumą. O kartu įmonė jau gali pasigirti ir sėkmingai įgyvendintais projektais užsienyje.

JAV – jau viena koja, į Kiniją veria duris

Vienas iš jų – Omane. Šioje šalyje jau sumontuota apie 200 tūks. mūsų krašte pagamintų skaitliukų, o kitais metais planuojama čia statyti ir savo gamyklą.

Vienas sėkmingiausių Europoje „Axioma Metering“ pavyzdžių – Italija. Į šią šalį kas mėnesį iškeliauja po 10 tūkst. skaitiklių

Pasiteiravus, ar karantinas ir pandemija labai stabdo naujus eksporto planus ir santykius su jau užsienyje esančiais klientais, I. Vosylius teigė, kad kasdieniams darbams (siuntimams, montavimui) pandemija įtakos nedaro, tačiau labiausiai jaučiamas pasikeitimas aukšto lygio derybose.

„Pasijaučia per susitikimų efektyvumą. Jei perskrendi pusę pasaulio ir turi tik dvi dienas, visi labiau įpareigoti esminius klausimus susitikimų metu susiderinti. Kai dabar susitikimai vyksta nuotoliniu būdu, procesas išsitęsia“, – kalbėjo jis.

Verslo sėkme tiki ir dėl pasaulyje vykstančių reiškinių

Optimistiškai nusiteikęs ir ilgalaikiu matymu pasikaustės I. Vosylius tiki, kad Kauno LEZ gaminamų vandens ir šilumos skaitiklių laukia šviesi ateitis.

Pasaulyje vis daugiau didelių miestų susiduria su geriamo vandens problemomis: vamzdynai seni ir riboti, o miestai plečiasi. Taip auga rizika, kad reikės pradėti riboti vandenį. Su vandens trūkumu kai kurios žmonių apgyvendintos vietos susiduria ir dėl klimato kaitos padarinių, pavyzdžiui, Kalifornijoje. Todėl kaip niekad svarbu efektyvus vandens vartojimas. O būtent šie lietuviški skaitliukai ir gali padėti šią problemą spręsti, suteikdami galimybę vandens tiekimo bendrovėms tiksliai ir periodiškai stebėti vandens vartojimą.

Ignas Vosylius

„Todėl vis labiau atsigręžiama į duomenų analizę, bet norint ją daryti reikia daug duomenų ir čia vieno karto per mėnesį skaitiklių nurašymo neužtenka. Juk neprašysi gyventojų kas valandą eiti ir nurašyti skaitiklio duomenis. Todėl mūsų produktas leidžia dažnai nuskaityti ir nuotoliniu būdu siųsti paslaugos tiekėjui duomenis“, – aiškino įmonės direktorius.

Pasak I. Vosyliaus, Europoje apie 25 proc. vandens yra iššvaistoma (per trūkusį vamzdį, vagystės ir pan.). Patiriami kaštai išdalinami galutiniam vartotojui. Kad jie būtų kuo mažesni, vandenį tiekiančios bendrovės turi efektyvinti vandens vartojimą. Būtent tikslūs duomenys, kas kada ir kam naudoja kiek vandens, gali padėti bendrovėms ne tik pačioms skaičiuotis, bet ir klientams pasiūlyti sprendimus, kaip mažinti vandens suvartojimą.

Grįždamas prie rinkų, kuriose jau dirba ir planuoja ateityje plėstis, gamybinės įmonės direktorius paminėjo, kad be Europos jau padarytas įdirbis JAV rinkoje ir, tikėtina, kad greitai bus matomi akivaizdūs to rezultatai.

O dabar daugiausia pastangų bus mesta į Kiniją, Indiją ir Pietryčių Aziją.

„Tai bus artimiausių metų planuose. Tie kraštai visuomet šiek tiek atsilieka, bet, kai jau pradeda kažką daryti, tai greitai šauna į priekį“, – tęsė I. Vosylius. Įmonės vadovui šios rinkos atrodo perspektyvios ne dėl didelio gyventojų skaičiaus ar perkamosios galios, o valdžios sprendimų investuoti į infrastruktūrą: „Ir jei jie nusprendžia tvarkytis, tai iškart tvarkysis su naujausiomis šiuo metu prieinamomis technologijomis, kas mūsų skaitikliai ir yra“.

Visgi didžiuliu gyventojų skaičiumi pasižyminčioms rinkoms „Axioma Metering“ ruošėsi po truputį. Pasak I. Vosyliaus, visų pirma reikėjo pasirūpinti patrauklia kainodara, o to pasiekti buvo galima daug investavus į automatizavimą, gamybos procesą.

„Pusantrų metų sąmoningai nieko nedarėme su tomis rinkomis, net turėjome pasiekti tam tikrą gamybinį kiekį, kad savikaina pasiektų tokią, kokią mes projektuojame. O dabar jau galime eiti su aiškia kainodara ir į Kiniją“, – džiaugėsi jis. Visgi kelias dar laukia ilgas – sertifikavimai, importo procesai ir kiti pasiruošimo darbai.

Galvojo gamyklą kurti ir Lenkijoje

Dar 1993 m. KTU mokslininkų įkurta įmonė prieš pradėdama statyti gamyklą Kauno LEZ svarstė ir apie planus įsikurti ne Lietuvoje.

Kadangi investicijos buvo nemažos, buvo svarstomi net ir kitų šalių laisvųjų ekonominių zonų pasiūlymai.

„Buvo galvojama ir apie Lenkiją, tačiau nugalėjo patriotinis požiūris. Nors techniškai gal būtų buvę naudingiau kurtis ir kitur, bandome daryti viską čia ir tikėtis, kad šalyje požiūris į Lietuvos įmones gerės“, – kalbėjo I. Vosylius. Nors bendrovė galėjo gauti ir patrauklesnį paketą (mokestinį, lengvatų) kurioje kitoje užsienio laisvosios ekonomikos zonoje, visgi nugalėjo šaknys. O šiuo metu jau pradedami projektavimo darbai antrai gamyklai Kauno LEZ teritorijoje statyti.

Pasak gamybinės įmonės vadovo, jis norėtų matyti iš valdžios daugiau palankumo toms įmonėms, kurios kuria ir gamina čia, o ne aukštinti iš užsienio pasikviestas įmonės, kurios atlieka tik „mechaninius veiksmus“.

„Tikrai nesidžiaugiu, kai ant pjedestalo statomi tie „funkciniai langeliai“, kurie atsikėlė, nes čia gera darbuotojų bazė, mažesni kaštai, bet jie čia bus tik tol, kol jiems apsimokės. Iš tiesų, nesvarbu, kas įmonės akcininkai – lietuviai ar švedai – svarbu, kad įmonės čia kurtų nuo iki, augintų eksportą“, – savo nuomone dalijosi pašnekovas.

I. Vosylius akcentavo, kad itin svarbu ne tik gaminti, bet ir kurti. Pasiteiravus, ar Lietuvoje turime pakankamai žmogiškųjų išteklių, kad prikurtume daug naujų produktų, pašnekovas nusišypsojo: „Naują daiktą gali sukurti ir vienas žmogus, o paskui tereikia replikuoti ir gaminti. Mūsų gamykla stipriai robotizuota: su keliasdešimt darbuotojų, galime gaminti milijoną skaitliukų“.