Verslumo šiai moteriai niekada netrūko. Kurį laiką Rasa iš lino siūdavo kambarines šlepetes.

„Labai šaunios šlepetės buvo, visiems patiko, bet ilgainiui pajutau, kad išsisėmiau“, – neslepia pašnekovė.

Kaip tik tuomet ji pradėjo sukti galvą, kad reikia imtis naujos veiklos, kuri būtų susijusi su maisto produktais. Iš pradžių jai buvo šovusi mintis spausti sultis: „Tačiau sultys spaudžiamos kone kiekviename prekybos centre. Taigi, net neįdomu. Todėl visai atsitiktinai šovė mintis spausti aliejų.“

Jokios patirties neturėjusi moteris pradėjo ieškoti specialių, aliejaus spaudimui reikalingų presų. Juos įsigijo iš vienos žemės ūkio bendrovės.

Aliejų moteris spaudžia ne namuose, bet Vilijampilės turguje ir čia pat jį realizuoja.

Rasa Perscinevičienė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

„Tarkime, sėmenų aliejus tik išbėga ir čia pat pilstome. Spaudžiu tik tai dienai reikalingą kiekį, nes vakarykščio pirkėjai jau nenori, jiems atrodo, kad jis jau senas“, – pasakoja aliejaus spaudėja.

Aliejams reikalingą žaliavą moteris perka iš vietos ūkininkų – kas atveža iš Babtų, kas iš Šakių, iš kitur.

„Sėmenų, kanapių sėklų Lietuvoje tikrai netrūksta, o štai juodgrūdžių, sezamų, saulėgrąžų aliejus spaudžiamas iš įvežtinės žaliavos“, – sako pašnekovė.

Nuo laukinio lino iki Marijos dagio

Moteris aliejų spaudė ir iš judros – laukinio lino. Tačiau jis buvo specifinio skonio, neturėjo daug gerbėjų, todėl nustojusi jį gaminti. Pirkėjai nepageidauja ir rapso aliejaus.

„Tačiau žmonėms labai patinka margainio aliejus. Šitas augalas labai tinka kepenų valymui, kepenų ligoms gydyti“, – sako aliejų eksperte tapusi moteris.

Tikrasis margainis labai paplitęs Viduržemio jūros pakrančių šalyse. Ten jis dar vadinamas Marijos dagiu. Pasak senovės romėnų legendos, gelsvai baltos dėmės ant augalo lapų – tai Mergelės Marijos pieno lašai.

Prancūzijoje jaunais margainio lapeliais, žiedpumpuriais ir šakniastiebiais gardina salotas, o margainį vadina laukiniu artišoku. Be to, daržuose jie augina aukštas margainių gyvatvores.

Liaudies ir tradicinėje medicinoje margainis naudojamas kepenų ir tulžies ligoms lengvinti. Jo preparatai švelniai valo, stiprina kepenis, ir labai tinka žmonėms, kurie riebiai valgo, vartoja daug alkoholio, vaistų ar nikotino.

Nacionalinis aliejus

„Labiausiai pirkėjai visgi mėgsta linų sėmenų aliejų, kurį būtų galima laikyti kone nacionaliniu. Jau nuo senovės žmonės linų sėmenis vartojo ir maistui, ir sveikatai stiprinti. Jis yra unikalios sudėties. Jame aptinkama daug omega-3 ir omega-6 polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurie gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, o gleivingos ir kitos skaidulinės medžiagos pagerina virškinimą. Linų sėmenų aliejuje galima rasti bene visų mikroelementų, jame gausu vitaminų, fermentų.

Rasos Perscinevičienės produktai
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Bet žmonės dažniausiai šį aliejų perka maistui. Turgavietėje priešais mane prekiaujama daržovėmis. Ūkininkai atveža raugintų kopūstų, tai tie kopūstai ir mano ką tik išspaustas sėmenų aliejus – tobulas derinys“, – su apetitu apie savo produkciją kalba Rasa.

Ji priduria, kad šis produktas labai tinka tiems, kurie nori išlaikyti sveiką kūno svorį, taip pat daug sportuojantiems žmonėms.

Sėmenų aliejaus negalima kaitinti, nes taip jis praranda maistingąsias savybes. Nusipirkus šviežiai spaustą aliejų, jį reikia laikyti šaltai ir pasistengti kuo greičiau suvartoti. Todėl specialistė pataria geriau jo pirkti mažiau, bet dažniau.

Tinka ir maistui, ir grožiui

Pirkėjai taip pat labai mėgsta švelnaus kvapo šviežiai spaustą sezamo sėklų aliejų.

„Jis yra labai skanus ir ilgai laikosi. Tačiau jo užlaikyti nereikėtų, ilgiau taroje pastovėjęs šis aliejus, kaip ir kiti, įgauna kartumo prieskonį“, – pasakoja verslininkė, pridurdama, kad šį aliejų žmonės mėgsta dėl jo universalumo, nes jį galima vartoti ne tik maistui, bet ir naudoti kaip plaukų ar odos priežiūros priemonę.

„Sezamo aliejus puikiai skatina plaukų augimą, stiprina plaukų šaknis ir apsaugo galiukus nuo lūžinėjimo. Be to, jis puikiai maitina odą, lėtina jos senėjimo procesus, jį galina naudoti namų priežiūrai“, – sezamo aliejaus privalumus vardija pašnekovė.

Juodgrūdžio magija

Moteris aliejų pilsto ne tik į savo, bet ir į atsineštinę tarą, svarbiausia, kad ji būtų labai šari, nes kitu atveju aliejus gali greitai sugesti.

Tuos aliejus, kurie ilgiau laikosi, ji spaudžia kartą per savaitę. Vienus galima iš karto pilstyti, kiti turi parą pastovėti. Tarkime, juodgrūdžio (kitaip – juodųjų indiškų kmynų) aliejus būna labai juodas, kaip smala, margainio irgi būna tamsus, bet kai parą laiko pastovi, praskaidrėja.

Pašnekovė apgailestauja, kad juodgrūdžio aliejaus maistui beveik niekas neperka, nes jo skonis daugeliui yra nepriimtinas.

„Bet tai yra tikras augalinis vaistas, veikiantis kaip profilaktinė priemonė nuo daugybės ligų. Jis naudojamas įvairiausiems uždegimams, alergijoms, odos problemoms palengvinti, imunitetui stiprinti“, – sako R. Perscinevičienė.

Rasa Perscinevičienė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Juodgrūdžių aliejuje gausu nepakeičiamųjų riebalų rūgščių, ypač Omega-6 riebalų rūgšties,augalinių sterolių, flavonoidų, aminorūgščių, ir daugybė kitokių biologiškai aktyvių medžiagų. Jis teigiamai veikia plaukų augimą, gerina odos išvaizdą ir spalvą, užkerta kelią smulkių raukšlelių susidarymui,

Senovės egiptiečiai juodgrūdes laikė panacėja nuo visų ligų. O pranašas Mahometas yra pasakęs: „Juodgrūdė padeda išsivaduoti iš visų ligų, išskyrus mirtį“.

Senovės graikai juodgrūde gydė galvos, dantų skausmą, slogą, o Avicena ją apibūdino kaip sėklą, „teikiančią kūnui energijos ir padedančią įveikti nuovargį“. Jis teigė, kad juodgrūdė pasižymi organizmą valančiu poveikiu – tiek nuo dujų, tiek nuo gleivių, tiek nuo visokių kitokių užterštumų.

 Jos gerina smegenų veiklą, stiprina akių tinklainę, stiprina imunitetą, stabdo alergiją. Daugelis tyrimų rezultatų atskleidė, kad daug antioksidantų turinti juodgrūdė veiksmingai kovoja su cholesteroliu, skatina virškinimą ir skysčių pasišalinimą iš organizmo. Šis prieskonis vadinamas viena patikimiausių sveikatos gerinimo ir organizmo valymo priemone.



Saulėgrąžų aliejaus renesansas

Augalinių aliejų specialistė kaip maisto karalių išskiria ir saulėgrąžų aliejų, kurį nuo seno žmonės mėgsta ir šaltiems patiekalams gardinti, ir kepti.

Rasa juokiasi prisimindama, kaip pirkėjai iš pradžių reagavo į jos spaudžiamą saulėgrąžų aliejų ir kaip vėliau tas požiūris kito.

„Iš pradžių pirkėjai sakė, kad neįdomu, nes jo pilna ant kiekvieno kampo. Bet kai pradėjau spausti ir prekiauti, jis tapo labai populiarus. Ir kuo toliau, tuo dažniau jo pageidauja. Nes ką tik išspaustas, nerafinuotas, iš gerų lukštentų saulėgrąžų spaustas aliejus turi nuostabų kvapą ir skonį.“

Garstyčių sėklų aliejus taip pat dažnai vartojamas ir populiarus. Jis yra gana ryškaus skonio, todėl žmonės jį mėgsta pilti į salotas, gardinti sriubas ir troškinius.

„Šis aliejus taip pat puiki priemonė peršalus, nes suaktyvina kraujotaką. Taip pat nuima raumenų įtampą, todėl naudojamas masažams. Moterys juo mėgsta tepti lūžinėjančius plaukų galiukus“, – pasakoja aliejaus spaudėja.

Šuns kailis sužvilgo

Rasa patikina, kad namuose naudojanti visus tuos aliejus kuriuos pati spaudžia: „Kepu ant saulėgrąžų aliejaus, jį, o taip pat sėmenų aliejų naudoju salotoms. Veido odai, o ypač kaukėms, naudoju kanapių aliejų, o ypatingai – iš išspaudų. Tiek kūną po dušo, tiek veidą ar plaukų galiukus patepu sezamo aliejumi.“

Moteris juokiasi, kad ir savo šunytei ant sauso maisto užpilanti šlakelį kanapių aliejaus.

„Pamatytumėte, kaip žvilga jos kailis. Ji jau sena, tai visą gyvenimą neturėjo tokio kailio, kokį turi dabar.“

Naujam aliejui – naujas presas

Verslininkė mano, kad šis jos verslas kažkokių ypatingų perspektyvų neturi, bet ji dėl to galvos nesukanti.


„Man geriausia, kai galiu dirbti sau. Mėgtu vadovauti, tai jei dirbčiau tokiame darbe, kur būtų daug viršininkų, tai turbūt neištverčiau“, – sako moteris, kuriai teko ir vadybininkės duonos paragauti, ir vienai įmonei vadovauti.

Tiesa, iš siuvimo į aliejaus gamybos verslo pasukusi moteris galvoja apie šio verslo plėtrą. Ji ką tik įsigijo specialų presą ir artimiausiu metu pirkėjams pasiūlys riešutų aliejaus.

O ilgainiui panašią aliejaus spaudyklą gal atidarys ir vienoje iš Vilniaus turgaviečių.

Vilijampolės turguje moteris prekiauja ne tik savo aliejumi, bet ir Anykščių krašto žolininko Ramūno Daugelavičiaus paruoštomis įvairių žolelių arbatomis, Radviliškių kaimo kepyklėlės namine duona, įvairiais prieskoniais.

Anksčiau, kai dar vykdavo įvairios mugės, neretai jose buvo galima sutikti ir savo aliejais prekiaujančią R. Perscinevičienę. Į prekybos centrus savo spausto aliejaus moteris netiekia.

„Prekybos centruose jo pilnos lentynos. O mano idėja, kad žmonės nusipirktų ir naudotų tik ką išspaustą“, – tvirtina pokalbininkė.