„Džiaugiamės, kad kolegos neliko abejingi šiuo sunkiu laikotarpiu ir padėjo tiems, kam labiausiai tokios paramos reikia: vyresnio amžiaus žmonėms, socialiai remtiniems asmenis, ieškantiems pagalbos „Maisto banke“. Neliko pamiršti ir šio laikotarpio didvyriai – medikai, gelbėję sergančiųjų gyvybes“, – kalbėjo Mindaugas Snarskis, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininkas.

Per karantino mėnesius asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ įmonės suteikė paramos už beveik 419 tūkst. eurų. Dalį šios sumos – 254 tūkst. eurų – sudarė pagalba maisto produktais, gaiviaisiais gėrimais. Didžioji jų dalis atiteko „Maisto bankui“, kita – gydymo įstaigoms. Paramos pinigais sulaukė Lietuvos medikų sąjūdis – jam skirta beveik 122 tūkst. eurų.

Malonu ir tai, kad įmonės prisidėjo ne tik pinigais, bet ir savo darbu, pavyzdžiui, savanoriavo „Maisto banke“.

Pasak M. Snarskio, ši pagalba nebuvo kažkuo išskirtinė – asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ narės nuolat remia „Maisto banką“, savo miestų nevyriausybines organizacijas, besirūpinančias sunkiai besiverčiančiomis šeimomis, seneliais, vaikais.

„Norėčiau paskatinti kolegas ir po karantino nepamiršti socialiai remtinų asmenų. Skurdas, deja, nesibaigė kartu su karantinu“, – ragino kolegas asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininkas.
Tai patvirtino labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ direktorius Simonas Gurevičius: nors karantinas Lietuvoje jau sustabdytas, tačiau jo padariniai labai jaučiami. Jei pandemijos pradžioje dėl paramos maistu į „Maisto banką“ dažniausiai kreipėsi senjorai, vėliau dėl uždarytų mokyklų vaikų pilnai išmaitinti neišgalinčios gausios, sunkiau besiverčiančios šeimos, šiandien pagalbos jau prašo ir darbus per karantiną praradę asmenys.

Ir pasibaigus karantinui daugeliui žmonių reikalinga pagalba
Foto: Organizacijos nuotr.

„Remdami daugiau nei penkis šimtus kitų nevyriausybinių organizacijų visoje Lietuvoje, pastebime labai išaugusį jų poreikį maistui. Ypač jis jaučiamas labdaros valgyklose, į kurias pavalgyti ateinančių žmonių skaičius išaugo net kelis kartus. Per pandemiją mūsų šalies gyventojai ir verslo įmonės buvo vieningi kaip niekada, negalime nusisukti ir palikti likimo valiai nelaimės ištiktų žmonių ir dabar – šios vienybės reikia sprendžiant pandemijos sukeltus padarinius. Maistas – vienas svarbiausių žmogaus fiziologinių poreikių, tik patenkinęs jį žmogus randa jėgų spręsti kitas jį ištikusias problemas. Todėl verslo parama maistu ar finansais šiuo metu „Maisto bankui“ reikalinga kaip niekada. Tik jos dėka mūsų organizacija galės padėti kelioms dešimtims tūkstančių nepasiturinčių žmonių visoje Lietuvoje,“ – įsitikinęs S. Gurevičius.

Beje, karantino laiku neliko pamiršti ir gyvūnai – jais besirūpinančioms įstaigoms atiteko beveik 43 tūkst. eurų, o tai – maždaug 86 tūkst. porcijų keturkojams šių prieglaudų gyventojams.

Šiame kontekste derėtų prisiminti dar vieną opią temą – maisto švaistymą. Kai tūkstančiai žmonių eina miegoti būdami alkani, švaistyti maisto produktus – nusikaltimas. Ir ši problema aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Maisto švaistymo prevencija yra vienas iš Jungtinių Tautų Tvaraus vystymosi tikslų.

„Mes, maisto gamintojai taip pat turime kalbėti apie šią aktualiją. Juk niekas nenorime, kad mūsų pagaminti produktai, užuot pasotinę žmones, atsidurtų sąvartyne ir taptų dar viena problema. Čia jau turime kalbėti ne tik apie mūsų socialinę atsakomybę, socialinę paramą, bet ir apie mūsų indėlį į klimato kaitos prevenciją – o tai dabar labai opi tema Europos Sąjungoje“, – priminė dar vieną motyvą M. Snarskis.