Emplonet jau dalijosi praėjusių metų antroje pusėje atlikto tyrimo duomenimis apie vadinamuosius „bumerangus“ – darbuotojus, kurie sugrįžta į buvusias darbovietes. Tuomet buvo išskirtos pagrindinės priežastys, dėl kurių tyrimo respondentai (n=735) svarstytų sugrįžti į buvusią darbovietę. Tai yra:
Didesnis darbo užmokestis (61 proc. tiriamųjų);
Aukštesnė pozicija/Galimybės augti (56 proc.);
Palaikantys ir ugdantys vadovai (52 proc.);
Lanksti darbo forma/laikas (52 proc.);
Saugi, palaikanti ir darbuotojų emocinę gerovę puoselėjanti aplinka (47 proc.).
Visgi šįkart personalo paieškos ir atrankos agentūra kviečia peržvelgti į aktyviausiai tyrime dalyvavusius sektorius ir skirtingas amžiaus kategorijas – kokių panašumų ir skirtumų tarp socialinių grupių galime įžvelgti?
Darbo užmokestis – nebūtinai stipriausias motyvatorius
„Daugiausia tyrime dalyvavo žmogiškųjų išteklių sektoriaus darbuotojų. Būtent šiame sektoriuje matome, kad ryškus lyderis, dėl kurio darbuotojas svarstytų grįžti į buvusią darbovietę, yra ne darbo užmokestis (šią priežastį rinkosi 58 proc. sektoriaus respondentų), o galimybė augti ar gauti aukštesnę poziciją (67 proc.).
Panašias tendencijas pastebime komunikacijos (žiniasklaida, viešieji ryšiai, rinkodara, reklama) sektoriuje, tačiau čia darbo užmokesčio klausimas apskritai atsidūrė trečioje vietoje. Pirmoje vietoje – galimybė tobulėti, gauti geresnes pareigas (61 proc.), antroje – palaikantys vadovai (57 proc.), o trečioji likusi didesnio darbo užmokesčio priežastis tesurinko 50 proc. respondentų balsų“, – komentuoja Emplonet vykdomoji direktorė Ingrida Juknevičiūtė-Lukašonok.
Tuo metu finansų, apskaitos, bankininkystės sektoriuose, kaip ir bendruose rodikliuose, tarp motyvatorių sugrįžti į buvusią darbovietę išlieka didesnis darbo užmokestis (tai svarbu 69 proc. apklaustųjų). Antroje vietoje pagal populiarumą – lanksti darbo forma/laikas (65 proc.), trečioje – aukštesnė pozicija/galimybės augti (57 proc.), ketvirtoje – ugdantys vadovai (52 proc.).
„O štai IT sektoriuje labai aiškiai lyderiauja didesnis darbo užmokestis (80 proc.) bei aukštesnė pozicija/galimybės augti (77 proc.). Trečioje vietoje pagal svarbą – palaikantys ir ugdantys vadovai (64 proc.), toliau – lanksti darbo forma (58 proc.). Taigi, bent keturios pozicijos IT sektoriuje susidėlioja panašiai, kaip ir bendruose duomenyse. Įdomu tai, kad tiek pat, kiek svarbi darbo forma, aktualus yra ir darbo prasmingumas (58 proc.), ko bendrų duomenų top penketuke nepamatysime.“
Jauniems darbuotojams ypač svarbus tinkamas atsisveikinimas
Nagrinėjant „bumerangų“ statistiką skirtumai išryškėja ir tarp skirtingų kartų respondentų. Bendrai apie grįžimą į buvusią darbovietę daugiausia svarstytų X kartos (asmenys, gimę 1965–1980 m.) atstovai (36 proc. apklaustųjų), antroje vietoje rikiuojasi Y karta (1981–1996 m.) (33 proc.), trečioje – Z karta (1997 m. ir vėliau) (26 proc.).
Nors tarp skirtingų amžiaus grupių populiariausia priežastimi tapti „bumerangu“ išlieka didesnis darbo užmokestis, būtent Y karta jį vertintų labiausiai – tokią priežastį rinkosi net 67 proc. respondentų. Tuo metu tarp Z kartos respondentų šis skaičius siekia 57 proc., tarp X kartos – 52 proc.
„Įdomu ir tai, kad jaunesniems respondentams ypač svarbus yra tinkamas darbdavio atsisveikinimas – Z kartai tai yra antra pagal svarbą priežastis, tik vienu procentu nusileidusi darbo užmokesčio klausimui. Nors Y kartos prioritetų sąraše šią priežastį taip pat matome, X kartai ji menkai svarbi. Taigi, jeigu vadovai siekia, kad išeinantis darbuotojas neuždarytų durų visam laikui, tikrai vertėtų investuoti į tinkamą atsisveikinimo procesą ir suteikti darbuotojui „grįžimo bilietą“.
Taip pat Z ir Y kartos nuo vyresniųjų daro rinkos dalyvių skiriasi tuo, kad apie 50 proc. jų nesigręžiotų į buvusį darbdavį, pasižymintį neadekvačiais lūkesčiais darbo rezultatui. Tuo metu iš X kartos duomenų ši darbdavio savybė yra reikšminga perpus mažiau apklaustųjų“, – užbaigia Ingrida Juknevičiūtė-Lukašonok.