Kaip rašoma pranešime spaudai, teisės firmos „Sorainen“ advokatė, ESG paslaugų komandos vadovė Vitalija Impolevičienė ir EBPO Lietuvos nacionalinio koordinacinio centro nepriklausoma ekspertė, Swedbank ESG srities vadovė Giedrė Padaigienė atskleidžia, kam bus taikomas naujas reguliavimas, kokią informaciją reikės atskleisti ir kaip tam pasiruošti?
Reikalavimai griežtės ir palies daugiau įmonių
Lietuvoje už direktyvos perkėlimą atsakinga Lietuvos Respublikos finansų ministerija, kuri planuoja iki 2023 m. lapkričio pateikti Vyriausybei Įmonių atskaitomybės įstatymo, Įmonių grupių atskaitomybės įstatymo, Finansinių ataskaitų audito įstatymo, Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektus, kuriuos Seimas turėtų priimti 2024 m. pavasario sesijoje.
Šiuo metu nefinansinę informaciją savo finansinėse ataskaitose privalo skelbti didelės viešojo intereso įmonės, kurių vidutinis metinis darbuotojų skaičius yra didesnis nei 500. Pagal dabartinį reguliavimą turi būti atskleidžiama su aplinkosaugos klausimais susijusi informacija, įskaitant informaciją apie veiksmus dėl klimato kaitos, taip pat socialinius ir personalo klausimus, žmogaus teisių užtikrinimą, kovą su korupcija ir kyšininkavimu. Ši informacija iš esmės gali būti pateikiama laisva forma, todėl skiriasi įmonių pateikiamos informacijos apimtis ir turinys.
Kaip teigia V. Impolevičienė, į Lietuvos teisės aktus perkėlus ES direktyvos (Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD) nuostatas nefinansinę informaciją privalės teikti visos didelės įmonės, o taip pat beveik visos bendrovės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama biržoje, bei visos viešojo intereso įmonės – pavyzdžiui, veikiančios finansų sektoriuje. Nefinansinę informaciją turės teikti ir tam tikros ne ES įmonės, vykdančios veiklą ES teritorijoje.
„Didelėmis įmonėmis laikomos tos, kurios atitinka bent du iš trijų kriterijų – jei bendrovės balanse nurodyto turto vertė siekia daugiau kaip 20 mln. eurų, pardavimo grynosios pajamos per metus viršija 40 mln. eurų ir vidutinis metinis darbuotojų skaičius per metus yra didesnis nei 250. Tai reiškia, kad pareiga teikti nefinansinę informaciją nuo 2024 metų teks gerokai didesniam skaičiui įmonių – net ir toms, kurios iki šiol jokios tvarumo informacijos nerinko ir neskelbė arba tai darė savanoriškai ir laisva forma. Tokios įmonės nefinansinę informaciją pirmą kartą privalės skelbti už 2025 finansinius metus“, – sako V. Impolevičienė.
Svarbu identifikuoti reikšmingas tvarumo sritis
Anot teisininkės, CSRD numatyti itin išsamūs ataskaitų teikimo reikalavimai. Be kita ko, reikės atskleisti įmonės verslo modelio bei strategijos atsparumą su tvarumo klausimais susijusioms rizikoms. Taip pat bus privaloma nurodyti su tvarumu susijusius įmonės planus, tikslus ir rodiklius, aprašyti tvarumo ir rizikos valdymo sistemas. Tvarumo informacija turės būti atskleista pagal ES tvarumo ataskaitų teikimo standartus, kurių iš viso yra 12 – 2 bendri, 5 skirti aplinkos veiksniams (klimato kaitos, taršos, vandens naudojimo ir apsaugos, biologinės įvairovės apsaugos, išteklių naudojimo ir žiedinės ekonomikos), 4 socialiniams veiksniams (darbuotojų apsaugos įmonėje ir tiekimo grandinėse, poveikio bendruomenėms, poveikio klientams) ir 1, skirtas verslo valdysenos klausimams (etikos kodeksai, santykių su tiekėjais valdymas, korupcijos prevencija, lobizmo veikos, atlygio sistema).
„Kokią tiksliai informaciją turės atskleisti įmonės, priklausys nuo to, kokias reikšmingas tvarumo sritis jos bus identifikavusios savo veikloje. Geriausiai tai padaryti leidžia suinteresuotų asmenų apklausa, kurios metu įmonės vadovybė, darbuotojai, pirkėjai, tiekėjai, finansuotojai ir kiti partneriai, o taip pat, jeigu aktualu, ir nevyriausybinis sektorius ar vartotojai apklausiami siekiant išsiaiškinti, kokie konkrečiai aplinkosauginiai, socialiniai bei valdysenos veiksniai turi įtakos įmonės veiklai ir kokiems veiksniams įtakos turi įmonė“, – sako „Sorainen“ teisininkė.
Anot V. Impolevičienės, atsižvelgiant į tai, kad bendrovės privalės atskleisti labai daug įvairios ir išsamios informacijos, jau dabar verta pradėti ruoštis jos surinkimui, patikrinimui bei atskleidimui.
Pasirengti gali padėti EBPO gairės
G. Padaigienė savo ruožtu pažymi, kad rinkoje egzistuoja ne vienas įrankis, skirtas padėti įmonėms atskleisti su tvarumu susijusią informaciją. Iki šiol įmonės tokius įrankius – informacijos atskleidimo standartus ar gaires – rinkdavosi pagal priežastis, dėl kurių tvarumo informacija buvo atskleidžiama ir į ką pirmiausiai buvo orientuota – investuotojus, verslo partnerius ar nevyriausybinį sektorių.
„Tuose verslo sektoriuose, kuriuose svarbų vaidmenį vaidina geografiškai nutolę tiekimo ryšiai – ypač neapsiribojantys ES ribomis – įmonėms ESG rizikas valdyti ir informaciją apie jas atskleisti gali padėti EBPO gairės daugiašalėms įmonėms (OECD Guidelines for Multinational Enterprises) bei jas lydinčios Išsamaus patikrinimo gairės (OECD Due Diligence Guidance for Responsible Business Conduct). Tai yra tarptautiniai atsakingo verslo principus įtvirtinantys dokumentai, kuriuos Lietuva patvirtino dar 2001 metais. Nors EBPO gairės verslų teisiškai neįpareigoja, jas patvirtinusios valstybės įsipareigojo gairėse nurodytus principus savo šalyje laikyti atsakingo verslo standartu ir siekti, kad įmonės šių principų laikytųsi visoje vertės kūrimo grandinėje“, – sako G. Padaigienė.
Anot G. Padaigienės, skirtingai nuo daugelio kitų tarptautinių teisinių dokumentų, EBPO gairės ir jas lydinčios Išsamaus patikrinimo gairės yra rengiamos glaudžiai bendradarbiaujant valstybių, verslo, darbuotojų ir nevyriausybinio sektoriaus atstovams. Dėl šios priežasties gairės – ypač išsamaus patikrinimo – yra praktiškos, detalios ir lengvai pritaikomos įvairiose verslų veiklos srityse.
„Pagal išsamaus patikrinimo gaires įmonių ESG rizikų valdymo sistema turėtų susidėti iš keleto pagrindinių žingsnių – visų pirma, atsakingo verslo principų įtvirtinimo įmonės valdymo dokumentuose ir politikose. Antras ypač svarbus etapas yra ESG rizikų identifikavimas pačios įmonės veikloje bei tiekimo grandinėse ir kituose verslo santykiuose. Po to seka neigiamo poveikio, kurį tiesiogiai ar netiesiogiai kelia įmonės veikla, jei toks nustatomas, nutraukimas, užkirtimas ar sumažinimas. Svarbu nepamiršti, kad išsamaus patikrinimo metu įdiegtų poveikio priemonių efektyvumas turi būti nuolat stebimas. Tai darant svarbu, kad būtų išlaikomas ESG rizikų valdymo sistemos bei išsamaus patikrinimo proceso aktualumas. Kitaip tariant, jis turi būti pritaikomas prie besikeičiančios įmonės veiklos – pavyzdžiui, pasikeitusių tiekėjų. Galiausiai, svarbūs ir viešo informacijos atskleidimo bei tiesiogiai ar netiesiogiai įmonės sukelto neigiamo poveikio pašalinimo žingsniai“, – sako EBPO Lietuvos nacionalinio koordinacinio centro nepriklausoma ekspertė, Swedbank AB ESG srities vadovė.
Gairėse – skirtingiems sektoriams aktualūs praktiniai pavyzdžiai
Anot G. Padaigienės, išsamaus patikrinimo gairės įmonėms suteikia konkrečius praktinius patarimus, kaip valdyti specifines rizikas atsižvelgiant į įvairius aspektus, įskaitant įmonės dydį. Pavyzdžiui, Lietuvoje veikianti smulki ar vidutinė įmonė gali turėti labai nedidelius derybinius svertus reikalauti iš didelio tarptautinio tiekėjo, kad jis užtikrintų žmogaus teisių ar aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi, jeigu šiuo metu to nedaro. Tokiu atveju, pagal EBPO gaires, atsakingu Lietuvos įmonės veikimu būtų laikoma atitinkamų iki sutartinių reikalavimų tiekėjams nusimatymas – pavyzdžiui, tiekėjų kodekse ar tiekėjų kvalifikaciniuose reikalavimuose, ir, žinoma, užtikrinimas, kad tokie reikalavimai neliktų deklaratyvūs, kad jų būtų iš tiesų laikomasi.
„Išsamaus patikrinimo gairės naudingos ir tuo, kad pateikia konkrečius pavyzdžius, kas būtų laikoma įmonių neigiamu poveikiu, apie kurį turės būti atskleista pagal naująją direktyvą dėl nefinansinės informacijos atskleidimo finansinėse ataskaitose. Šie praktiniai pavyzdžiai įmonėms gali tapti puikiu edukaciniu šaltiniu suprantant, kokie įmonės veiksmai gali sukelti neigiamą poveikį ESG srityse, ir tokių veiksmų vengiant. Šiuo metu EBPO yra išleidusi bendrąsias išsamaus patikrinimo gaires visiems verslo sektoriams bei specifines gaires šešiems sektoriams. Iš jų Lietuvoje aktualiausios žemės ūkio, institucinių investuotojų ir aprangos bei avalynės sektorių gairės. Jose pateikiami dar konkretesni šiuose sektoriuose veikiantiems verslams aktualūs pavyzdžiai ir patarimai ESG rizikų valdymui“, – pažymi ekspertė.
Investuotojų ir partnerių lūkesčiai tvarumo srityje taip pat didėja
Anot G. Padaigienės, įmonė, turinti aiškią ESG strategiją ir dokumentais pagrįstą, į verslo procesus integruotą ESG rizikų valdymo sistemą, bus ne tik geriau pasirengusi įvykdyti pareigas, susijusias su tvarumo informacijos atkleidimu finansinėse ataskaitose, bet ir išvengs reputacijos rizikų, kylančių iš nepakankamo dėmesio tvarumo klausimams.
„Vis didėjant investuotojų ir partnerių lūkesčiams tvarumo srityje, ESG rizikų valdymo sistema įmonėms taip pat gali suteikti pranašumų pritraukiant finansavimą, padėti atrasti naujų plėtros galimybių, įgyti konkurencinį pranašumą. Be to, dokumentais pagrįstos tvarumo politikos vis dažniau reikalaus verslo partneriai. ES taip pat svarstomas Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyvos (angl. Corporate Sustainability Due Dilligence Directive, CSDD) pasiūlymas. Pagal jį, didelės įmonės privalės vertinti ne tik savo veiklos poveikį žmogaus teisėms ir aplinkai, bet ir savo dukterinių bendrovių bei savo verslo partnerių tvarumą – t. y. turės atlikti išsamų patikrinimą visoje vertės kūrimo grandinėje. Tai reiškia, kad reikalavimai dėl tvarumo bus įtraukiami į sutartis su partneriais“, – sako V. Impolevičienė.
Ekspertės pažymi, kad ESG sistemos per dieną sukurti neįmanoma, todėl pokyčiams verta pradėti ruoštis jau dabar ir šiai sričiai skirti deramą dėmesį tam, kad ateityje verslas galėtų sėkmingai pasinaudoti visomis galimybėmis.
