Dar atitinkamai apie šeštadalis (15 proc.) planuoja investuoti į šias technologijų kryptis artimiausiais metais. Tai atskleidė naujausias profesinių paslaugų bendrovės EY tyrimas „EY Reimagining Industry Futures Study 2023“, rodantis verslo imlumą technologijoms, rašoma pranešime spaudai.
Tyrime dalyvavę verslininkai iš viso pasaulio – daugiau kaip 1,3 tūkst. įmonių – akcentuoja, kad šios naujosios technologijos padeda ne tik taupyti išteklius, optimizuoti veiklos procesus, pritraukti talentus. Tai, pasak jų, sukuria neginčijamą konkurencinį pranašumą, net jei šiuo metu dar ne iki galo suprantame ir žinome visų ateities technologijų potencialą ir pritaikymo būdus.
„Tendencijos, kad įmonės labiausiai susidomėjusios robotikos, dirbtinio intelekto ir duomenų analitikos spendimais, nestebina, nes šios technologijos tapo universaliomis, masinėmis ir prieinamos daugeliui. Jos padeda pasiekti greitų ekonominių rezultatų, nes verslas gali pasinaudoti pasauline patirtimi ir nebereikia išradinėti dviračio. Taip pat matyti, kad ir Lietuvos bei kitų Baltijos šalių verslo įmonėse vis dažniau suprantama, kad ateities technologijos yra būtinos, siekiant išlaikyti konkurencinį pranašumą. Vis dažniau susiduriame su įmonėmis ir organizacijomis, kurios nori ne tik veikti efektyviai, bet ir kurti pažangius bei ateities technologijomis įgalintus produktus ar paslaugas“, – sako Marius Bulbukas, EY Technologijų darbo grupės vadovas.
Pagal verslo investicijas, po robotikos, automatizacijos, dirbtinio intelekto ir analitinių sprendimų, toliau rikiuojasi įgaliotoji infrastruktūra (angl. edge computing) – technologija, leidžianti duomenis apdoroti vietoje, pačiame prietaise, nesiunčiant jų į nutolusius serverius (investuoja 45 proc., planuoja 24 proc.), daiktų internetas (investuoja 38 proc., planuoja 24 proc.) ir 5G (investuoja 21 proc., planuoja 31 proc.). Mažiausiai dėmesio kol kas sulaukia kvantinė kompiuterija (investuoja 13 proc., planuoja 22 proc.)
Verslas į ateities technologijas investuoja ne dėl mados, bet realių naudų bei poreikio spręsti naujus iššūkius. Pavyzdžiui, keturios iš penkių (82 proc.) apklaustų organizacijų nurodė, kad jų susidomėjimą 5G ir daiktų interneto (IoT) sprendimais paskatino pastarųjų metų tiekimo grandinės sutrikimai. Dar panaši dalis (76 proc.) verslų tokių investicijų ėmėsi dėl aplinkosaugos, socialinės atsakomybės aspektų. 69 proc. respondentų įvardijo, kad į išmaniąsias technologijas paskatino atsigręžti išaugusios energetinių išteklių kainos.
„Tiekimo grandinės sutrikimai, kelis ar net keliolika kartų išaugę energetiniai kaštai, vartotojų spaudimas verslą vykdyti tvariai ir socialiai atsakingai – visi šie iššūkiai pastaraisiais metais neaplenkė ir mūsų regiono. Naujos kartos technologijos padeda visa tai spręsti, ar tai būtų programinio kodo eilutes rašantis dirbtinis intelektas, ar vartotojų elgseną prognozuojanti analitika, ar logistiką minučių tikslumų sustyguojantys daiktų interneto ir 5G sprendimai“, – sako M. Bulbukas.
Pasak EY tyrimo dalyvių, ateities technologijos atlieka ir dar vieną reikšmingą vaidmenį – didina verslo ilgalaikį konkurencinį pranašumą. Pavyzdžiui, investuoti į daiktų interneto sprendimus 33 proc. verslų skatina atsiveriančios galimybės kurti naujus produktus, paslaugas ar jų naudojimo būdus, dar 28 proc. taip patenka į naujas rinkas. Kartu tai reiškia, kad į šias technologijas neinvestuojančios ir jų nenaudojančios organizacijos ilguoju laikotarpiu rizikuoja prarasti savo pozicijas rinkoje.
„Taip pat išskirčiau dar vieną sritį – aplinkosaugą, socialinę atsakomybę ir valdyseną (ESG). Kas antras (54 proc.) respondentas pripažįsta, kad naujos technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas ar 5G, gali turėti reikšmingą įtaką užtikrinant tvarias verslo operacijas. Verslininkų teigimu, tvarumo atžvilgiu didžiausią poveikį turi tai, kad naujos technologijos padeda mažinti sunaudojamos energijos kiekį, padeda geriau planuoti ir prognozuoti tvarią įmonės veiklą bei leidžia sumažinti atliekų kiekį“, – pastebi EY Technologijų darbo grupės vadovas.
EY „Reimagining Industry Futures Study 2023“ tyrime dalyvavo 1 325 bendrovių atstovai iš JAV, Australijos, Japonijos, Brazilijos, Kinijos, Indijos, Saudo Arabijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Danijos, Šveicarijos, Lenkijos, Čekijos, Turkijos. Tyrime reprezentuojami aštuoni sektoriai: technologijų, finansinių paslaugų, judumo ir transporto, gamybos, energetikos ir komunalinių paslaugų, sveikatos priežiūros, vartojimo prekių ir prekybos, viešojo sektoriaus. Į tyrimą įtraukti tik tie respondentai, kurie savo žinias apie 5G ir daiktų internetą pripažino vidutinėmis arba aukštesnėmis.
