„Fintech“ lankstumas atremia iššūkius
2020-aisiais, pandemijos įkarščio metais, Lietuvoje buvo užregistruota 40 naujų „fintech“ bendrovių, taip pat šiame sektoriuje augo ir darbuotojų skaičius. Greitas prisitaikymas prie pandeminių iššūkių, stabilus sektoriaus įmonių pelno augimas įrodė industrijos atsparumą rinkos turbulencijoms, rašoma pranešime spaudai.
Remiantis nauja „Investuok Lietuvoje“ veiklos rezultatų apžvalga „Fintech Landscape in Lithuania 2022–23“, pajamos iš visos licencijuotos Lietuvos „fintech“ bankinės veiklos 2022 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu, išaugo 80 proc., ir siekė 375 mln. eurų. Licencijuotų „fintech“ įmonių daugumą sudarančių elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ) pajamos iš licencinės veiklos sudarė 289 mln. eurų.
Per praėjusius metus „fintech“ bendrovės pritraukė rekordinį 67,9 mln. eurų finansavimą, kuris skiriamas įmonių plėtrai, naujoms darbo pozicijoms – tai sudarė 28 proc. visų šalyje pritrauktų investicijų.
Skatina internetinius verslus augti ir plėstis Lietuvoje
Augantis finansinių operacijų skaičius rodo ir tai, kad tiek vietiniai, tiek užsienio klientai į Lietuvos „fintech“ žiūri kaip į patikimus ir ilgalaikius partnerius, galinčius padėti internetiniams verslams augti ir toliau plėtoti veiklą šalyje. Anot „Fintech Hub LT“ vadovės Vaivos Amulės, bendra elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų atliktų mokėjimo operacijų suma išaugo beveik dvigubai.
„Per 2022-uosius daugiau nei 25 mln. europiečių gavo finansines paslaugas iš Lietuvoje licencijuotų „fintech“ įmonių, kas rodo Lietuvos, kaip pirmaujančio Europos „fintech“ centro, poziciją“, – sakė V. Amulė.
Pavyzdžiui, finansinių technologijų bendrovė „ConnectPay“ per praėjusius metus Ukrainoje atliko finansinių operacijų už 19 mln. eurų, o Danijoje atliktų operacijų vertė išaugo net 3 kartus lyginant su 2021-aisiais. Taip pat pernai buvo pritraukta klientų iš naujų rinkų – Olandijos ir Belgijos, o Lietuvoje klientų augo 65 proc. Iš viso per 2022 metus įmonės mokėjimų apyvarta augo 30 proc. ir siekė 13,9 mlrd. eurų.
Pasak įmonės vadovo Mariaus Galdiko, verslus rinktis Lietuvą ar joje plėstis motyvuoja ir tai, kad šalyje prieinami ir kuriami tokie produktai, kurių tendencija pasaulyje dar tik formuojasi – pavyzdžiui, bankininkystė kaip paslauga (angl. „banking-as-a-service“, BaaS), leidžianti bet kuriai įmonei integruoti finansines paslaugas į savo platformą.
„Finansinių technologijų paslaugų Lietuvoje spektras, iš kurio verslai gali rinktis, yra didžiulis. Lietuviai, norintys čia kurti „fintech“ įmones, turi geras sąlygas tam gauti finansavimą, taigi, dėl itin didelės konkurencijos, paslaugų kainos mūsų šalyje yra kur kas labiau prieinamos nei daugelyje kitų šalių“, – teigė M. Galdikas.
M. Galdikui antrina ir V. Amulė, kurios teigimu, dėl „fintech” įmonių augimo klientai turi galimybę rinktis finansines paslaugas iš daugiau rinkos žaidėjų nei anksčiau.
„Šiuo metu Lietuvoje turime 7 specializuotus bankus, 87 elektroninių pinigų įstaigas ir 51 mokėjimo įstaigą. Matome tendenciją, kad dėl išaugusios konkurencijos finansinių paslaugų srityje mažėjo paslaugų įkainiai, gerėjo produktų kokybė. Džiaugiamės, kad „fintech“ prisideda prie Lietuvos gerovės, tiekiant kokybiškas ir patikimas paslaugas Lietuvos ir Europos Sąjungos gyventojams“, – sakė V. Amulė.
Perspektyva tapti finansinių paslaugų centru
Pastaraisiais metais Europoje Lietuva sulaukė daugiausiai prašymų išduoti mokėjimo licencijas, o tai rodo pasitikėjimą reguliuotoju, liudija palankią reguliavimo aplinką ir augančią šalies reputaciją „fintech“ sektoriuje.
„ConnectPay“ strategijos direktorės bei valdybos pirmininkės Agnės Selemonaitės teigimu, norint, jog Lietuva išliktų ryški pasauliniame „fintech“ žemėlapyje, rinkos dalyvių dialogas žiūrint į priekį, turėtų būti orientuotas į „vienaragių“ auginimą.
„Šiuo metu Lietuvos „fintech“ sektoriui svarbus suinteresuotų šalių – Lietuvos banko, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos dialogas diegiant naujus, vertybėmis grindžiamus reglamentus, kuriant santykį su didžiausiais pasaulio bankais, dalijantis geriausiomis praktikomis ir kovojant su pinigų plovimu bei reklamuojant Lietuvą, kaip atsakingą ir tvarų finansinių paslaugų centrą“, – sakė A. Selemonaitė.
A. Salemonaitės teigimu, norint išnaudoti Lietuvos potencialą tapti finansinių paslaugų centru, reikia didelio indėlio iš rinkos dalyvių – atsakingo požiūrio į rizikų valdymą, investicijų kibernetiniam atsparumui užtikrinti ir darbuotojų kompetencijai stiprinti bei dėmesio valdysenai ir vidinių kontrolės sistemų gerinimui.
Pritraukia globalios žiniasklaidos dėmesį
Rekordinės investicijos, vis didėjantis darbuotojų skaičius „fintech“ sektoriuje bei tvirtos Lietuvos finansinių technologijų bendrovių pozicijos tarptautinėje rinkoje dažnai pastebimos ir užsienio žiniasklaidos. Su šiuo sektoriumi susijusių naujienų dažnai galima pastebėti tokiuose portaluose kaip: „Financial times“, „The Washington Times“, „Finextra“, „The Paypers“, „Sifted“. Tai prisideda prie visos Lietuvos, kaip technologijų srities talentų centro, kultivavimo.
Pasak Pasak „Investuok Lietuvoje“ investicijų plėtros departamento technologijų sektoriaus komandos vadovės Gintarės Bačiulienės, naujienų iš Lietuvos figūravimas užsienio žiniasklaidoje yra teigiamas dėl daugelio priežasčių – tai ne tik garsina šalį, padeda sėkmingiau prasibrauti pro technologijų naujienų triukšmą, tačiau ir leidžia būti geriau atpažįstamiems tikslinėse užsienio rinkose.
„Sparčiai augantis fintech sektorius jau tapo vienu iš puikiai tarptautinėje technologijų arenoje atpažįstamų Lietuvos veidų. Patys esame ne kartą patyrę, kad, pavyzdžiui, Jungtinėms Amerikos Valstijoms pasakojimą apie Lietuvą geriausia yra pradėti nuo finansinių technologijų sektoriaus. Tačiau svarbu suprasti, kad su šiuo dėmesiu mes nešame didžiulę atsakomybę – finansinių technologijų sektorius pasaulyje vystosi sparčiai ir norėdami išlikti stipriais tarptautiniais žaidėjais, turime ir toliau gilinti reikiamas kompetencijas, skirti dėmesį pinigų plovimo prevencijai bei tobulinti fintech kompanijoms reikalingą infrastruktūrą“, – teigė G. Bačiulienė.
