Pagal nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) redakcijos 91 str. 1 dalį perkančioji organizacija nedelsdama po pirkimo sutarties nutraukimo viešai skelbia informaciją apie tiekėją, su kuriuo nutraukta sutartis, pirkimo sutarties neįvykdžiusių ar netinkamai ją įvykdžiusių tiekėjų sąraše (neoficialiai vadinamas Lietuvos teismų ir institucijų praktikoje – Nepatikimų tiekėjų sąrašas).
Pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punktą Lietuvos perkančiosios organizacijos yra įpareigotos 3 (trejus) metus šalinti iš visų jų vykdomų viešųjų pirkimų procedūrų į Nepatikimų tiekėjų sąrašą patekusius tiekėjus. Tačiau perkančioji organizacija gali nepašalinti į sąrašą patekusio tiekėjo tik tuo atveju, jeigu atsižvelgdama į tiekėjo pateiktus paaiškinimus mano, kad tiekėjas yra patikimas.
Apygardos teismai tenkindavo prašymus ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – ginčo laikotarpiu uždrausdavo Tiekėją įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, siekdami tinkamai apsaugoti Tiekėjo interesus, nes toks įtraukimas gresia Tiekėjui dideliais nuostoliais. Dėl patekimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą Tiekėjas ginčo laikotarpiu gali būti šalinamas iš viešųjų pirkimų ir todėl jis gali patirti itin didelės žalos negautų pajamų pavidalu, jeigu išnagrinėjus bylą paaiškės, kad pirkimo sutartis su Tiekėju buvo nutraukta neteisėtai ir todėl Tiekėjas iš viešųjų pirkimų buvo šalinamas nepagrįstai.
Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/netaikymo klausimus Lietuvos apeliacinis teismas 2022 metais pakeitė nusistovėjusią praktiką ir leido įtraukti Tiekėją į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nors byla dėl sutarties nutraukimo dar neišnagrinėta. Apeliacinis teismas nurodė nutartyse, kad lingvistinis ir sisteminis VPĮ normų aiškinimas suponuoja nuo 2022-01-01 pasikeitusią įstatymo leidėjo valią, kad dėl esminio viešojo pirkimo sutarties pažeidimo kiekvienu atveju, net ir nesant galutinio įsiteisėjusio teismo sprendimo, patvirtinančio tiekėjo neteisėtus veiksmus, būtų viešai pranešta, šią informaciją patalpinant Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Atitinkamai pagal šioje sistemoje esančius duomenis kitos perkančiosios organizacijos, vertindamos priežastis, dėl kurių viešojo pirkimo sutartis su konkrečiu tiekėju buvo nutraukta, atsižvelgdamos į tiekėjo pateiktų paaiškinimų turinį, taip pat į tai, ar dėl sutarties nutraukimo vyksta teisminis ginčas (VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai), turi teisę savarankiškai nuspręsti, ar tokiam tiekėjui leisti dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje. Atsižvelgiant į nurodytą pakitusį reglamentavimą, Tiekėjo argumentai, kad nepritaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ji negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir dėl to patirtų didelių nuostolių, laikytini nepagrįstais, kadangi, kaip matyti iš šiuo metu galiojančių VPĮ nuostatų, tiekėjo įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą VPĮ 91 straipsnio pagrindu per se (savaime) neeliminuoja galimybės jam dalyvauti skelbiamuose viešuose pirkimuose. Įvertinus nurodytas aplinkybes, kad pagal nuo 2022-01-01 įsigaliojusias VPĮ 91 straipsnio nuostatas Tiekėjas turi pareigą skelbiamoje informacijoje nurodyti priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, Tiekėjas turi teisę pateikti savo paaiškinimą, o kitos perkančiosios organizacijos, susipažinusios su pateikta informacija turi teisę nuspręsti, leisti ar ne Tiekėjui dalyvauti konkrečioje viešojo pirkimo procedūroje, konstatuotina, kad iš esmės galimybė dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje priklauso ir nuo pačio Tiekėjo veiksmų, t. y. nuo to, ar jis pateikia savo paaiškinimą ir jo turinio.
Tačiau nežiūrint į tokius Apeliacinio teismo iššaiškinimus – perkančiosios organizacijos pradėjo riboti Tiekėjų galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, numatydamos pirkimo dokumentuose sąlygas, neleisti pasitelkti net į subrangovus Tiekėjų įtrauktų į Nepatikimų tiekėjų sąrašus. Tokiu būdu – be teismo sprendimo, Tiekėjams apribojamos galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir Tiekėjai patyria ne tik materialinę, bet ir reputacinę žalą, kuri vargu ar bus ištaisyta priėmus palankų sprendimą Tiekėjui teisme.
Direktyvos 57 straipsnio „Pašalinimo pagrindai“ 4 dalies g papunktyje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos gali pašalinti arba gali būti valstybių narių įpareigotos pašalinti iš dalyvavimo pirkimo procedūroje tiekėją, kuris vykdydamas ankstesnę viešojo pirkimo sutartį nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad valstybės narės apibrėžia šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas įstatymuose ar kituose teisės aktuose ir atsižvelgdamos į Europos Sąjungos teisę.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) 2019-06-19 sprendimo byloje C-41/18, 33 punkte, pažymėjo, kad valstybių narių diskrecija apibrėžti šio Direktyvos 57 straipsnio įgyvendinimo sąlygas nėra absoliuti. Draudžiama valstybėms narėms savo nacionalinėse nuostatose iškreipti šiame straipsnyje įtvirtintus neprivalomus pašalinimo pagrindus arba nepaisyti tikslų ir principų, kuriais pagrįstas kiekvienas iš šių pagrindų.
Ar aukščiau aprašytas viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų taikymas dėl viešo Nepatikimų tiekėjų sąrašo sudarymo ir tiekėjų automatinio įtraukimo į jį, net jei tiekėjai ginčija sutarties nutraukimą teisme, prieštarauja Europos Sąjungos teisei ir kelia rimtą pavojų viešųjų pirkimų skaidrumui bei tiekėjų nediskriminavimui bus diskutuojama Viešųjų pirkimų konferencijoje.
Šiuos ir kitus aktualius viešųjų pirkimų klausimus aptars ir siūlymus bei rekomendacijas, kaip spręsti kylančias problemas vykdant viešuosius pirkimus, pateiks Viešųjų pirkimų tarnybos, Centrinės perkančiosios organizacijos, Vilniaus savivaldybės, Elektrėnų komunalinio ūkio, LR generalinės prokuratūros, stambiųjų tiekėjų atstovai konferencijoje „Viešieji pirkimai: kaip iššūkius paversti galimybėmis“.
Perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams skirta konferencija vyks š. m. vasario 14 d. parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Konferencijos moderatorė – advokatė Jolita Rima Puškorienė.
Daugiau informacijos apie konferenciją rasite ČIA.
