Laima, kokie yra dažniausiai pasitaikantys stereotipai apie verslo draudimą, kurie gajūs mūsų visuomenėje ir kokie yra argumentai, juos paneigiantys?
Neturiu ką drausti. Tada kliento klausiu: ar reikia suprasti, kad jūsų verslas neturi jokios vertės?
Brangu. Esame pastebėję, kad, išskyrus tam tikras specifines veiklas (pvz. krovinių pervežimas), draudimo kaštai bendroje įmonės kaštų eilutėje dažnu atveju nesudaro nei 1 proc.
Reikia drausti su 0 išskaita. Kelių tūkstančių eurų žala yra minimali įmonės veiklai, bet tokio dydžio išskaita padeda taupyti draudimo įmokoms.
Jeigu turiu draudimo polisą – vadinasi viskas yra apdrausta. Taip nebūna – lūkesčius reikia būtinai aptarti su draudiko atstovu.
Jeigu žiūrint į šiandieninę situaciją: kiek įmonės draudžiasi savo verslus, kiek tai populiaru ar vis dar nepakankamai? Kokios paskutinių metų tendencijos ir artimiausios perspektyvos Jūsų skaičiavimais?
Skirtingos įmonės, skirtingi įpročiai, skirtingos ir įmonių rizikos valdymo priemonės. Jei paliestumėme stambų verslą, kur darbuotojų skaičius viršija 100, verslo draudimo programos yra gana išsamios – nuo tradicinių turto bei verslo nutrūkimo iki vadovų civilinės atsakomybės, kibernetinių rizikų draudimo.
Draudimo skvarba vidutiniame versle taip pat auga. Su darbo rinkos įkaitimu sparčiai juda darbuotojų sveikatos draudimas.
Silpniau draudimo skvarba auga smulkaus verslo segmente, ypač mažose įmonėse. Bet čia didelį vaidmenį atlieka tiek verslo finansavimo sprendimai, kuomet draudimas visada yra jų palydovas, tiek bendrai verslo bendruomenės išprusimo augimas. Todėl manau, kad ir smulkus verslas organiškai priaugs prie reikiamo minimalaus apsaugos įsigijimo lygio.
Kokie verslai tarp besidraudžiančių pirmauja?
Nėra jokios paslapties, jog tam tikri verslo segmentai tiesiog negalėtų veikti be draudimo. Krovinių pervežimo sritis – čia nekyla abejonių, kad transporto priemonės tikrai turės TPVCAPD draudimą. Gamyba turės bent 4-5 draudimo produktus, prekyba – panašiai. Silpniausiai atrodo paslaugų sektorius ir jau mano minėtas smulkusis verslas.
Kokius draudimus įmonės renkasi šiandien dažniausiai?
Iš esmės tradiciškai viskas sukasi apie 3 sritis, tai yra įmonės turtas (pastatai, įranga, atsargos, automobiliai, finansinis turtas ir pan.), tuomet įmonės ir jos vadovų atsakomybė (prieš klientus, darbuotojus, akcininkus, trečiuosius asmenis) bei įmonės darbuotojai arba jiems kuriamos gerovės programos.
Visos šios trys sritys yra apie įmonės veiklos tęstinumo rizikų valdymą. Netgi darbuotojų gerovės programos – konkurencija dėl talentų yra rimtas iššūkis įmonės veiklos tęstinumui.
Su kokiomis kitomis rizikomis bei problemomis susiduria verslas, ko lengvai galėtų išvengti apsidrausdamas? Kokios yra realios patirtys, kurioje vietoje sutapoma ir laimima?
Pagrindinė verslo rizika arba galvos skausmas vadovams ir akcininkams yra susijusi su sėkmingu augimu ir verslo vertės didinimu. Tai yra, kaip pelningai konkuruoti dėl klientų, darbuotojų ir pan. Čia joks draudimo polisas nepadės.
Visa kita – tai rizikos, kurios turi netrukdyti verslo planams ir svajonėms. Jos valdomos įprastomis, seniai žmonijos išrastomis priemonėmis – ar tai būtų kredito, ar atitikties, ar palūkanų, ar operacijų rizika.
Draudimas yra priemonė valdyti operacinę riziką. Ar galima be draudimo vystyti verslą – žinoma, kad galima. Bet čia jau jungiasi lošėjo, o ne pragmatiško ir atsakingo verslininko mąstymas.
Įdomu būtų sužinoti apie išskirtinius nutikimus bei nelaimes ir rimtesnius draudimo išmokėjimus?
Transportas ir Privalomasis TPVCAD, pervežimų įmonė – nepastebėtas raudono šviesoforo signalas prieš geležinkelio pervažą. Traukinio sąstatas atsitrenkė į vilkiką Šveicarijoje. Traukinys su keletu vagonų apvirto, sugadinti geležinkelio bėgiai. Pradinė žala siekia apie 1 mln. Eur.
Dujų nuotėkis ir sprogimas transporto priemonėje gausiai lankomoje stovėjimo aikštelėje. Sudegusi transporto priemonė ir keletas aplink stovinčių automobilių. Žala siekia 0,5 mln. Eur
Gaisrai, elektros instaliacija, nepakankama gamybos įrenginių priežiūra ir tvarka, per arti pastatų stovintys šiukšlių konteineriai. Žalos svyruoja nuo 100 000 Eur iki 2,5 mln. eurų. Jos lydimos sudegusiais pastatais, įranga, gamybinėse patalpose laikomais krautuvais, atsargomis. Tuo pačiu ir pajamų bei pelno netekimu dėl nutrūkusio verslo. Taip pat ir pasekminėmis gaisro problemomis – aplinkinių vandenų, oro tarša.
Darbuotojų žūtys darbe ir po darbo. Šie metai neįprasti tuo, kad darbuotojų mirčių buvo gausu – tiek darbo metu, tiek eismo įvykiuose. Vienos mirties žala siekia apie 30 000 Eur.
Kelionių draudimas. Atvykęs užsienietis dirba Lietuvos įmonėje, čia jis patyrė insultą, kuris reikalauja ilgos ir nuoseklios intensyvios terapijos. To kaina siekia 30 000 Eur.
Klientai neretai renkasi mažas draudimo sumas, kurių, įvykus įvykiui, pavyzdžiui, gaisrui, jau nepakanka atkurti statiniui, o ką jau kalbėti apie patį turtą. Įmonėms stoja veikla, galiausiai ne mažiausią vaidmenį atlieka ir tarša. Kokie čia būtų patarimai ir Jūsų patirtys?
Visų pirma – tai gaisro reikia vengti. Tam padeda ir priešgaisrinių reikalavimų besąlygiškas laikymasis ir elementarios tvarkos paisymas pačioje įmonėje. Įsirengiant patalpas, šildymo, elektros sistemas vertėtų nepasitikėti abejotinos kompetencijos meistrais – jų darbo brokas ir nekompetencija yra labai dažnas gaisrų palydovas. Norint turėti ateities draudimo patrauklias sąlygas – pravartu daryti žingsnį į priekį ir investuoti į kokybiškas gaisro gesinimo priemones. Įsigyjant draudimą, skirti laiko konsultacijai bei būti smalsiam.
Draudimo sumų klausimas tapo ypač aktualus šiuo metu – kai esame infliacijos aukštumose. Tai tiesiogiai veikia būsimos žalos atlygį – statybinių medžiagų ir darbų bei įrangos kainą. Šiuo metu rekomenduojame drąsiai didinti draudimo sumą bent 20 proc. – tikrai taip bus saugiau išvengti nevisiško draudimo.
Dar viena problema, kuomet kai kurios įmonės nori itin mažų įmokų ir draudžiasi bankui, nes jis to reikalauja. Tais atvejais jos vertina ne tikimybę, kad nutiks koks nors įvykis, o labiau formalumą. Tuomet pažymi, kad, pavyzdžiui, tūkstančius kainuojanti įranga verta vieno euro. Kiek su tuo susiduriate?
Plačiai su tuo nesusiduriame. Bankai yra labai aiškiai įvardinę reikalavimus įkeičiamo ar finansuojamo turto draudimui. Todėl šiandien, imant paskolą finansuoti turto įsigijimą, šis klausimas nėra opus.
Problema gali kilti, kai finansuojamas turtas yra įsigytas prieš keletą metų, o draudimo sutartis sudaryta finansavimo laikotarpiui, nesistengiant jos peržiūrėti kiekvienais metais.
Čia pastebime tendenciją, kad verslas vengia rimčiau pasižiūrėti į šį klausimą ir tikisi, kad esama draudimo suma yra pakankama. Bet jei įrengimas buvo įsigytas už, pavyzdžiui, 15 000 Eur, o šiandien toks pats vertas jau 25 000 Eur, akivaizdu, kad yra 40 proc. draudimo sumos nepakankamumas. Jam sudegus, jei nėra laisvų lėšų, verslas turės veiklos trikdžių – žalos atlyginimas bus mažinamas 40 proc. proporcija.
Kokias esmines klaidas arba tiesiog iš nežinojimo daro norintys apdrausti?
Verslo draudimas yra konsultacinis draudimas. Jis turi įvairių niuansų, kuriuos nebūtinai verslininkas ar vadovas žinos. Todėl jam reikia skirti laiko ir nepasitikėti tik savo jėgomis ar pirmu nepristatytu, nepritaikytu konkrečiai verslo veiklai pasiūlymu.
