Išjungti šviesą išėjus iš kambario, nepalikti atidaryto šaldytuvo ar užsukti čiaupą, kai nereikalingas vanduo – smulkūs kasdieniai įpročiai, kurie praktikuojami namuose, tačiau kartais apleidžiami darbe. Vis dėlto augant sąskaitoms verslas daugiau dėmesio skiria darbuotojų edukacijai, primindamas, kad paprasti įpročiai gali padėti bent šiek tiek suvaldyti augančias sąskaitas. Vienas iš galimų sprendimo būdų – šeimininkiškumas.
Bendrovės „Reitan Convenience Lithuania“ valdančios kavinių tinklą „Caffeine“ personalo vadovė Aušra Čepukienė sako, kad augančios kainos yra iššūkis, tačiau ieškoma būdų, kaip sutaupyti, kad tai neapsunkintų nei darbuotojų, nei klientų. Įmonės darbuotojai yra skatinami atkreipti dėmesį, kad energetiniai resursai nebūtų švaistomi šildant patalpas ar rūpinantis apšvietimu. Vis dėlto tiek klientų, tiek darbuotojų patogumas ir paslaugų kokybė turi išlikti prioritetu.
„Turime puikių pavyzdžių, kai šiek tiek atvėsus orams baristos skuba į savo kavinę net vakare, išjungti po darbo palikto kondicionieriaus, kad šis per naktį be reikalo nevėsintų patalpos. Žinoma, pasitaiko situacijų, kai darbuotojai neranda viduriuko ir netgi šiek tiek persistengia taupydami, bet šis procesas yra nuolatinė edukacija, bet duodanti vaisių“, – šeimininkiškumo naudą įvardija A. Čepukienė.
Ateina žiema
Įmonės „Kauno grūdai“ vadovas Andrius Pranckevičius sako, kad ne vien augančios elektros, bet ir dujų kainos gąsdina verslą. „Nesibaigiantis energetikos kainų ralis, turi labai stiprią įtaką šiandien. Didžiausia laukianti grėsmė yra žiema, tada dujų sąnaudos išaugs keleriopai.
Šiandien problema yra didelė, rugsėjį ji dar buvo suvaldoma, bet artėjanti žiema kelia labai daug klausimų ir nerimo“, – sako jis ir priduria, kad išlaidos dujoms padidėjo 500–600 procentų lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Pasak A. Pranckevičiaus, žiema bus esminis laikas, kai pramonė susidurs su iššūkiais, siekiant suvaldyti išlaidas energetikai.
Tiesa, asociacijos INFOBALT direktorius Mindaugas Ubartas tiki verslo gebėjimu prisitaikyti prie situacijos. „Pandemija visus mus padarė skaitmeniniais, iki tol nebuvome pratę turėti nuotolinio darbo, bet tada viskas persiorientavo labai greitai. Taip ir ši energetinė krizė mus pakeis. Mano akimis, neliks nieko kito, kaip tik prisitaikyti ir rasti kitokių veiklos būdų arba energijos šaltinių“, – drąsina M. Ubartas.
Alternatyvi energija
Nors šoktelėjus energetikos išteklių kainoms, bendrovės ėmė dairytis efektyvesnių sprendimų, šie procesai įgyvendinami ne per vieną dieną. Kaip pastebi asociacijos INFOBALT direktorius M. Ubartas, tie, kurie pasitikėjo, kad elektros kainos išliks žemos, akimirksniu savo krypties pakeisti nesuspėja.
Vis dėlto dalis įmonių jau kurį laiką ieškojo galimybių investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius.
Kaip pasakoja „Reitan Convenience Lithuania“ personalo vadovė A. Čepukienė, netrukus pradės veikti ir bendrovės saulės jėgainė, tikimasi, kad ji reikšmingai prisidės taupant elektrą. „Tvarumas nuolat šalia keliavo su įmonės veikla ir anglies dioksido mažinimas yra viena iš svarbiausių mūsų krypčių. Tad ir sprendimas turėti saulės elektrinę nėra priimtas šiandien“, – sako A. Čepukienė.
Alternatyvų ir anksčiau jau ieškojo ir įmonė „Kauno grūdai“, kaip pasakoja A. Pranckevičius, bendrovė yra pradėjusi kelis projektus, kurių metu saulės jėgainės bus įrengiamos ant gamyklų stogų, taip pat ieškoma ir nutolusių jėgainių. „Šie procesai tikrai labai imlūs laikui ir nuo pradžios kartais iki įgyvendinimo kartais gali du, trys metai praeiti“, – sako jis, paaiškindamas, kad greitų sprendimų rasti sudėtinga.
