Talentingi specialistai motyvaciją sieja ne vien su aukštesnėmis pareigomis bet ir su besiplečiančiu kompetencijų krepšeliu. Benas Pelikša, „Western Union Lietuva“ įdarbinimo proceso vadovas, pasakoja, kas jį paskatino vietoj įprasto vertikalios karjeros plano rinktis horizontalios karjeros galimybes.
B. Pelikša sako niekada nesigailėjęs, kad pasirinko horizontalios karjeros kelią. Tai – būdas plėsti savo kompetencijas, motyvuotai mokytis ir pačiam apsispręsti, kuria kryptimi norėtum judėti toliau. Tačiau jis pripažįsta, kad iššūkių netrūksta.
„Mes mėgstame lyginti save su kitais. Kai matai, kad kolegos kyla karjeros laiptais vienoje pasirinktoje srityje, kyla klausimų, ar paties pasirinktas kelias yra teisingas. Vadovauti komandai nėra lengva; kai tampi atsakingas už komandą, niekada nežinai, su kokiomis žmonių baimėmis ir nelaimėmis teks susidurti. Labai gerbiu žmones, kurie to imasi, tačiau mane visada motyvavo mintis, kad galiu plėsti savo akiratį kitaip. Per aštuonerius metus „Western Union“, ne kartą pildžiau paraišką užimti pareigybes, kurioms man trūko patirties ir žinių. Galiu suskaičiuoti, kad neigiamų atsakymų esu sulaukęs daugiau negu teigiamų. Bet konstruktyvus grįžtamasis ryšys tapo puikia paskata tobulėti“, – teigia pašnekovas.
Plėtė įgūdžių arsenalą
B. Pelikša universitete baigė statistikos mokslus, įsidarbinęs „Western Union“ prisijungė prie vienos iš IT komandų, o šiuo metu dirba žmogiškųjų išteklių srityje.
„Mokykloje man patiko matematika, todėl baigęs ją pasirinkau studijuoti statistiką. Besimokydamas universitete supratau, kad statistika, visgi, nėra ta sritis, į kurią norėčiau gilintis visą gyvenimą. Tačiau mėgstu iki galo padaryti tai, ką pradėjau, todėl studijas baigiau ir pradėjau ieškoti darbo kitoje srityje“, – prisimena pašnekovas.
Jis pasakoja, kad pirmiausia savo CV siuntė toms bendrovėms, kurios tuomet bendradarbiavo su fakultetu ir kurių atstovus sutikdavo karjeros dienose. Tačiau iš draugo sužinojęs, kad darbuotojų ieško „Western Union“, pamėgino savo laimę čia ir, sulaukęs teigiamo atsakymo, prisijungė prie IT pagalbos centro, kuris teikia techninę pagalbą bendrovės darbuotojams.
B. Pelikša įsitikinęs, kad kiekvienam darbuotojui būtų naudinga įgyti tokios patirties – ji ugdo ne vien kompetencijas, bet ir psichologinį atsparumą.
„Kartais paskambina teigiamai nusiteikę žmonės, o kartais – nelabai laimingi. Todėl be to, kad reikia išspręsti jiems kilusią IT problemą, dar tenka ir psichologiškai prisitaikyti“, – iššūkius vardija jis.
Į naują veiklos sritį
Psichologiniai darbo santykių aspektai B. Pelikšą domino visada, todėl metus išdirbęs IT komandoje jis natūraliai ėmė domėtis galimybe pakeisti specializaciją ir pereiti į žmogiškųjų išteklių departamentą.
„Visada domėjausi žmogiškųjų išteklių (HR) procesais, norėjau sužinoti, kaip jie vyksta „Western Union“. Sugalvojęs save išbandyti šioje srityje, pirmiausia pasikalbėjau su vadovais, išsiaiškinau, ar būtų galimybė keisti darbo profilį. Įdomu, kad draugai, išgirdę apie mano planus, rekomendavo nieko nesakyti tiesioginiam vadovui, esą, jis gali mėginti sulaikyti. Tačiau aš pasirinkau žaisti atviromis kortomis ir niekad to nesigailėjau. Išklausęs mano norus, vadovas pasiūlė po keletą valandų praleisti su dviem skirtingomis HR komandomis, kad jų darbo specifiką pamatyčiau iš arčiau. Taip išsiaiškinau, kad atrankų specialistu būti nenorėčiau, o štai talentų valdymo komandos veikla man pasirodė labai įdomi: jie vykdo tarptautines programas, testuoja, moko įvairiausio lygmens darbuotojus – nuo naujokų iki lyderių“, – pirmaisiais įspūdžiais dalinasi B. Pelikša.
Tuo metu dominusi komanda naujų darbuotojų neieškojo, todėl specialistas dar 9 mėnesiams liko dirbti IT skyriuje, o atsiradus laisvai pozicijai, prisijungė prie HR skyriaus. Per ketverius metus čia jis pasakoja turėjęs galimybių pritaikyti analitinį mąstymą ir IT žinias, o per visą darbo patirtį „Western Union“ – nuolat mokytis iš tiesioginių vadovų.
„Keisdamas kvalifikaciją žinojau: jeigu kada nors grįšiu į IT sritį, norėčiau tapti komandos vadovu. Kai šis skyrius paskelbė ieškantis vadovo „Western Union“ paslaugų tiekėjų techninio palaikymo komandai, išsiunčiau CV. Nors neturėjau vadovavimo patirties, iš tuometinio vadovo gavau labai gerą rekomendaciją, taip pat buvau spėjęs įgyti šiam darbui reikalingų minkštųjų įgūdžių“, – apie dar vieną reikšmingą vingį karjeroje pasakoja B. Pelikša.
Per pandemijos įkarštį jis nuotoliniu būdu vadovavo IT komandai, o pernai rudenį sužinojęs, kad įmonėje ketinama kurti naują – naujų darbuotojų įtraukimo procesų vadovo – poziciją, sumanė darsyk praplėsti savo specializaciją.
„Tai visiškai nauja pareigybė „Western Union“. Mano užduotis – sukurti tokius procesus, kad prie „Western Union“ visame pasaulyje prisijungiantys naujokai kuo sklandžiau įsitrauktų į darbus ir kad su jais būtų komunikuojama kuo aiškiau. Komandos neturiu, visas mano darbas yra grįstas glaudžiu bendradarbiavimu su kitais skyriais: IT, HR, saugumo komandomis. Yra labai daug erdvės kūrybai, esu visiškai atsakingas už idėjas, procesą, įgyvendinimą, kitų komandų įsitraukimą. Atsakomybė didelė, nes iš esmės nuo mano sėkmės ir rezultatų priklauso, ar ši nauja pareigybė pasiteisins“, – apie naujus iššūkius kalba B. Pelikša.
Svarbu išsakyti norus
Paklaustas, ar per aštuonerius metus įmonėje pakeitęs keturias pozicijas nesulaukė kritikos, B. Pelikša tikina, kad neigiamų reakcijų nebuvo – dėl to jis labai vertina „Western Union“ organizacijos kultūrą.
„Bendrovėje teko ir kilti karjeros laiptais, ir plėsti kompetencijas horizontaliai. Niekada nesulaukiau negatyvių klausimų, pavyzdžiui, ką IT žmogus veikia žmogiškųjų išteklių skyriuje. Džiaugiuosi, kad čia specialistai vertinami pagal sugebėjimus, talentai natūraliai įtraukiami į komandą. Labiausiai mane žavi grįžtamasis ryšys, kurio net nereikia prašyti. Būna, kad kolegos išmėgina savo jėgas kitose pareigose, supranta, kad tai – ne jiems, ir grįžta ten, kur buvo. Tokios rokiruotės įmanomos tik dėl to, kad vadovai, HR komandos kalbasi su darbuotojais, nežiūri į žmones tik kaip į resursą“, – pasakoja B. Pelikša.
Pašnekovas sako, kad susibendrauti ir skleisti žinią apie save „Western Union“ jam padėjo ir kita sritis – savanorystė. Savanoriauti jis pradėjo dar studijuodamas universitete, o įsidarbinęs bendrovėje greitai prisijungė prie savanorių komiteto.
„Savanorystė – labai svarbi ne tik mano, bet ir visos „Western Union“ DNR dalis. Tai ne tik būdas padėti kitiems, bet ir veikla, leidžianti praplėsti savo pažinčių ratą, nuolat mokytis“, – sako šiuo metu įvairovės, mokymosi ir tobulėjimo bei dar keliems komitetams priklausantis B. Pelikša.
Jis teigia, kad toks atvirumas naujovėms, bendravimui ir įvairioms veikloms leidžia išsigryninti, ko nori siekti karjeroje ir priduria, jog norint tobulėti ir sulaukti betarpiško vadovų komandos palaikymo, pirmiausia svarbu aiškiai išsakyti savo lūkesčius.
„Vadovaujuosi požiūriu, kad norint kažko pasiekti, pirmiausia reikia aiškiai išsakyti savo norus, dalintis informacija su aplinkiniais ir vadovais. Galimybių yra visur, tiesiog reikia atvirai kalbėtis“, – mano B. Pelikša.
