Dėl ESG principų taikymo – vis dar daug neaiškumų

Tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu kuriamas teisinis pagrindas dėl ESG principų, signalizuoja, kad tvarumo ataskaitoms vien gražių nuotraukų ir skambių šūkių nebepakaks. Pasak tarptautinės audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės „KPMG Baltics“ valdymo ir rizikos konsultacijų departamento vadovo Dainiaus Pupkevičiaus, rengiant metines ataskaitas Lietuvoje registruotoms įmonėms, kurių darbuotojų skaičius viršija 500, jų neturėtų pakakti jau dabar: pagal Lietuvos Respublikos Finansinės atskaitomybės įstatymą, informacija, susijusi su veiklos aplinkosaugos, socialiniais ir valdysenos aspektais, privalo būti atskleista įmonių ataskaitose ir audituota finansinį auditą atliekančių įmonių.

Ekspertas visgi pastebi, kad šiuo metu nėra nustatyta konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis reikėtų rengti minėtas ataskaitas (vien gamtosaugos veiklos vertinimo standartų yra apie 20), todėl įmonėms tenka vadovautis gerąja praktika, o jos taikymas – gana komplikuotas.

„Tvarumo standartų taikymo, atskaitomybės reguliavimo aplinkos ir atsakomybės už „žaliąjį smegenų plovimą“ (angl. greenwashing) nebuvimas, žinoma, taip pat neskatina atsakingo įmonių elgesio atskleidžiant veiklos tvarumo aspektus“, – sako ekspertas.

Europos Sąjunga (ES) griežtina ESG standartų teisinį reguliavimą

Prieš metus EK pristatė Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvą (angl. CSRD), kurios vienas iš pasiūlymų – įvesti reikalavimą įmonėms teikti informaciją apie tvarumą remiantis ESRSs. Pagal šį pasiūlymą, standartus rengia Europos finansinės atskaitomybės patariamoji grupė (angl. EFRAG) ir priima EK. Balandį EK viešoms konsultacijoms pristatė 13 bendrųjų ESRSs projektų, skirtų ES valstybių narių įmonėms.

D. Pupkevičius pasakoja, jog šiais standartais būtų nustatyti išsamūs informacijos atskleidimo reikalavimai, kurie būtų taikomi daugumai į ES biržų prekybos sąrašus įtrauktų ir didelių įmonių, įskaitant užsienio patronuojančių bendrovių dukterines įmones Europoje.

„Šie standartai, visų pirma, detalizuoja aplinkosaugos, socialinę bei valdysenos sritis, aptaria bendruosius tvarumo ataskaitų teikimo principus, ataskaitų rengimo gaires, kuriose apibrėžiami tokie kriterijai, kaip pateikiamos informacijos aktualumas, patikimumas, palyginamumas ir aiškumas, taip pat veiklos, už kurią atsiskaitoma ribos (subrangovai, tiekėjai ir pan.), detalizavimo lygis, atsiskaitymo laikotarpis, vertės grandinės įvertinimas tiek vartotojų, tiek gamintojų požiūriu.

D. Pupkevičius atkreipia dėmesį, jog standartų projektuose įvedama dvigubo reikšmingumo (angl. materiality) nuostata, kuria reikalaujama ne tik atskleisti reikšmingas su tvarumu susijusias įmonės veiklos rizikas, bet ir pateikti finansinį jų vertinimą.

Remiantis standartų projektais, įmonės turėtų skelbti atskiras tvarumo ataskaitas kaip dalį savo valdymo ataskaitų, kuriose būtų atskleidžiama sektorių agnostinė informacija, taip pat konkretaus sektoriaus ir įmonės informacija.

Iššūkis verslui – ES ir tarptautinių standartų taikymas

D. Pupkevičiaus teigimu, vienas svarbiausių ESRSs įgyvendinimo aspektų yra jų sąveika su tarptautiniais finansų atskaitomybės standartais (angl. IFRS). Anot eksperto, standartų priėmimas yra itin komplikuotas procesas, vienas tokių pavyzdžių – besitęsiančios kovos standartizuojant mobiliųjų įrenginių kroviklių lizdus.

Šiuo metu Tarptautinė tvarumo standartų valdyba (angI. ISSB), bendradarbiaudama su Tarptautinės apskaitos standartų valdyba (angl. IASB), siekia sukurti pasaulinį tvarumo ataskaitų teikimo standartų pagrindą, kuriuo būtų suderinti galiojantys tarptautiniai reikalavimai ir vietiniams standartų kūrėjams būtų galima juos papildyti nacionaliniais reikalavimais. Tačiau D. Pupkevičius pastebi, kad šis procesas bus sudėtingesnis, nei gali pasirodyti.

„Nors EFRAG sutiko prisijungti prie bendrų pastangų, panašu, jog artimiausią dešimtmetį verslams, veikiantiems, pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Europos rinkose, teks taikytis su objektyvia tikrove ir tvarumo standartų interpretavimo skirtumais atskirose rinkose“, – tikina D. Pupkevičius.

Lygindamas anksčiau minėtas standartų sistemas, ekspertas pirmiausia pastebi, kad taikant dvigubo reikšmingumo principus, siūlomuose ESRSs atsižvelgiama į platesnį suinteresuotųjų šalių ratą nei IFRS tvarumo atskleidimo standartai arba JAV vertybinių popierių ir biržos komisijos reikalavimai. Be to, siūlomuose ESRSs pateikiami išsamūs atskleidimo reikalavimai visoms ESG temoms. Remiantis IFRS standartais, taip pat reikalaujama atskleisti informaciją, susijusią su visomis svarbiomis ESG temomis, tačiau iki šiol ISSB valdyba yra parengusi tik išsamų klimato viešinimo projektą, todėl nėra aiški pozicija kitų ESG aspektų atžvilgiu, sako D. Pupkevičius.

Jis taip pat pažymi, jog siūlomi ESRSs standartai griežtesni, o informacijos atskleidimo reikalavimai detalesni ir jų skaičius gerokai viršija siūlomus IFRS tvarumo atskleidimo standartų projektus, kadangi EK nuomone ESRSs standartai yra priemonė, padedanti įgyvendinti ES politikos tikslus ir tenkinti platesnius suinteresuotųjų šalių poreikius.

Išskirtinis dėmesys – didžiosioms bendrovėms

Paklaustas, kurioms įmonėms į numatomus pasikeitimus reikėtų atkreipti dėmesį pirmiausia, D. Pupkevičius sako, kad pagal naujausią CSRD pasiūlymą, kuris pakeis Nefinansinės atskaitomybės direktyvą, išsiplės bendrovių, privalančių teikti tvarumo ataskaitas ratas, kadangi keisis „didelių“ bendrovių apibrėžimas. Didelėmis įmonėmis šiuo atveju įvardijamos tos, kurios atitinka du iš šių kriterijų: jose dirba daugiau nei 250 darbuotojų; jos turi daugiau nei 40 mln. eurų grynųjų pajamų, ir (arba) jų turto vertė siekia daugiau nei 20 mln. eurų. Lietuvoje tokių įmonių pagal darbuotojų skaičių yra apie 430, pagal pajamas – 350 įmonių.

Bendrovės, atitinkančios esamos Nefinansinės atskaitomybės direktyvos kriterijus, naujaisiais ESRSs standartais paremtas tvarumo ataskaitas turėtų rengti po 2025 m. sausio 1 d. (t. y. apimant ataskaitinius laikotarpius, kurie baigiasi 2024 m. gruodžio 31 d.). Numatoma, kad vėliau ši taikymo sritis bus išplėsta, jog galiausiai apimtų visas dideles ir daugumą biržose įtrauktų bendrovių (2027 m. sausio 1 d. arba vėliau paskelbtose ataskaitose, t. y. nuo 2026 m.).

Pasak D. Pupkevičius, atsižvelgiant į tai, kad ESRSs kontekste teisėkūros procedūros vis dar kuriamos, tikėtina, jog ataskaitoms, paskelbtoms 2025 m. sausio 1 d. arba vėliau, būtų taikomas riboto užtikrinimo reikalavimas, o po šešerių metų – visiško užtikrinimo reikalavimas.

„Nors iki naujų standartų įsigaliojimo liko dar dveji metai ir atrodo, kad laiko pasiruošimui yra nemažai, tačiau neramina tai, kad esamos valdymo ir resursų sistemos visiškai nepritaikytos ESG informacijos parengimui. Auditoriai, kurie teiks nepriklausomas išvadas ataskaitoms, dar nėra susipažinę nei su standartais, kurie šiuo metu yra svarstomi, nei jų taikymo praktika. Tad po reikalavimų įsigaliojimo, pirmųjų kelerių metų balandžio mėnesiai gali tapti rimtu iššūkiu formuojant metines ataskaitas, kuriose privalės atsispindėti tikrasis įmonės tvarumo „veidas“, – apibendrina D. Pupkevičius.