Asociacija kreipėsi į Lietuvos banką prašydama išaiškinti, ar Ukrainos vidaus pasas gali būti laikomas pakankamu, norint pradėti teikti finansines paslaugas nuo karo pabėgusiems Ukrainos piliečiams.
Kaip pagrindinį savo tapatybės dokumentą į Lietuvą atvykstantieji pateikia Ukrainos piliečio tapatybės kortelę, dar vadinamą Ukrainos vidaus pasu, kurį išduoda Ukrainos Migracijos tarnyba. „Savo rašte atkreipėme Lietuvos banko dėmesį, kad nors taip vadinamas Ukrainos vidaus pasas ir neatitinka ES reikalavimų, jame yra visi Lietuvos Respublikos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 10 str. 1d. 1-6 punktuose nurodyti duomenys, kurie privalo būti dokumente patvirtinančiame kliento tapatybę. Džiaugiamės, kad Lietuvos bankas operatyviai sureagavo ir patvirtino, kad Ukrainos vidaus pasas gali būti tinkamas dokumentas kliento tapatybei nustatyti “, – pažymi V. Amulė. Pasak jos, tokią pačią išvadą pateikė ir Vidaus reikalų ministerija.
„Fintech Hub LT“ priklausantys nariai teigia, kad Ukrainos piliečiai su tokia problema galėjo susidurti ES šalyse, nes visur galioja tos pačios pinigų plovimo prevencijos direktyvos nuostatos. Naudotis Ukrainos bankų paslaugomis Europoje yra sudėtingiau, nes pastarieji neturi prieigos prie SEPA mokėjimų. Norint, kad Ukrainos piliečiams laikinai įsikurti mūsų šalyje būtų kaip įmanoma paprasčiau, kasdienių finansinių paslaugų teikimas jiems yra būtinas.
„Kovo pradžioje mūsų įmonė pradėjo iniciatyvą „Didžiuojuosi būdamas ukrainiečiu“, siekdama paremti ukrainiečius, kurie buvo priversti palikti savo namus ir šalį, kad išvengtų karo. Šios iniciatyvos tikslas – gauti Ukrainos piliečiams bankininkystės paslaugas nemokamai. Norime padėti ukrainiečiams jausti finansinę laisvę net toli nuo namų. Nuo iniciatyvos pradžios iki dabar atidarėme banko sąskaitas daugiau nei 100 klientų iš Ukrainos. Susidomėjimas tikrai yra. Kadangi suteikiame ne tik galimybę atsidaryti sąskaitą Europos Sąjungoje, bet ir gauti mokėjimo kortelę, į kurią mūsų klientams gali būti pervedamas darbo užmokestis, pinigai iš šeimos narių, socialinių tarnybų ne tik iš ES, bet ir viso pasaulio,“ – teigia „Satchel“ rinkodaros vadovė Kseniia Shatalova.
„Paysera“ generalinis direktorius Gintautas Mežetis skaičiuoja, kad prieš prasidedant karui bendrovė per savaitę sulaukdavo vidutiniškai 500 šios šalies piliečių prašymų atidaryti sąskaitą. Daugiausia tai buvo atvykėliai dirbti į Lietuvą ar kitas ES šalis. Prasidėjus karui, šis skaičius išaugo dvigubai, o pastarosiomis savaitėmis dėl sąskaitos atidarymo kreipiasi vidutiniškai po 700-800 Ukrainos piliečių. G. Mežetis atkreipia dėmesį, kad Jungtinių Tautų pabėgėlių organizacija sąskaitą banke ar fintech įstaigoje vadina „neatidėliotinu prioritetu pabėgėliams“, be kurio jie negalėtų gauti socialinės paramos, įsidarbinti ar apmokėti sąskaitų.
„Fintech Hub LT“ nariai pažymi, kad daliai į Lietuvą atvykusių Ukrainos piliečių sąskaita reikalinga ne vien paramai gauti. Sąskaitą norima turėti tam, kad karui pakrypus blogąja linkme turimos santaupos nepradingtų, taip pat disponuoti ir atsiskaityti jau turimomis lėšomis, keisti grivinas.
