Klimato rizikos verslui – pokyčiai, priverčiantys keistis
Klimato krizė keičia mūsų gyvenimo ir darbo pobūdį. 2019 m. Jungtinių Tautų Tarptautinė darbo organizacija (JT TDO) pranešė, kad išsipildžius temperatūros kilimo prognozėms, iškils pavojus 80 mln. darbo vietų, o darbo našumas nukentės dėl netinkamos darbo aplinkos, įspėjama pranešime spaudai.
Greta Petrošiūtė, Luminor banko grupės ESG analitikos, produkto vadovė, apibūdina tai kaip, – dviejų rūšių klimato rizikas – perėjimo (ang. transition risk) ir fizines. Apie fizines, t.y. potvynius, temperatūros pokyčius, bangas, jūros lygio pakilimą ir pan., girdime daugiausiai, nors jos vidutiniu laikotarpiu didelės grėsmės, – verslui Lietuvoje nesukelia. Ženkliai didesnį poveikį daro perėjimo klimato rizikos, apie kurias žinoma gerokai mažiau. Perėjimo klimato rizikomis yra vadinami tie pokyčiai, kurie turi įvykti įpročių, mokesčių, reguliacinėje, technologijų ir kitose srityje, tam kad pereitumėme prie neutralios aplinkai ekonomikos.
Ekspertė pataria kiekvienai verslo organizacijai svarbu identifikuoti jiems aktualias klimato rizikas, jas įvertinti ir valdyti. Siekis neutralizuoti perėjimo klimato rizikas gali sukurti organizacijai naudingus ir pelningus pokyčius, kaip naujų gamtai žalos nedarančių produktų įvedimas, resursų vartojimo efektyvinimas, atsakingas ir tvarus tiekimo grandinės sukūrimas. Tokius pokyčius įgyvendinusi įmonė gali ne tik sumažinti išlaidas ar padidinti pajamas, bet taip pat tampa konkurencingesne, yra atspari reguliacinės aplinkos ir rinkos kaitai. Bankai ir investuotojai vis labiau atsižvelgia į įmonės ESG (aplinkos, socialinius ir valdysenos) bei klimato rodiklius, vertindami rizikas ir galimybes dėl verslo finansavimo ar įsigijimo.
Žiedinis medžiagų naudojimas – klimato krizės sprendimo dalis
KTU, Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas doc. dr. Visvaldas Varžinskas sako, kad žiedinė ekonomika yra Sistema, kuri daro teigiamą įtaką naujų verslo modelių kūrimui ir atsakingų vartotojų ugdymui. Pasak eksperto, apie ką kalbėsime vis daugiau.
„Žiedinė ekonomika yra sistema, kuria siekiama visiškai išvengti atliekų ir taršos per visą medžiagų gyvavimo ciklą, nuo jų išgavimo iki transformacijos pramonėje bei pateikimo galutiniams vartotojams visose susijusiose ekosistemose. Pasibaigus eksploatavimo etapui, medžiagos grąžinamos į pramoninį procesą arba, jei tai yra organinės atliekos, atgal į aplinką kaip natūralaus regeneracinio ciklo dalis, taip siekiant išlaikyti kuo aukštesnę jų vertę. Žiedinė ekonomika veikia mikro (produktai, įmonės, vartotojai), mezo (pramonės simbiozės sistemos) ir makro (miestas, regionas, šalis ar keletas šalių) lygmenimis, siekdama užtikrinti tvaraus vystymosi tikslų įgyvendinimą, skatindama aplinkos kokybės gerinimą, ekonominę gerovę, socialinį teisingumą, bei naudą dabartinėms ir būsimoms kartoms.“ – pasakoja ekspertas.
Remiantis Eurostat „Energetikos, transporto ir aplinkos 2020 tyrimo duomenimis, pabrėžiamas ES valstybių narių žiedinis medžiagų naudojimas ir jo lygis nuo 2010 iki 2019 metų.“
„ES vidurkis yra 12,4 proc, tačiau Lietuva vos perlipa 3,9 proc., kai tuo metu Nyderlandų Karalystė pasižymi didžiausiu ir sėkmingiausiu žiediniu medžiagų panaudojimu, siekiančiu net 30 procentų. Matant, koks didelis požiūrio ir rodiklių atotrūkis yra tarp to, ką žiedinės ekonomikos priemonių įgyvendinimo srityje pasiekė kitos ES šalys, ir kur esame mes, kyla klausimas – kodėl taip atsitiko?“, – samprotauja V.Varžinskas.
Žiedinė ekonomika – finansinis ir politinis dėmesys ne pasekmių, o priežasčių šalinimui
V. Varžinskas pabrėžia, kad žiedinė ekonomika – nėra „perdirbimo ekonomika“. Pasak jo, tai reiškia, kad nereikėtų stengtis visų turimų medžiagų perdirbti, bet iš pagrindų mažinti pirminį jų suvartojimą. Norint spręsti medžiagų vartojimo ir šiukšlių generavimo pertekliaus problemą, reikia turėti aiškią bendrą viziją, strategijas, veiksmų planą, atsakomybių pasiskirstymą, kontrolės mechanizmą.
„Taip pat būtina sutelkti dėmesį ir prioritetizuoti medžiagų eikvojimo prevenciją, naujų technologijų, efektyvesnių ir ilgaamžiškesnių gaminių, gaminių keitimo ar dalijimosi platformų kūrimą. Dėmesys turi būti teikiamas ir remonto paslaugų vystymui, inovatyvių verslo modelių atsiradimui ir kitoms veikloms, kurios prisidėtų prie aplinkosauginių ir išteklių efektyvumo sprendimų“, – rekomenduoja ekspertas.
