Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, 2019 m. Lietuvoje veikė 267,4 tūkst. įmonių, t.y. po vieną įmonę dešimčiai gyventojų. 2020 m. įmonių padaugėjo 3,2 proc., o per 10 metų jų skaičius išaugo du kartus.
Pagrindinė problema – didelių, įsitvirtinusių įmonių trūkumas. Lietuvoje dominuoja mažiausios, iki devynių darbuotojų turinčios, įmonės, kurios sudaro net 94,3 proc. visų šalies įmonių, o didelės – tik 0,1 proc. Be to, per visą dešimtmetį iki 2019 m. nepertraukiamai veikė tik viena iš dešimties 2009 m. įsteigtų įmonių.
Kad verslas taptų sėkmingas, plėstųsi ir nebūtų tik laikinas pajamų šaltinis, Indrė Gendroliūtė-Gerulienė, verslumo ir eksporto plėtros agentūros „Versli Lietuva“ regionų projektų vadovė, pažymi, kad svarbiausia yra planavimas ir nuoseklumas.
Pasak jos, dažnai pastebima, kad jaunieji verslininkai nelinkę skaičiuoti, prižiūrėti savo verslui išleidžiamų pinigų ir gaunamos grąžos. Tai, I. Gendroliūtės teigimu, yra didžiulis minusas: „Finansų ekspertai tikrai pasakytų, kad dažna verslo nesėkmė būtent atkeliauja iš to, kad verslininkas nesusiskaičiavo. Ir aš kalbu ne apie buhalterinę apskaitą, bet apie paties verslo planavimą bei žinojimą, kokioje situacijoje kiekvieną dieną yra tavo verslas ir kur vaikšto tavo pinigai“.
Verslo konsultantė tvirtina, kad nereikėtų kurti produkto ar paslaugos vien dėl to, kad man reikia, prieš tai neišsianalizavus rinkos bei klientų poreikių. Idėjos išsigryninimas, nuoseklaus plano pasirengimas ir ryžtingas jo įgyvendinimas skaičiuojant savo pinigus ir piniginius srautus jau yra stiprus pagrindas verslo sėkmei.
Puikus sėkmingo verslo pavyzdys yra Utenoje veikiantis gastrobaras „Food Lab“, kurio „geranorišką atmosferą“ ir puikų maistą išgyrė net Andrius Užkalnis. Restorano savininkė Gintvilė Dambravaitė, paklausta, ar skaičiavo ir planavo pradėdama verslą, užtikrintai atsako, kad taip.
„Verslo pradžioje tikrai skaičiavome, kokios investicijos reikės pradėti verslui, per kiek metų ji atsipirks, kokių reikia srautų, kiek reikės darbuotojų, kokios maržos reikalingos, kad verslas galėtų gyvuoti. Tačiau didesnį dėmesį skyrėme pačiai idėjai, interjerui, meniu ir darbuotojų paieškai“, – pasakoja „Food Lab“ vadovė.
Verslas turi spręsti problemą
Oficialiosios statistikos portalo duomenys aiškiai rodo, kad kontrastas tarp įmonių vykdomų veiklos rūšių yra itin didelis.
Įmonės daugiausia užsiima didmenine ir mažmenine prekyba bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remontu. Žiūrint į individualių įmonių duomenis, šias paslaugas vykdo 65,6 proc. daugiau verslų, nei antroje vietoje pagal populiarumą esančias veiklos rūšis.
Kalbant apie meninę, pramoginę ir poilsio organizavimo veiklą, situacija visai liūdna – tuo užsiima vos 49 individualios įmonės, t.y. 77 kartais mažiau, nei didmenine ir mažmenine prekyba bei transporto priemonių remontu. Tai gali rodyti, kad Lietuvoje trūksta laisvalaikio kokybę gerinančių verslų ir tai yra problema. O problemas, kaip sako I. Gendroliūtė, reikia spręsti.
„Kalbant apie pačią verslo idėją, tai tam jaunam verslininkui, kuris galvoja, ką čia reikėtų daryti, pirmiausia reikia ieškoti problemų visuomenėje ir aplinkui, nes, jeigu žmogus turi problemą, tai būsimasis verslininkas turi ją išspręsti“, – pataria „Versli Lietuva“ atstovė.
Anot jos, tai yra labai svarbus kriterijus – ar ta idėja turi potencialo, ar ji iš tikrųjų gali būti sėkminga?
„Jeigu jūs atsakote į šį klausimą: štai, aš radau problemą ir radau tos problemos sprendimo būdą – jau yra vienas iš teisingų žingsnių sėkmingo verslo link. Ir nesvarbu, kokia tai bus sritis, net jeigu verslo idėja ne nauja, o rinkoje tokių verslų jau yra, tai vis tiek gali būti labai sėkminga idėja, jei jūs sugalvosite jai išskirtinumą, sugalvosite, ką galite padaryti geriau, tai, žinoma, galite rasti savo vietą rinkoje ir turėti savo klientūrą“, – atskleidžia verslo žinovė.
„Food Lab“ šiuos kriterijus puikiai atitinka: valgiaraštyje – nieko neįprasto, tik populiariausi Vilniaus restoranų patiekalai. Pats kavinės vidus – jaukus, sukurtas laboratorijos tematika. O verslo idėjos sprendžiama problema – Utenos žmonės neturi tokio didelio restoranų ar kitų laisvo laiko praleidimo vietų kaip didmiesčiuose.
„Mes norėjome sukurti kokybiško maisto ir jaukios aplinkos restoraną, kuriame patys norėtumėme lankytis, leisti laiką su draugais bei šeima ir skaniai valgytumėme“, – sako restorano direktorė
G. Dambravaitė.
Ji nurodo, jog tikslinis „Food Lab“ klientas yra lėto maisto mėgėjas, į restoraną ateinantis ne greitai pavalgyti, o skaniai ir maloniai praleisti laiką.
Verslo vieta – svarbi, bet ne lemtinga
Atsižvelgiant į verslo lokacijos įtaką sėkmei bei plėtrai – rodikliai aiškūs. Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, 2020 m. mažų ir vidutinių įmonių skaičius atitiko regionų dydžius: Vilniuje veikiančių įmonių buvo daugiausia, antroje vietoje – Kaunas, trečioje – Klaipėda, ketvirtoje – Šiauliai, o toliau – maži ir dar mažesni regionai.
„Pirma mintis, kylanti kalbant apie verslo vietą, yra tai, jog regionuose tikrai yra verslių žmonių, tačiau susiduriame su tuo, kad jiems dažniausiai trūksta bazinių kompetencijų, kaip vystyti verslą, kaip jį apskritai pradėti, nuo ko pradėti“, – pripažįsta I. Gendroliūtė.
Ji atskleidžia, kad regionuose yra mažiau galimybių gauti tam tikras verslumą skatinančias paslaugas ir ugdytis kompetencijas: mažiau galimybių prieiti prie įvairiausių verslumo ugdymo platformų bei erdvių, kuriose galima susiburti su bendraminčiais, generuoti savo verslo idėjas ir gauti reikiamus įrankius tolimesnei verslo plėtrai.
„Food Lab“ savininkė sutinka, jog vystyti verslą regione yra daug sunkiau.
Ji pažymi, jog viena pagrindinių problemų regioniniame versle yra logistika – tiek įrangai prižiūrėti, tiek maisto produktų tiekimui. Ji pripažįsta, jog Vilniuje ar Kaune visos paslaugos ir produktai pasiekiami tą pačią dieną, o Utenoje viskas vyksta lėčiau: „Jei sugenda įranga, mums užtrunka kelias dienas prisikviesti meistrus, kurie įsikūrę Vilniuje, taip pat kaštai labai išbrangsta, dėl nutolusios nuo jų lokacijos. Į Uteną skirtingi maisto produktų tiekėjai važiuoja skirtingomis dienomis ir tik kas keletą dienų. Todėl turime labai tiksliai apskaičiuoti kiek ir kokių produktų mums kurią dieną reikės ir labai skrupulingai valdyti pirkimus“.
G. Dambravaitė sako, kad taip pat sunkiau ir su lankytojais – ne sezono metu Utenoje klientų skaičius būna nedidelis, todėl visą šaltąjį metų sezoną egzistuoja srautų problema, o sezono metu kavinėje tenka dirbti itin greitai ir dideliu krūviu, kadangi tais pačiais resursais tenka aptarnauti 3-4 kartus didesnius kiekius svečių.
„Jei būtume įsikūrę Vilniaus centre, tikrai turėtumėme daug mažesnį, nišinį meniu, kuris nuolat keistųsi, priklausomai nuo sezono. Deja, Utenoje mažesnio meniu laikyti negalime, nes labai greitai pabostumėme savo klientams. Tačiau šią svajonę ir viziją išpildome išleisdami trumpus sezoninius meniu vasarą ir žiemą“, – priduria restorano atstovė.
Vis dėlto regionų projektų vadovė pastebi, kad kovidas prisidėjo prie regionų atskirties nykimo: „Pandemija parodė, kokie mes puikūs ir lankstūs, gebantys internete rasti įvairiausių paslaugų ir priemonių, o tai regionų ir didmiesčių atskirtį dar labiau sumažino. Dauguma paslaugų tapo prieinamos nesvarbu, kur tu bebūtum, ir tai regioniniams verslams leidžia turėti tas pačias galimybes augti, tobulėti ir gilinti savo žinias, didinti kompetencijas bei kurti nemažiau progresyvų verslą, nei didmiestyje“.
Verslo galimybėms pandemija – ne kliūtis
„Versli Lietuva“ publikuotoje apžvalgoje teigiama, kad Lietuva vertinama kaip viena mažiausiai nuo COVID–19 nukentėjusių šalių visoje Europos Sąjungoje, o ekonominiai rodikliai – žymiai geresni, nei buvo prognozuota. Vis tik pandemija turi ir neigiamą poveikį – žmonės gali išsigąsti pradėti verslą dėl situacijos nenuspėjamumo, galimų karantino bei kitų ribojimų įvedimo.
Verslo konsultantė tikina, kad baimintis to tikrai neverta: „Jeigu jūsų verslo idėja sprendžia žmogaus problemą, o problemų mes, žmonės, tikrai turime daug ir įvairių, tai pradėti tikrai verta. Ar pandemija gali būti kliūtis – tikrai ne, nes mes su pandemija draugaujame jau dvejus metus ir puikiai žinome, ko galime tikėtis ir kur ta mūsų idėja galėtų būti lankstesnė ar labiau pritaikyta prie esamos padėties“.
Pasak jos, nesvarbu, ar tai būtų kavinė, ar grožio paslaugos, ar maisto prekyba – jeigu atsirasdavo kažkokie ribojimai dėl pandemijos, visi galiausiai rasdavo būdą pasiekti klientą. Pašnekovės teigimu, dalis verslų net neįsivaizdavo, kad savo paslaugas galėtų skaitmenizuoti, teikti internetinėje erdvėje, o šiandien atrandami įvairiausi būdai, nepaisant ribojimų.
„Pandemija tikrai nėra priežastis, dėl kurios reikėtų atidėti savo verslo kūrimo pradžią, tiesiog reikėtų gerai apgalvoti žingsnius ir sprendimus dėl galimų ribojimų“, – pataria „Versli Lietuva“ atstovė.
Karantinų laikotarpis buvo sunkus ir gastrobarui „Food Lab“, tačiau būdas pasiekti savo klientus buvo surastas ir sunkumai buvo įveikti.
„Pandemiją ir ribojimus tikrai labai smarkiai pajautėme, kaip ir visas HORECA (viešbučių, restoranų bei kavinių tinklą apimantis – aut. past.) sektorius. Jokiu būdu nenorėjome prarasti nei vieno darbuotojo, tad iškart priėmėme sprendimą, kad laukia sunkus laikotarpis, bet visi kartu kaip komanda jį
išgyvensime“, – pasakoja „Food Lab“ vadovė.
Ji nurodo, jog verslui labai padėjo valstybės parama, nes be jos išsilaikyti nebūtų pavykę.
„Iškart sukūrėme elektroninę parduotuvę, kad klientams nereikėtų skambinti, jog jie galėtų maistą užsisakyti ir internetu. Pandemijos metu buvome suradę partnerius, kurie pristatytų maistą klientams į namus“, – atskleidžia pašnekovė.
Regionų projektų vadovė I. Gendroliūtė priduria: „Jeigu žiūrėti į tendencijas, faktas, kad verslai, kurie skaitmenizuojasi, modernizuojasi, labiau tikėtina, jog toliau sėkmingai augs, o tie, kurie išlieka stabiliai, nesiekia pokyčių, neseka naujovių ir savo versle netaiko inovacijų, tikėtina, kad toliau išliks tame pačiame taške ir neturės galimybių augti“.
Verslo reklamos įvairovė
Dar vienas svarbus aspektas – verslo reklama. I. Gendroliūtė teigia, kad dėl reklamos veiksmingumo vieningo atsakymo nėra: „Viskas priklauso nuo paties verslo: ką verslas parduoda, kas yra tikslinis klientas, koks vertės pasiūlymas jam suformuotas ir tada jau tas kanalas, per kurį jis savo klientą pasiekia, gali būti labai įvairus“.
Tačiau kalbant apie regionus ir didžiuosius miestus, skirtumas yra. Anot regionų projektų vadovės, mažuose miesteliuose vis dar veikia reklama iš lūpų į lūpas ir ji yra pakankamai efektyvi. Tuo metu didžiuosiuose miestuose toks reklamos būdas ar tokia komunikavimo priemonė jau seniai pasenusi – visi naudoja skaitmeninę erdvę bei įvairiausius skaitmeninius įrankius savo produktui parduoti.
