Tvarumo samprata apjungia tris pagrindines kryptis: aplinkosauginę, socialinę ir ekonominę. Tvarumas versle yra subalansuoto poveikio vertinimas tarp suinteresuotųjų šalių, rašoma pranešime spaudai.

Kaip teigia, Kiril Simbirskij, įmonės Vesta Consulting, organizacijų tvarumo skyriaus vadovas, dažnu atveju yra klaidingai manoma, kad tvarumas koncentruojasi tik į aplinkosauginius ir socialinius veiksnius, nekreipiant dėmesio į įmonės ekonominį aspektą. Taip nėra, finansinis tvarumas taip pat yra svarbi organizacijos tvarumo dalis. Tai yra neatsiejama trijų tvarumo krypčių dalis.

Pasak Valento NevierosIgnitis grupės“ tvarumo vadovo, efektyvi tvarumo strategija – ta, kuri iš tikrųjų veikia, kurią žino ir supranta visa organizacija ir kuria remiantis organizacijoje priimami sprendimai. Deja, teigia specialistas, daugybė tvarumo strategijų dulka stalčiuose ir nėra įdarbinamos vien dėl to, kad buvo sukurtos neatsižvelgiant į konkrečios organizacijos suinteresuotų šalių lūkesčius bei pačios organizacijos galimybes tą tvarumo strategiją įgyvendinti derinant su organizacijos, verslo strategija.

Paklaustas patarimo, kaip įmonei pradėti kurti efektyvią tvarumo strategiją K. Simbirskij išskiria pirmuosius žingsnius, kuriuos reikėtų padaryti to besiimančiai organizacijai.

Kiril Simbirskij
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Pirmieji žingsniai pradedant kurti tvarumo strategiją organizacijai:

1. Pirmasis žingsnis – vidaus auditas arba esamos situacijos įmonėje įvertinimas, kuris parodytų – kur esate ir kaip šiuo metu dirbate. Neegzistuoja visiškai tvarios ir visiškai netvarios įmonės. Dauguma šiuo metu veikiančių įmonių dar iki tvarumo strategijos kūrimo vykdo įvairias atsakingo verslo funkcijas, tiesiog nebūtinai patys tai vertina kaip veiklą, kuri svariai prisideda prie tvaraus vystymo tikslų.

2. Antrasis žingsnis – nustatyti, kas yra jūsų įmonės suinteresuotosios šalys. Kam didžiausią įtaką, tiek teigiamą, tiek neigiamą, daro jūsų veikla. Identifikavus suinteresuotąsias šalis, vertėtų jas prioritetizuoti: – kurioms šalims didžiausią poveikį turi įmonės veikla, o kurios šalys daro reikšmingą poveikį jūsų verslui.

3. Trečiasis žingsnis – reikšmingumo vertinimas (angl. materiality assessment). Įtraukite suinteresuotąsias šalis ir jų paklauskite, kas jiems svarbu, kokie klausimai jiems rūpi. Ko jie tikisi iš jūsų, kaip įmonės? Grįžtamasis ryšys jums padės nustatyti, kokie įmonės poveikiai yra reikšmingi ir kuriems organizacija turėtų skirti prioritetą.

4. Ketvirtas žingsnis – tikslų išsikėlimas tikslų išsikėlimas ir veiksmų jų pasiekimui nustatymas. Žinodami savo reikšmingas temas, išsikelkite tikslus ir nustatykite veiksmus, kurie padės jums padidinti teigiamą poveikį bei sumažinti neigiamą.

Po šių pirmųjų žingsnių seka tęstinis tvarumo strategijos įgyvendinimo procesas, kurio metu yra suvaldomi organizacijos poveikiai, organizacija skaidriai atskleidžia su tvarumu susijusią informaciją suinteresuotosioms šalims.

V. Neviera, taip pat teigia, kad suinteresuotųjų šalių identifikavimas ir įtraukimas yra viena svarbiausių efektyvios tvarumo strategijos rengimo dalių. Suinteresuotąsias šalis ekspertas apibūdina, kaip individus, organizacijas ar jų grupes, kurioms dėl pačių įvairiausių priežasčių rūpi organizacijos veikla bei rezultatai, kurios gali organizacijos veiklai daryti įtaką, vienaip ar kitaip lemti rezultatus ir tuo pačiu prisidėti kuriant vertę visuomenei bei, aplinkai.

Valentas Neviera
Foto: Bendrovės nuotr.

„Pavyzdžiui, „Ignitis grupėje“ esame aiškiai įvardiję, kad suinteresuotųjų šalių dalyvavimas yra itin reikšmingas, siekiant užtikrinti, kad grupės veikla būtų vystoma atsakingai ir darniai. Praėjusiais metais rengdami „Ignitis grupės“ tvarumo aspektų reikšmingumo vertinimą suskaičiavome, kad mums aktualios iš viso yra bent devynios suinteresuotų šalių grupės. Remdamiesi suinteresuotų šalių nuomone identifikuojame sritis, į kurias koncentruojame savo tvarumo veiklas, nes žinome, kad jose galime padaryti didžiausią teigiamą poveikį. Įtraukdami suinteresuotąsias šalis kuriame abipusiai vertingus ryšius“, – patirtimi dalijasi V. Neviera.

Didžiausios klaidos kuriant tvarumo strategiją

„Vesta Consulting“ tvarios plėtros konsultantė Rūta Grigaliūnaitė teigia, kad bene didžiausią klaidą daro organizacijos, tvarumo kryptis bandančios nustatyti, ne pagal tai kas reikšminga suinteresuotosioms šalims ir naudinga įmonei, o atsižvelgdamos į tai, kas patogu ir populiaru. Tarkime, klimato kaitos poveikis yra viena populiariausių šių dienų temų ne tik visuomenėje, bet ir versle. Tačiau verta įvertinti, ar jūsų įmonė būtent ten turi nukreipti didžiausią dėmesį. Galbūt ženkliai didesnę įtaką daro organizacijos socialinė veikla“, – teigia konsultantė.

Rūta Grigaliūnaitė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

V. Neviera antrina ir pastebi, kad vertinant iš suinteresuotų šalių perspektyvos, didžiausia klaida būtų tvarumo strategijos kūrimas, neatsižvelgiant į suinteresuotų šalių lūkesčius bei jos įgyvendinimas nevertinant, kokią įtaką tai daro joms ir aplinkai bei visuomenei apskritai.

Pasak R. Grigaliūnaitės, jeigu įmonė yra pasirengusi eiti tvarumo link, visa su tuo dirbanti komanda turėtų suvienodinti matymą ir būti vienodai įsitraukusi.Sėkmingam tvarumo strategijos diegimui labai svarbus aktyvus vadovo dalyvavimas, o tvarumo strategijos įgyvendinimas ir koordinavimas – visos įmonės ir vadovo atsakomybė Kai tvarumo strategijos vystymo komandą sudaro įvairių įmonės grandžių vadovai ir specialistai, pati rengiama strategija organiškai įsilieja į įmonės veiklą ir bendrąją strategiją, tad ir jos įgyvendinimas būna sklandus“, – sėkmės kriterijus vardija specialistė.