Neteisingi sprendimai, kaip sumažinti planetą šildančias anglies dioksido emisijas, nėra kažkas nauja. Tačiau per pastaruosius kelerius metus smarkiai padaugėjo žmonių, platinančių tokius problemos sprendinius, ir jiems išleidžiamų pinigų.

Šiuo metu dešimt didžiausių pasaulio ekonomikų yra užsibrėžusios tikslą per kelis dešimtmečius pasiekti nulinį emisijų lygį. Tai didelio masto galimybė, paskatinusi įvairiausius žmones pagaliau atkreipti dėmesį į klimato problemą. Tai jau ne tik keistuolių grupė, elektroniniu paštu pranešanti apie savo garaže išrastą amžinąjį variklį. Žurnalistai reguliariai gauna pranešimų spaudai įvairiausiomis temomis, pavyzdžiui, kaip tarptautinės korporacijos sprendžia klimato krizės problemą, skatindamos perdirbimą, arba skelbia, kad jų produktai „tvariai pagaminti“, nors iš tiesų taip nėra.

Kartais šie sprendimai aiškiai atsiduoda „žaliuoju smegenų plovimu“, arba „greenwashing“, bet dažnai toks „smegenų plovimas“ paslepiamas pasitelkiant sudėtingas gudrybes. Prasidėjus naujiems metams, pateikiame kelis greitus būdus, kaip patikrinti, ar į klimato sprendimą verta atkreipti dėmesį.

BMW naujo automobiliai gamykloje Kinijoje

Kvepia „žaliuoju smegenų plovimu“? Kai kurie sprendimai siūlomi kaip laikina priemonė, būtina, prieš atsirandant realiam sprendimui. Į šią kategoriją patenka taršos anglies dioksidu leidimai. Tinkamai įgyvendinama, ši priemonė galėtų likviduoti mažą pasaulinio šiltnamio efektą sukeliančių emisijų dalelę. Tačiau tokia galimybė dažnai peržengia įtikimumo ribas, kad pateisintų kur kas pavojingesnę nuolatinę taršą.

Radote tinkamą sprendimą? Deja, klimato kaitos neišspręsime žudydami vilkolakius. Tai netrukdo daugeliui teigti, kad jeigu, tarkim, pasaulis tik įsivestų anglies dioksido mokesčius ar finansuotų branduolių sintezės plėtrą, mes liautumėmės šildyti planetą. Visada atsargiai žiūrėkite į tą, kuris tvirtina turįs vieną ir vienintelį atsakymą tokiai daugiabriaunei problemai spręsti.

Per daug gerai, kad būtų tiesa? Šis senas posakis atlaikė laiko išbandymą. Tai nereiškia, kad ekscentriškos idėjos nėra sveikintinos. Bet reikia įrodyti, kad jas galima pritaikyti ne laboratorijoje. Prisiminkime istoriją apie „Global Thermostat“ - JAV įsteigtą startuolį, kuris žadėjo sukurti mašinas, galinčias labai pigiai išsiurbti anglies dioksidą iš oro, bet po dešimtmečio faktiškai neturi ką parodyti.

Ar tai tik rinkodara? Idėjos dažnai įgauna patikimumo, kai tie, kuriais jūs pasitikite, jas palaiko. To ne visada pakanka. Tik pagalvokite apie tas augančias sumas, skiriamas ESG fondams, palaikantiems bendroves, kaip manoma, sprendžiančias aplinkosaugos, socialinius ir valdymo klausimus. Tiesa ta, kad tvarus investavimas iš tikrųjų yra susijęs su pelno, o ne planetos išsaugojimu.

„Bär Cargolift“ atidarė gamyklą Šiaulių LEZ

Kaip bus vykdomos vyriausybinės politikos? Ne visos priemonės veikia taip, kaip skelbiama. Kai kurios iš jų veikia atvirkščiai, ir tai gėdinga.

Kokie padariniai? Sprendimų dėl klimato kaitos garsiai reikalauja daugelis visuomenės sluoksnių. Pavyzdžiui, įmonės pardavimas gali padėti pašalinti dalį anglies dioksido emisijų iš vieno balanso, bet nenumatytai padidinti bendrą išmetamų teršalų kiekį.

Šis sąrašas nėra išsamus, bet leidžia suprasti, kaip atsikratyti blogų sprendimų. Kadangi įmonėms ir vyriausybėms daromas vis didesnis spaudimas atskleisti savo išmetamųjų teršalų kiekį, pamažu tampa lengviau stebėti, kaip joms sekasi tą daryti. Galiausiai lieka klausimas: ar jų išmetamų teršalų kiekis mažėja taip sparčiai, kaip to reikalauja mokslas?