Mokymų įmonės „Grand Partners“ lektorius, ugdymo partneris Gediminas Anužis įsitikinęs, kad dirbant VUCA aplinkoje įprasti veiklos principai niekur nedingsta, tačiau išryškėja vadovams kaip niekad anksčiau reikalingos savybės, o informacijos apimtys ir greitis sustiprina tarpusavio bendradarbiavimo, kai verslo interesai yra iškeliami aukščiau asmeninių, svarbą, rašoma pranešime spaudai.
2019 m. paskelbti Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, jog, respondentų nuomone, išskirtinai XXI amžiuje atsiradę reikalavimai vadovo pareigas einantiems asmenims yra gebėjimas vadovauti dviprasmiškose, kompleksinėse situacijose (81 proc.), gebėjimas vadovauti darant įtaką (65 proc.), vadovavimas nuotoliniu būdu (50 proc.) ir žmonių bei mašinų ir technologijų darbo derinimas (47 proc.), o G. Anužis mano, kad vadovas šiais laikais turi būti tarsi ambasadorius – gebėti suderinti visų darbuotojų interesus ir mobilizuoti komandą dirbti tinkamu greičiu bei aptaria, kaip tai padaryti.
VUCA aplinkos iššūkiai
Ugdymo partneris G. Anužis pasakoja, kad nestabilūs laikai, kai keičiasi kartos ir skiriasi jų greitis adaptacijos procesuose bei didėja tarptautiškumas, kelia iššūkių. „Šiuo metu vyksta didelė darbuotojų kaita, jaučiame kultūrinius ar religinius skirtumus, vis svarbesnė darosi pakantumo politika, – pastebi ekspertas ir priduria, kad ypatingai svarbu tampa pažinti ir priimti. – Skirtumai neskiria, skirtumai jungia. Seniau bandėme visus suvienodinti, o dabar suprantame, kad unikalūs žmonės kuria naujas idėjas.“
Ekspertas atkreipia dėmesį, jog verslui susiduriant su iššūkiais, jį lydi ir nuolatiniai pokyčiai, darosi sunku planuoti ateitį, o kai kurie sektoriai jaučia ir personalo trūkumą. „Darosi įprasta manyti, jog darbas nestabilioje aplinkoje yra visiškai normalu. Veikiant tokioje erdvėje, lyginant su ramesniais laikais, vadovas privalo turėti anksčiau šiam postui neįprastų kompetencijų. Pavyzdžiui, vadovaujantys asmenys įprastai nusimato rizikas, formuoja ir ugdo komandą, užtikrina užduočių atlikimo kontrolę, teikia grįžtamąjį ryšį. Tačiau veikdami VUCA aplinkoje, jie turi tapti dar ir pardavėjais bei derybininkais“, – apie tai, kokių kompetencijų reikia vadovams, pasakoja ekspertas.
Vadovas turi nupirkti ir parduoti
„Įsivaizduokite, jog bandote susiplanuoti savo darbo savaitę taip, kad komanda jaustųsi kuo stabiliau, tačiau dėl pasikeitusių aplinkybių, pirmadienį sutartas planas jau antradienį gali tapti nebeaktualus – tuomet prasideda pardavėjo darbas. Vadovas turi ne tik pats nupirkti pasikeitusio plano idėją, bet ir parduoti ją savo komandai, taip išvengiant pasipriešinimo“, – pavyzdį pateikia G. Anužis.
Jis pastebi, kad nors komunikacija ir tinkamas žinutės pateikimas tokiose situacijose yra itin svarbu, visgi, ryškiai matomas ir psichologinis bei vertybinis momentas: „Neužtenka įtaigiai kalbėti – turi tikėti pats, būti patikimas ir sektinas pavyzdys, – pastebi ekspertas. – Liūdėti, kad kažkas kinta, normalu, tačiau liūdėti vadovas turi greičiau, nes jam reikia greitai priimti pokytį, jį suprasti ir perduoti kitiems. O nuo gebėjimo save motyvuoti, parduoti sau naują planą ir naują aplinką bei perteikti visa tai žmonėms, priklauso komandos gebėjimas persiorientuoti.“
„Vaistai simptomams malšinti“
Tačiau vadovui svarbu mokėti ne tik greitai priimti pokytį ir ištransliuoti jį komandai.
„Aš visuomet sakau, kad jei yra simptomai, reikalingi ir vaistai, o kiekvienai VUCA raidei galime rasti kitą atitikmenį, padedantį šioje aplinkoje veikti kuo sėkmingiau, – pristato G. Anužis. – V (vision, liet. vizija) reiškia, jog reikia turėti aiškią strategiją, U – understanding (liet. supratimas) – skatina suprasti save, aplinką, komandą, C nuo žodžio clarity (liet. aiškumas), kalba apie aiškų tikslų ir priemonių kūrimą, o a (agility, liet. judrumas) primena lankstumo svarbą.“
Bendravimas, pasitikėjimas ir dėmesys
Kalbant apie pirmosios raidės aiškinimą – strategijos turėjimą, G. Anužis išskiria tris, jo nuomone, svarbiausius momentus: tai bendravimas, pasitikėjimas ir dėmesys.
„Žmonės visuomet turi žinoti, kur esame ir kur einame, o įvykus pokyčiams, į strategiją turime žiūrėti lanksčiai. Taip pat svarbu, kad vadovas būtų pavyzdžiu, nes net tuomet, kai žinome, ką reikia daryti, ne visuomet žinome, kaip jaustis, o vadovo lyderystė ir pavyzdys tuo metu gali padaryti stebuklus“, – apie bendravimo svarbą kalba ekspertas.
Anot jo, kai vadovai atvirai prisipažįsta, jog taip pat kartais bijo ar jaučiasi nepatogiai, atsiranda pasitikėjimas. „Kai vadovai pripažįsta bijantys ar kažko nežinantys, tačiau tikintys savo komanda, tai ne tik kuria tarpusavio pasitikėjimą, bet kartu motyvuoja ir įneša pozityvumo“, – tikina G. Anužis ir priduria, jog bendra savianalizė padeda įnešti stabilumo ir susitelkti darbui.
Ekspertas atkreipia dėmesį, jog siekiant dirbti efektyviai, svarbią vietą užima ir neformalios tradicijos – tai komandos ritualai ir dėmesys kitiems, nes, anot G. Anužio, jie leidžia jaustis bendruomenės dalimi ir suvokti, jog pasimetus, susierzinus ar pasiklydus emocijose, esi ne vienas.
Vadovai – tarsi tėvai
Kalbant apie supratimo (understanding) svarbą, veikiant VUCA aplinkoje, G. Anužis taip pat išskiria tris patarimus: vadovas turi būti smalsus, empatiškas ir atviras.
„Vadovus mėgstu lyginti su tėvais ar treneriais. Pavyzdžiui, treneris, pats nebūdamas čempionu, per nuolatinį psichologinį tobulinimą įgalina savo komandos žmones jais tapti – panašią funkciją atlieka ir vadovai. O kalbant apie tėvystę, tai vadovas ja užsiima darbo vietoje, tačiau jei nori įsivaikinti būrį komandos narių, turi turėti aiškią misiją, suprasti, kuo jie gyvena, ko nori ir ko bijo“, – kalba ekspertas.
Aiškus pavyzdys
G. Anužis tikina, kad vadovas turi gebėti apie sudėtingus dalykus kalbėti kuo paprasčiau ir perduoti komandos nariams informaciją tada, kai ją supranta pats: „Tuomet komandai nekyla neaiškumų, nes jei vadovaujantis žmogus yra mūsų pavyzdys, kuris tai daro ir supranta, tai mums nėra problema.“
Ugdymo partneris atkreipia dėmesį, jog kartais kebliose situacijose išlaikyti deramą pavyzdį gali būti sudėtinga. Tuomet jis ragina pasitelkti intuiciją ir sisteminį mąstymą: „Jei esi vadovas, vadinasi, tapai juo ne be priežasties, todėl esant kebliai situacijai, tereikia pasitelkti intuiciją – pasinaudoti patirtimi, nuojauta ir pasitikėti savo kompetencijomis, tačiau viską vainikuoja sisteminis mąstymas. Supratimas, kaip veikia organizacija, kad tai yra gyvas organizmas, ciklas, ir kad bet koks tavo sprendimas daro įtaką ir kitų padalinių sprendimams – be galo svarbu.“
G. Anužis tvirtina, jog tik suprasdamas, kaip veikia sistema, vadovas suvokia, kad neša atsakomybę ne vien už pavienius sprendimus, bet ir visą sistemą, o tuomet juos priimti gali atsakingiau.
Lankstumas ir gebėjimas keistis
G. Anužis pasakoja, jog veikdamas VUCA aplinkoje, vadovas turi mokėti prisitaikyti prie greitai besikeičiančių aplinkybių ir užtikrintai priimti sprendimus. „Tai tik papildo viską, ką kalbėjau – vadovas turi būti tas, kuris rodo iniciatyvą, sprendimus apmąsto sistemiškai, tačiau nedelsia jų priimti. Kalbant apie lankstumą, vadovas turi gebėti ne tik prisitaikyti prie aplinkybių, bet tai daryti ryžtingai, o esant poreikiui, ir pasikeisti“, – pabrėžia ekspertas.
Pasak G. Anužio, vadovai taip pat turi gebėti mokytis iš savo klaidų ir daryti išvadas, pagal kurias atitinkamai formuotų savo elgesį ateityje – tai ir yra gebėjimas keistis.
„Kai, pavyzdžiui, pristatinėjate rezultatus, kurie netenkina, nereikia teisintis – tam paprasčiausiai nėra laiko. Gerokai svarbiau yra aptarti, kokios pamokos buvo išmoktos ir koks planas paruoštas ateičiai, ką reikėtų daryti kitaip. O kai kalbame apie komandos vertinimą, vadovui svarbu nepamiršti pasidžiaugti tuo, kas padaryta, ir paprašyti komandos įžvalgų – tai parodo, kad ir blogiausioje situacijoje gebate matyti perspektyvas, teikti pasiūlymus ir priimti pagalbą iš kitų“, – pataria ekspertas.
Įgalinkite savo komandą
G. Anužis atkreipia dėmesį, kad net ir turinčiam pakankamai kompetencijų ir reikiamas asmenines savybes vadovui, itin svarbu susisteminti turimą informaciją. „Skaičiuojama, kad žmogus per parą turi apie 60 tūkst. minčių. Kiekvienoje situacijoje galime pamatyti įvairių galimybių, tik klausimas, ką su jomis daryti. Kai informacija yra susisteminta, kai žinau savo įrankius, galiu išsirinkti, kuriuos jų panaudoti. O įrankius reikia naudoti, nes jei juos paslėpsiu, ypatingai VUCA aplinkoje, priimti sprendimus pakankamai greitai bus sudėtinga“, – pataria ekspertas.
Ir paskutinis vaistas, pasak G. Anužio, reikalingas dirbant VUCA aplinkoje – įgalinimas. „Manau, kad tai svarbus ir teisingas dalykas – vertybiniai ryšiai turi būti aukščiau už hierarchinius, o bendradarbiavimas – aukščiau už kontrolę. Įgalindami žmones, netrukdykite jiems dirbti, o tuomet, per partnerystę ir lankstumą, kartu galėsite pasiekti nuostabių rezultatų“, – įsitikinęs ekspertas.
