Pokyčius skatins griežtesni ES reikalavimai
Šiuo metu bendrijos valstybėse ne finansinio pobūdžio ataskaitas (t.y., ataskaitas apie veiklos tvarumą ir poveikį aplinkai) turi teikti tik viešai listinguojamos įmonės, turinčios daugiau kaip 500 darbuotojų. Jų šiuo metu ES suskaičiuojama beveik 12 tūkst., bet netrukus šis skaičius gali augti, rašoma pranešime spaudai.
„2021 m. pavasarį Europos Komisija pateikė įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvos projektą, numatantį keisti ankstesnę tvarką. Reikalavimai palies visas dideles ir akcijų biržoje kotiruojamas bendroves, o ataskaitų kriterijai bus griežtesni bei detalesni. Nors direktyva turėtų įsigalioti tik 2024 m., pirmieji žingsniai bus žengti jau šiemet, tad įmonės raginamos ruoštis iš anksto – galima prisiminti, kiek galvos skausmo sukėlė pavėluotas pasiruošimas įgyvendinti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą“, – pastebi „Sustain Advisory“ partnerė Ieva Kazakevičiūtė.
Manoma, kad naujovės palies per 50 tūkst. Europos bendrovių, tad jei įmonė atitinka numatomus kriterijus, tvarumo ekspertė siūlo 2022 m. pasiruošti pilotinę tvarumo ataskaitą. Ji padės atrasti konkrečias problemas, palengvins suinteresuotų šalių bendradarbiavimą ir leis iškelti ilgalaikio augimo tikslus.
Augs tvarumo specialistų paklausa
Griežtėjant reguliacinei aplinkai ir visuomenei reikalaujant įmonių atskaitingumo, verslas vis dažniau steigia naujas tvarumo vadovo ar specialistų pareigybes. Naujų pozicijų poreikis tarp didžiausių Jungtinių Valstijų bendrovių pastarąjį dešimtmetį augo 228%, tačiau tai – ne vieninteliai pokyčiai.
„Jei anksčiau įmonės ieškodavo žmogaus, galinčio parengti ir pristatyti ESG ataskaitą, šiandien formuojamos pilnavertės tvarumo komandos, nenusileidžiančios kitiems bendrovių padaliniams. Verslui reikia ne tik informaciją analizuojančių ir apdorojančių specialistų, bet ir tų, kurie išmano elektromobilius, žaliąją energetiką ar kitas tvariai veiklai būtinas sritis“, – pastebi specialistė.
2022 m. galime susidurti su šių specialistų trūkumu, mat jiems keliami reikalavimai taip pat auga. Vis rečiau tvarumo vadovo vaidmenį perima rinkodaros ar komunikacijos specialistai. Šiandien iš darnaus vystymosi komandos žmonių reikalaujama specifinių žinių, o būtent dėl to vyksta arši konkurencija darbo rinkoje – tad vis brandesnė tvarumo sritis ją tik sustiprins.
Tvarių investicijų portfelis ir toliau didės
Verslo konsultacijų bendrovės „PwC“ atliktos apklausos duomenimis, 80 proc. investuotojų, priimdami sprendimą dėl investavimo, atsižvelgia į ESG (aplinkosaugos, socialinius ir valdysenos, angl. Environmental, Social and Governance) veiksnius. Specialistų teigimu, jų tik daugės.
„Investuotojams svarbiausi dalykai yra grąža ir rizikos valdymas, todėl nusprendę investuoti į ESG veiksniams įsipareigojusias įmones, jie atidžiai vertina įmonės pateikiamus duomenis ir pastangas į verslo procesus integruoti darnaus vystymosi reikalavimus. Vis dėlto, dalis investuotojų atkreipė dėmesį, jog jiems abejonių kelia įmonių pateiktos informacijos skaidrumas, todėl kapitalo ieškančios bendrovės turėtų ne tik parengti ESG strategiją, bet ir savo pasiekimus fiksuoti visuotinai priimtinu ataskaitų formatu – pavyzdžiui, GRI tvarumo ataskaitomis“, – tikina I. Kazakevičiūtė.
Vis dėlto, keturi iš penkių apklaustų investuotojų nurodė, kad įmonei įgyvendinant pokyčius ESG srityje, tikisi ne daugiau kaip 1 proc. mažesnės grąžos. Verslas turi išlikti pelningas net įgyvendindamas transformaciją, todėl ESG strategijoje būtina numatyti ir rizikos valdymo mechanizmus.
Anglies dvideginio kompensavimas taps norma
Vis daugiau įmonių siekia eliminuoti taršą gamybos ir tiekimo procese, todėl ieškoma mechanizmų, atsveriančių emisijas, kurių neįmanoma eliminuoti. Vienas iš veiksmų – šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų kompensavimas, kai bandoma taršą atsverti finansuojant proaktyvias klimato iniciatyvas.
„Kompensacinius mechanizmus reikėtų laikyti tik kraštutine priemone, šalinančia padarinius, kurių neįmanoma išvengti kitais būdais, pavyzdžiui, modernizuojant įmonės teršalų filtravimo sistemas ar diegiant tvarios gamybos modelius. Tikėtina, kad 2022 m. matysime vis daugiau bandymų stabdyti su kompensavimu susijusį žaliąjį smegenų plovimą, kai užuot investavusios į fabrikų ar tiekimo grandinių modernizavimą, kompanijos skiria lėšas taršos kvotų įsigijimui“, – svarsto „Sustain Advisory“ partnerė.
Tvarumo ekspertė pabrėžia, kad kol kas taršos kvotų sistema neveikia kaip turėtų: dėl paklausą viršijančios pasiūlos, jų kaina išlieka žema, o centralizuotos priežiūros institucijos trūkumas lemia standartų nesilaikymą. Vis dėlto, Londono universiteto kolegijos (UCL) atliktas tyrimas rodo, jog dėl griežtėjančios reguliacinės aplinkos, kompensacinių priemonių paklausa išaugs dešimteriopai, o kartu atitinkamai augs ir jų kaina.
Įsibėgės žiedinės ekonomikos kūrimas
Siekdama paskatinti pokyčius tvarumo srityje, ES 2020 m. patvirtino ambicingą Europos žaliojo kurso programą, kurios viena esminių sudedamųjų dalių – žiedinės ekonomikos principų diegimas ir įgyvendinimas. I. Kazakevičiūtė neabejoja, kad jie bus itin svarbus bendrijos narių ekonomikoms atsigaunant po pandemijos.
„Šiemet matysime vis didesnes pastangas suderinti ekonomikos augimą ir mažesnį poveikį aplinkai. „Euromonitor“ duomenimis, Covid-19 pandemija pristabdė ekonomikos transformaciją – penktadalis apklaustų įmonių teigė laikinai nutraukusios iniciatyvas, susijusias su taršos mažinimu ir perdirbimu, o vartotojai rečiau pirko naudotus daiktus ar drabužius. Vis dėlto, vertindami ateitį, 74 proc. verslų teigia per artimiausius penkis metus investuosiantys į perdirbimą ir kitas tvarumo iniciatyvas“, – pabrėžia darnaus vystymosi ekspertė.
Perėjimą prie žiedinės ekonomikos spartina ir globalūs ekonomikos iššūkiai – riboti ištekliai, kainų svyravimas, žala aplinkai ar verslo noras sumažinti kaštus. Žiedinė ekonomika gali sušvelninti tiekimo grandinės trikdžius ir prisidėti prie įmonės reputacijos kūrimo.
Atsinaujinanti energetika taps prieinamesnė
Jei prieš dešimtmetį saulė gamino tik 1,7 proc. pasaulinės elektros energijos, pernai ši dalis pasiekė beveik 9 proc., o 2030 m. iškelti atsinaujinančios energetikos tikslai buvo pasiekti dar 2018 m. I. Kazakevičiūtė sako, kad jos dalis energetikos rinkoje auga eksponentiškai – dėl to švari energija populiarės ir šiemet.
„Iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos elektros energijos populiarumą lėmė keletas priežasčių. Pirmiausia, per dešimtmetį saulės energija pigo maždaug 85%, o vėjo – perpus: plečiantis infrastruktūrai, lengviau pasiekti masto ekonomiją, o tai skatina dar greitesnį šio sektoriaus augimą. Antra, auga politinis spaudimas, o kartu – ir paskatos: iškastinis kuras apmokestinamas, o žalioji energetika subsidijuojama, todėl trumpojo laikotarpio kaštai kompensuojami siekiant ilgalaikės naudos“, – pasakoja darnaus vystymosi ekspertė.
Anot jos, nereikia pamiršti visuomenės – vis daugiau apie žaliąją energetiką suprantantys investuotojai drąsiau renkasi šiuos projektus, o žmonės ir patys prisideda prie jos plėtros įrengdami saulės elektrines ant savo namų stogo. Todėl 2022 m. eksponentinis žaliosios energetikos augimas įgys pagreitį ir spartins perėjimą prie klimatui neutralios energijos.
