Gimęs ir užaugęs Vaikikyje, J. De Friesas buvo paskirtas Havajų turizmo agentūros prezidentu 2020 m. rugsėjį, kai dėl koronaviruso vietinė ekonomika ėmė svyruoti, užtat bendruomenė ir aplinka suklestėjo. 2019 m. JAV valstijoje, kurioje gyvena pusantro milijono žmonių, apsilankė rekordiškai daug – 10,4 milijono – turistų: netvarūs skaičiai, dėl kurių gyventojai jautėsi nepatenkinti. Nors tais metais turizmas atnešė 2,07 mlrd. dolerių mokesčių pajamų, havajiečiai skundėsi jo poveikiu eismui, paplūdimiams ir gyvenimo išlaidoms.

Vietiniams 2020 m. ramybė „buvo savaip euforiška“, pripažįsta J. De Friesas. „Jautėme, kad pagaliau susigrąžinome salas.“

Tačiau tai taip pat nebuvo tvaru. Kaip ir praėjusių metų liepos mėnesio bumas, kai turistų skaičius viršijo 2019 m. lygį 21 proc., nepaisant griežtų „Covid-19“ testavimo protokolų, privalomų kaukių, pajėgumų apribojimų ir darbuotojų trūkumo. J. De Friesas sako, kad „tai buvo tas pats, kas paleisti 220 voltų elektros srovę per 110 voltų grandinę“. Nuomojamų automobilių taip trūko, kad paplūdimio stovėjimo aikštelėse pasitaikydavo krovininių furgonų; kurortai padidino tarifus, o vidutinė viešnagė Maui viešbučiuose rugpjūčio mėnesį siekė 596 dolerius už naktį. Buvo svarstomas netgi naujų mokesčių įvedimas. Nepaisant šių kliūčių, atostogų išbadėjusiems turistams visa tai buvo kaip vanduo nuo žąsies.

Kas laukia toliau? Radikaliai transformuota lankytojų – ir vietinių gyventojų – patirtis (tikėkimės, gerąja prasme). Pirmą kartą Havajų turizmo agentūrai vadovauja daugiausia vietiniai havajiečiai, o ne turizmo studijas pabaigę baltieji žemyno gyventojai. Pasitelkus vietinių gyventojų, nuo ūkininkų iki viešbučių savininkų, pastangas, visos keturios Havajų apygardos parengė strateginius planus, kurie tęsis iki 2025 m. ir kuriuose pagrindinis dėmesys skiriamas tvariam turistinių vietų valdymui, o ne rinkodarai.

Šie planai labai priklausys nuo bendruomenės įsitraukimo ir lankytojų edukacijos. „Anksčiau turistai būdavo šeriami tuo, ko jie neva norėjo pašalinių asmenų įsivaizdavimu, – aiškina Kainoa Horcajo, „Mo'olelo Group“, Maui įsikūrusios konsultacinės firmos, padedančios viešbučiams iš naujo permąstyti savo siūlomą kultūrinę patirtį, steigėjas. – Dabar pats metas rizikuoti, mesti svečiui iššūkį ir pasiūlyti jam kažką tikro.“

Štai kaip jūsų patirtis Havajuose gali pasikeisti artimiausiu metu – ir galbūt visiems laikams.

Norint apsilankyti gamtiniuose traukos centruose, reikės rezervacijos

Knieti savo akimis pamatyti juodojo smėlio paplūdimį Wai'anapanapa parke Maui ar iš svajonių sąrašo išbraukti Kauai Kalalau pėsčiųjų taką? Nuo šiol turistai turės atlikti išankstinę rezervaciją – galbūt prieš 24 valandas, o gal ir prieš 30 dienų, priklausomai nuo lokacijos ir sezono.

Naujoji sistema, apimanti apytikriai tuziną populiariausių Havajų parkų, skirta apriboti eismą vietinėse bendruomenėse ir ne taip intensyviai eikvoti gamtinius išteklius. Parkavimo ir įvažiavimo mokesčiai nerezidentams, galintys svyruoti nuo 5 iki 15 dolerių vienam asmeniui, taip pat padės geriau prižiūrėti gamtą.

Imkime kad ir Hanaumos įlankos gamtinį draustinį Oahu – paplūdimio zoną, kurioje prieš pandemiją kasdien apsilankydavo 3 tūkst. turistų. Naujosios priemonės jų skaičių riboja iki 720 per dieną, o nerezidentams viešnagė kainuos nuo 5 iki 25 dolerių. Prieš lipant į vandenį, kiekvienam privalu pažiūrėti 9 minučių trukmės pažintinį filmuką, kuriame pasakojama apie koralų regeneraciją ir jūros gyvenimą, o dvi dienas per savaitę parkas uždaromas, kad ekosistema pailsėtų.

Seanas Dee, „Outrigger Hospitality Group“, valdančios beveik du tuzinus vietų visuose Havajuose, vykdomasis viceprezidentas ir komercijos direktorius, vadina tai tvaraus turizmo ateitimi. „Vanduo švaresnis, lankytojai edukuoti, o pajamos padeda tvarkyti įlanką, – sako jis. – Tai naudinga visiems.“

Teks išklausyti įvadinį kursą, kaip būti geru turistu

Informacinis vaizdo įrašas Hanaumos įlankoje – tik vienas iš pavyzdžių, kaip valstija stengiasi paskatinti lankytojų kultūrinį ir aplinkosauginį sąmoningumą. Šį rugsėjį „Hawaiian Airlines“ pradėjo transliuoti penkių minučių trukmės vaizdo įrašą, primenantį svečiams, kad jie naudotų tik tokius apsauginius saulės kremus, kurie nekenkia koralų rifui, laikytųsi atstumų nuo nykstančių gyvūnų rūšių, pavyzdžiui, ruonių vienuolių, ir saugotųsi povandeninių srovių bei duobių.

Tuo tarpu „Hyatt“ valdomo Hana-Maui kurorto generalinis direktorius Jonas Bensonas iš gretimo Hamoa paplūdimio pašalino visus buvusius patogumus, tokius kaip rankšluosčiai ir gultai, nes tai yra šventa Havajų kapavietė. Patogumai bus sugrąžinti tik tuo atveju, jei paplūdimys bus tinkamai pagerbtas, vadovaujantis vietos kupunų, arba seniūnų, patarimais, sako jis.

„Svečiai skundžiasi, – pripažįsta J. Bensonas. – Tačiau kai paaiškinu, kodėl paslaugos atšauktos, jie pradeda suprasti, kad juos supanti žemė skirta ne tik nuotraukoms ir pramogoms. Ji turi gilią kultūrinę reikšmę. Mūsų pareiga juos edukuoti.“

Atvykus gali būti imamas išsaugojimo mokestis

Šiuo metu Oahu užsiima lobizmu, kad būtų įvestas regeneracinis turizmo mokestis, kuris būtų taikomas visiems atvykstantiems turistams ir tiesiogiai remtų išsaugojimo bei aplinkos tvarkymo programas. Panašu, kad valstija jam pritars, nes negali skirti daugiau kaip 1 proc. savo metinio veiklos biudžeto gamtos išteklių valdymui.

Tai greičiausiai atrodys panašiai kaip 100 dolerių mokestis, mokamas įplaukiant į Galapagų uostą arba įtraukiamas į lėktuvų bilietus skrendant į mažytę Ramiojo vandenyno salą Palau. (Čia jis vadinamas „Nepaliesto Rojaus aplinkosaugos mokesčiu“.) Vyriausybė nagrinėja abu pavyzdžius, kad sumodeliuotų tai, kas netrukus gali tapti realybe.

Ne tokią kolonijinę Havajų kultūros versiją

Praeityje turizmas buvo apvilktas istorijomis, kurias, kaip manė rinkodaros vadovai, nori girdėti baltieji, teigia Cliffordas Nae’ole, Kapalua „Ritz-Carlton Maui“ kultūros patarėjas ir buvęs Havajų čiabuvių svetingumo asociacijos prezidentas. Havajietiškas maistas buvo pica su ananasais ir konservuotas kumpis; luau šokdavo tik merginos su žolių sijonėliais. Dabar virėjai į patiekalus išdidžiai deda vietinius Havajų ingredientus, tokius kaip ulu (duonvaisis), o luau tapo istorine polineziečių migracijos į Havajus pamoka, ne tik pramoga.

Tarkim, luau nebešokami su žolių sijonėliais – kostiumu, kurį XIX a. misionieriai pasiūlė kaip kuklesnę alternatyvą tradiciniams sijonams ir strėnjuostėms iš kapos, arba medžio žievės. „Dabar, kai kumu [hula mokytojai] išgirsta, kad jų kostiumai per daug apnuogina, jie atšauna, kad tai tradicinė apranga“, – sako C. Nae’ole.

Permainas taip pat turistai matys, kai atvykę gaus tradicinę havajietišką girliandą. Nuo šiol jos bus pinamos iš Havajuose užaugintų gėlių, o ne orchidėjų, importuojamų iš Pietryčių Azijos didelėmis finansinėmis ir aplinkosaugosinėmis sąnaudomis ir ištisus dešimtmečius naudotų tik todėl, kad baltiesiems žemyno gyventojams jos atrodė gražios.

Vailėjos (Wailea) „Four Seasons Resort Maui“ floristė Lauren Shearer, „Hawaii Flora + Fauna“ savininkė, moko lankytojus, kaip nusipinti girliandas iš vietinių gėlių, tokių kaip kekiniai ilteniai, didžiosios pienuolės ir paparčiai. „Protėviai naudojo šias girliandas ne tik asmeniniam pasipuošimui, – teigia L. Shearer. – Jos taip pat buvo naudojamos tariantis dėl taikos ir nustatant hierarchijas.“

Atmetamos ir kitos klišės. Pavyzdžiui, atnaujintame Oahu „Outrigger Reef Waikiki Beach Resort“ akcentuojama moderni Havajų muzika, o ne tik tradicinė ukulėlė: čia kas vakarą koncertuoja apdovanojimus pelnę gitaristai, tokie kaip Seanas Na’auao. O „Grand Wailea“, „Waldorf Astoria“ kurorte Maui saloje, kultūros ambasadorė Kalei 'Uwēko'olani siūlo ne tik pasiplaukioti tradicinėmis kanojomis, bet ir pasikviečia pasakorių: pavyzdžiui, Kala Baybayan Tanaka pasidalino legenda apie tai, kaip jos tėvas Hokulea kanoja plaukdavo iš Havajų į Taitį.

Skatinami duoti kažką mainais

Praėjusį lapkritį Havajų turizmo agentūra pradėjo bendrą kampaniją kartu su „Hawaii Tourism USA“ (buvusiu Havajų svečių ir papročių biuru), siekdama pristatyti malamos, arba rūpinimosi žeme, koncepciją. „Kiekvienam suprantama alohos sąvoka, – sako J. De Friesas. – Malama tampa tarsi jos seserine vertybe.“

„Visada sulauksime turistų, kurie atvažiuos gurkšnoti kokteilių prie baseino, bet tokios programos kaip malama padeda mums sutelkti dėmesį į sąmoningesnį keliautoją“, – teigia Havajų turizmo agentūros viešųjų reikalų direktorius Ilihia Gionsonas. Programa jau spėjo išaugti nuo 16 viešbučių ir oro linijų partnerių iki dabartinių 110, kurie visi įsipareigojo apdovanoti svečius nemokama nakvyne, jei jie bent vieną dieną padės valyti paplūdimius ar atsodinti mišką.

Terajas Allenas, 36 metų atlikėjas iš Niujorko, ir jo partneris Barry Hoy (42 m.) neseniai pirmą kartą apsilankė Havajuose ir praleido dieną sodindami medžius Kauai pagal „Waikoloa Dry Forest“ iniciatyvą, kad galėtų sudalyvauti malamoje. „Įsivaizdavau, kad vykstame į paplūdimį, tačiau ši patirtis man buvo vienas svarbiausių dalykų, – prisipažįsta T. Allenas. – Jaučiausi ypatingai, galėdamas prisidėti prie paveldo išsaugojimo.“