Kai man buvo ketveri, mano šeima išvyko iš Jungtinių Valstijų ir persikėlė į Lotynų Ameriką, kur praleidau vaikystę ir didžiąją dalį savo suaugėlio gyvenimo. Tėvas vis prigalvodavo nuotykių po atviru dangumi: ar tai būtų piranijų žvejyba, ar pasiplaukiojimas savadarbe valtimi Amazone, ar ekspedicija į ugnikalnį, ar išgyvenimo stovykla negyvenamoje saloje. Kai su tėvu ir broliu netyrinėjau pasaulio, kartu su mama organizuodavau įvairių projektų vaikų namams ir skurdžiai gyvenančioms bendruomenėms. Nors mūsų šeima tikrai nebuvo turtinga, turėjome žymiai daugiau, nei žmonės aplinkui – o tam, kad to nusipelnytume, nepadarėme nieko.

Labai anksti pradėjau suvokti savo atsakomybę prieš kitus. Pradėjęs studijuoti koledže, jau supratau, koks mano gyvenimo tikslas. Norėjau priklausyti judėjimui, skirtam ne tik išnaikinti ekstremalų skurdą, bet ir padėti sustabdyti žmogų mūsų planetai daromą žalą.

Mūsų planetos ir žmonijos gelbėjimas neatsiejami dalykai, nes tvarumas neapsiriboja viena dimensija. Privalome rasti būdų, kaip padėti mūsų planetai ir jos gyventojams sugyventi kartu. To negali padaryti nė viena pavienė valstybė, valdžia, verslas ar žmogus, o tai labai dažnai reiškia, kad pokyčiai vyksta pernelyg lėtai.

Nebeturime kada laukti – veiksmų reikia imtis jau dabar. Pats metas verslo lyderiams susivienyti ir imtis aktyvesnio vaidmens sprendžiant opiausias pasaulio problemas. Juk jie tikrai geba greitai priimti geriausius sprendimus ir išlaviruoti iš pačių sudėtingiausių krizių. Jiems reikia drąsos ryžtis didesniems ir drąsesniems sprendimams, kurie žmones ir mūsų planetą paverstų svarbesniais už pelną.

Štai keli pasiūlymai, kaip tai būtų galima padaryti:

Įkurti paramos programą arba fondą

Verslai gali sukurti itin galingą teigiamą pokytį. Pasirinkus teisingą strategiją, geri darbai verslui gali būti netgi labai naudingi. Praeitais metais ne vienaetiška bendrovė džiaugėsi įspūdingais laimėjimais.
Štai bendrovė „Warby Parker“ praeitas metais per savo „Buy a Pair, Give a Pair“ programą išdalijo daugiau nei aštuonis milijonus akinių porų, o tai padėjo bent daliai iš 2,5 mlrd. žmonių visame pasaulyje, kuriems reikalingi akiniai, bet jie neišgali jų nusipirkti.

Nors „vieną įsigyk, o kitą mes padovanosime“ modelis ir gana mėgstamas vartojimo prekių prekės ženklų, ir kiti verslai gali labai lengvai pasinaudoti būtent tokia schema. Štai programinės įrangos s bendrovė „Spiff“ iš Jutos 1 proc. savo pelno skiria kovos su skurdu iniciatyvoms tokiose šalyse kaip Madagaskaras.

Savanorystė verslui
Foto: Organizatorių archyvas

Tokios paramos programos turi pakankamai potencialo pakeisti pasaulį į gerą pusę, jos ypatingai svarbios jaunai, kilnių tikslų į priekį vedamai darbo jėgai.

Imtis veiksmų, mažinančių verslo žalą gamtai

Kapitalizmo skiriamuoju ženklu laikomas besaikis vartojimas – mūsų planetos naikinimo varomoji jėga. Privalome ieškoti būdų, kaip vartoti ir gaminti tvariai, nes priešingu atveju mūsų planetai daromos žalos atitaisyti nebepavyks. Verslai vis dar turi galimybių prabusti, bet tas laikas senka.

„Allbirds“ puikus būtent tokios lyderystės pavyzdys. Bendrovė keičia mūsų mąstymą apie batų gamybą per regeneracinį žemės ūkį, atsinaujinančius šaltinius ir atsakingą energijos naudojimą. Ir sėkmingas bendrovės akcijų pardavimas gruodį labai aiškiai iliustravo, kaip aktyviai investuotojai domisi tvarumo idėjomis ir atsakingai besielgiančiomis bendrovėmis.

Parama pažeidžiamiausioms vietos bendruomenėms

„Cotopaxi“ kartu su Tarptautiniu gelbėjimo komitetu ėmėsi iniciatyvos „Job Club“, kur komandos nariai savanoriauja, norėdami padėti neseniai naują gyvenimą pradėjusiems pabėgėliams pasiruošti gyvenimą aprašymą, įgyti praktikos darbo pokalbiams ir susirasti darbą. Kiekvienas „Cotopaxi“ produktą įsigijęs asmuo gauna ranka rašytą padėką vieno iš 200 pabėgėlių, kuriems ši programa jau padėjo susirasti darbą.

Foto: Shutterstock

Savanorystės skatinimas

Neseniai „Johnson & Johnson“ finansuotas tyrimas atkreipė dėmesį į savanorystės ir darbuotojų pasitenkinimo ryšį. Jauni darbuotojai labai vertina darbovietes, kur propaguojama lygybė, kilnūs tikslai ir misija. Korporatyvinės savanorystės programos taip pat labai naudingos vietos bendruomenėms.
Tokius organizacinius pokyčius įgyvendinantys lyderiai turėtų paprašyti pagalbos savo komandų. Darbuotojai neabejotinai entuziastingai norėtų šioje srityje nuveikti daugiau ir džiugiai ieškotų būdų, kaip tai padaryti.

Verslai turi pakankamai išteklių, o patys veiksmingiausi lyderiai pakankamai gerai girdimi ir gerbiami, kad paskatintų pokyčius, tad korporatyvinio pasaulio geriausiems metas imtis ryžtingų veiksmų. Jeigu vienas verslas imasi gerų darbų, to nepakanka. Reikia suvienyti jėgas, sutelkti žmones ir pagaliau vieningai padėti mūsų planetai.