Šiemet SEB banko atliktas verslo klientų tyrimas parodė, kad vis dar Lietuvoje moterys daug mažiau linkusios kurti savo verslą, palyginus su vyrais. Iš visų banko verslo klientų vos kas penkta (22 proc.) įmonė priklauso vien moterims.
Tiesa, įmonių, kuriose galutinis naudos gavėjas yra moteris, kiek daugiau – 28 proc. Kartu pastebima, kad dažniausiai moterims priklausančios įmonės yra smulkios, o jų apyvartos nedidelės: įmonės, kurių apyvarta iki 50 tūkst. eurų, valdo beveik 26 proc. moterų, o įmones, kurių apyvarta yra daugiau nei pusė milijono, valdo tik 9 proc. moterų.
Vardija moterų ginklus
Vandens jonizatorių gamintojo ir salotų bei žalių kokteilių baro „Burbuliukas ir Co“ vadovė I. Tribuišienė su verslo pasauliu susipažino dar vaikystėje. Jos namuose nuolat buvo kalbama, kaip sekasi šeimos verslui. Vėliau tėtis moterį pakvietė prisijungti prie ilgus metus puoselėjamo verslo.
„Su kuo susiduriu versle kaip moteris? Esame gamybinė įmonė ir dažnai prieš pandemiją dalyvaudavome tarptautinėse parodose. Čia pasakyčiau palyginimą, kad jei stende stovi du vyrai ir moteris, tai natūraliai dažniausiai potencialūs klientai informacijos eina klausti vyro. Gal tai pusiau ir humoras, bet kartu ir įžvalga“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak jos, tiesiog taip susiformavo pasaulyje, kad vyrai dažnai versle atrodo rimtesni, konkretesni pašnekovai.
„Bet šiandien galiu pasakyti, kad moteris turi daugiau ginklų nei vyrai. Mūsų užsispyrimas, moteriška diplomatija – mūsų koziriai. Mes turime daugiau kantrybės išklausyti, turime geresnių sugebėjimų motyvuoti darbuotojus, – vardijo verslininkė. – Žinoma, vis dar moteriška giminė asocijuojasi su moteriška priederme, o kiekvienas vyras tikriausiai myli ir gerbia savo mamą. Manau, kad pagarba moteriškai pusei tikrai yra. Kaip minėjau, diplomatija, gebėjimas laviruoti yra mūsų koziriai ir tik laiko klausimas, kada pasaulis pakryps į kitokią pusiausvyrą“.
Trūksta drąsos
Prie šeimos verslo I. Tribuišienė prisijungė jau įkopusi į ketvirtąją dešimtį: „Tikriausiai artimiausi žmonės – tėvukas – manyje įžvelgė verslumą, kūrybiškumą. Kai atėjau į įmonę dirbti, buvau septinta darbuotoja, o dabar turime daugiau nei 40 darbuotojų. Manau, kad pavyko tai pasiekti užsispyrimu ir savo darbais, o ne tuo, kad buvau verslininko dukra“.
O kaip pašnekovė reaguoja į kalbas, kad vyrams versle sekasi geriau, nes moterys mažiau linkusios rizikuoti? Juk kur didesnė rizika, didesnis ir galimas uždarbis.
„Sakyčiau, kad tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus ir rizikos prisiėmimo laipsnis nėra universalus nei moterims, nei vyrams. Kiekvienas žmogus turi skirtingą rizikos supratimo lygį“, – atsakė verslininkė.
Pasiteiravus, kodėl Lietuvoje vis dėlto turime daug daugiau vyrų versle nei moterų, I. Tribuišienė svarstė, kad kol kas šalyje trūksta sistemos palaikyti moterų verslumui.
„Moterys dažnai pradeda nuo mažų dalykų, o juos darant reikia papulti į aplinką, kur būtum palaikomas ir paskatinamas. Reikia šalia mentoriaus. Manau, kad moteris vienijančių organizacijų yra, bet vis vien atrodo, kad moterims trūksta drąsos. Kiek man tenka mentoriauti, pastebiu, kad moterys sugeba viską, turi žinių, bet trūksta drąsos pradėti kažką savo“, – akcentavo pašnekovė.
Kad moterys vangiau kuria verslus dėl drąsos stokos nei vyrai, patvirtina ir dar viena SEB banko atlikta apklausa. Jos metu 37 proc. moterų baimę nurodė tarp priežasčių, kliudančių imtis verslo. Dėl šios priežasties nesiima verslo kurti 30 proc. vyrų.
Taip pat gyventojų verslumo tyrimas parodė, kad beveik pusė (42 proc.) gyventojų neturi geros verslo idėjos. O 39 proc. žmonių savo verslą kurti sulaiko įsitikinimas, kad verslui pradėti reikia daug investicijų.
Pasiryžo kurti verslą nuo nulio 40-ies
Džiovintų užkandžių ir prieskonių „Suger Garden“ prekės ženklą valdančios įmonės „Geld Baltic“ vadovė Laura Kaziukonienė taip pat verslo pasaulio aktualijas pažino nuo vaikystės. Jos šeimos verslas jau greitai švęs 30-metį.
Visgi būdama 40 metų moteris nusprendė imtis iniciatyvos ir pradėti kurti verslą nuo nulio – pradėti gaminti sveikus užkandžius.
„Mane paskatino Lietuvos verslo moterų tinklas, kurio veikloje dalyvavau. Nors dažnai moterų versle nesimato, jų yra nemažai. Tai mane ir paskatino, jau sulaukus 40-ies, pradėti nuo nulio. Taip pradėjau ieškoti naujos veiklos“, – prisiminė pašnekovė.
Jos šeimos verslas iki tol užsiėmė prekyba ir distribucija, o L. Kaziukonienė matė daugiau potencialo didesnės pridėtinės vertės versle. Taip ji pradėjo gaminti inovatyvius maisto produktus.
„Pradėjome nuo mažo kiekio ir asortimento, o dabar jau esame pasaulio lyderiai tam tikrose kategorijose, turime patentų ir kuriame pasaulines inovacijas“, – džiaugėsi ji.
Verslininkė tvirtina, kad dėl to, kad yra moteris, versle nejaučia jokių sunkumų.
„Kaip tik tai matau kaip savo privalumą, nes moterys turi mažiau stereotipų, daugiau drąsos, mažiau asmeninių ambicijų, o daugiau veržlumo daryti“, – argumentavo ji.
Tarptautiniuose vandenyse dirbanti verslininkė teigė, kad diskriminacijos kaip moteris verslininkė nejaučia ir tarptautiniu mastu. Įmonė dirba su tokiomis rinkomis kaip Japonija ar arabų šalys, kur šiek tiek kitoks požiūris į moteris.
„Bet, manau, kad pasaulis labai keičiasi ir tikrai nieko išskirtinio nejaučiu, kad esu moteris“, – akcentavo ji.
Pašnekovė pripažino, kad prie jos verslumo prisidėjo ir jos vaikystės aplinka: ji nuo mažens nuolat girdėjo kalbas apie verslą, matė ir gerus, ir blogus laikus. Todėl ėmusis pati verslo jau buvo užgrūdinta.
„Pritariu, kad verslumas turi būti ugdomas. Lietuvoje dar neturime šeimos verslų kultūros, bet tai tikrai labai padeda“, – pripažino ji.
Paklausus, kas labiausiai, jos nuomone, trukdo moterims kurti verslus, L. Kaziukonmienė teigė, kad – jaunų verslų finansavimas. Ir čia nesvarbu, ar jį kuria moteris ar vyras.
„Sakyčiau, kad jauni verslai finansuojami ribotai. Jei kalbame apie jaunus verslus paslaugų ar technologijų sektoriuje, jiems daugiau yra darbo jėgos klausimas, paprasčiau pradėti nuo nulio, bet jei kalbame apie tradicinius verslus, kur reikia gamybos įrenginių, kur pradinis kapitalas turi būti didesnis, tai šie verslai turi labai mažas galimybes vystytis, nes finansavimo šaltiniai yra labai riboti“, – atsakė ji.
Progresas yra
SEB banko Lietuvoje vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė džiaugėsi, kad nors šiandieniai rezultatai lyčių lygybės klausimu nėra geri, visgi progresas vyksta. Ji pastebi, kad Europos lyčių lygybės instituto skaičiavimu, 2020 m. lygybės indeksas Lietuvoje siekė 56,3 balo iš 100. Lietuva čia užėmė 22 vietą Europos Sąjungoje.
Kalbėdama apie vyrų ir moterų verslumą ir lyčių pasiskirstymą pagal verslų nuosavybes, banko vadovė teigė, kad čia galima įvardyti keletą priežasčių.
„Visų pirma, gyvename visuomenėje, kurioje socialiniai vyrų ir moterų vaidmenys ilgą laiką buvo gana griežtai apibrėžti. Tai turi įtakos moterų karjeros galimybėms bei pasirinkimams. Tokios nuostatos keičiasi, tačiau tai vyksta palyginti lėtai“, – kalbėjo pašnekovė.
Antra, su minėtomis ir vis dar gajomis nuostatomis gali būti susijęs moterų požiūris į save: „Dažnai girdime, kad moterys patiria baimę suklysti. Jos būna linkusios nuvertinti save ir savo gebėjimus, vengti rizikos. Tai taip pat turi įtakos sprendimams kurti verslą arba šių minčių atsisakyti“.
S. Gutauskaitė-Bubnelienė pridėjo, kad lyčių lygybės problemos versle pastebimos ne tik Lietuvoje, bet ir likusiame pasaulyje. Pavyzdžiui, nors moterys sudaro 45 proc. darbo jėgos, vertinant 500 didžiausių JAV įmonių, tik 4 proc. jų buvo tų įmonių vadovėmis.
„Lygios galimybės ir aktyvesnis moterų dalyvavimas versle yra svarbus ne vien visuomeniniu, etiniu ir pilietiniu požiūriu. Mokslininkų tyrimai rodo, kad tarp moterų dalyvavimo verslo valdyme ir įmonių efektyvumo esama stipraus ryšio. Lygios galimybės ir aktyvesnis moterų dalyvavimas versle yra svarbus ne vien visuomeniniu, etiniu ir pilietiniu požiūriu. Mokslininkų tyrimai rodo, kad tarp moterų dalyvavimo verslo valdyme ir įmonių efektyvumo esama stipraus ryšio. Štai, pasaulinė konsultacijų bendrovė „McKinsey“ pernai skelbė, kad bendrovės, kurių trečdalį ir daugiau vadovybės sudarė moterys, veiklos rodikliais lenkė mažiau (10-30 proc.) moterų vadovybėje turinčias įmones. Moterų vadovaujamos įmonės 25 proc. dažniau pasižymėjo didesniu negu vidutinis pelningumu“, – įžvelgė banko vadovė.
Jos nuomone, tam, kad būtų pasiektas didesnis moterų įsitraukimas į verslą, pirmiausia svarbu keisti visuomenės nuostatas, požiūrį į verslą ir moteris versle. Čia svarbų vaidmenį atlieka visuomenės švietimas ir informavimas įvairiomis priemonėmis. Taip pat svarbu sudaryti galimybių verslą kuriančioms moterims tiesiogiai bendrauti su patirties įgijusiomis verslininkėmis.
„Galiausiai, svarų indėlį gali atlikti kiekvienas gyventojas. Jeigu šalia esama moterų, kurios siekia karjeros, kuria verslą ar svajoja to imtis, galima tiesiog išreikšti joms paramą ir palaikymą ar bent jau pasilaikyti sau nuogąstavimus, ypač jei jie susiję su stereotipais, išankstinėmis nuostatomis, o ne tikraisiais moters gebėjimais“, – siūlė S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Vyro verslininko paveikslas dar gajus visuomenėje
VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento vadovė Inga Juozapavičienė pripažino, kad visuomenėje vis dar gajūs kultūriniai įsitikinimai, kad verslininkas – tai vyras.
„Moterys, norėdamos pradėti verslą, susiduria su daugiau sunkumų nei vyrai – steigiant ir vystant savo verslą, įgyjant pradinį kapitalą bei derinant verslo ir šeimos įsipareigojimus – čia moterys sulaukia mažiau palaikymo“, – vardijo pašnekovė.
I. Juozapavičienė pastebi, kad politikos intervencija moterų verslumui skatinti yra vis dažniau taikoma praktika.
„Kai kuriose šalyse tai daroma pasitelkiant viešuosius pirkimus, pavyzdžiui, nurodant atitinkamus reikalavimus lyčių lygybei. Taip pat kuriami moterų verslo inkubatoriai, akseleravimo, mokymų programos, kuriamos paramos ir rizikos kapitalo priemonių tinklas“, – jau taikomis praktikomis dalijosi „Verslios Lietuvos“ atstovė.
Pasak jos, paspartinti moterų verslumą gali ir verslių moterų bendruomenės kūrimas, tinklaveikos renginiai, sėkmingų verslininkių pristatymas plačiajai visuomenei, kartu ir antreprenerystės skatinimas kuo ankstesniame amžiuje – dar mokyklos suole.
„Verslumo, kaip XXI a. kompetencijų, ugdymas – vienas iš svarbiausių prioritetų, leidžiančių keisti nusistovėjusį visuomenės požiūrį, skatinant verslą rinktis kaip ateities alternatyvą savo gyvenime“, – akcentavo I. Juozapavičienė.
Nors pašnekovė pastebi, kad pastarąjį dešimtmetį visoje Europoje, o kartu ir Lietuvoje, moterų verslininkių daugėjo, visgi jų skaičius dar reikšmingai mažesnis nei vyrų.
„Tikrai džiugina tendencijos startuolių kūrimo srityje. „Startup Lithuania“ užsakymu atliktos Lietuvos startuolių apklausos duomenys parodė, kad beveik 38 proc. Lietuvos startuolių įkūrėjų komandose yra bent viena moteris. Taip pat apklausa atskleidė, kad startuoliai pritraukdavo daugiau investicijų, jeigu viena iš įkūrėjų yra moteris“, – džiaugėsi pašnekovė.
Moterims reikėtų labiau pasikliauti savo jėgomis ir žengiant į naujus sektorius. Kaip pastebi I. Juozapavičienė, kol kas moterys yra linkusios kurti mažesnius, mažiau dinamiškus verslus ir veikti kapitalo nereikalaujančiuose sektoriuose.
„Dėl šios priežasties jos dažnai turi ir mažesnes galimybes gauti dideles ir tvarias pajamas. Lietuvoje moterys linkusios sau darbo vietas kurtis paslaugų ir pardavimo srityse. Svarbu paminėti ir tai, kad moterys yra kur kas aktyvesnės socialinio verslo srityje - poveikį kuriančių verslų aplinkoje kur kas daugiau moterų nei vyrų. Ir čia matome labai svarbią tendenciją - tvarumas, pokyčio kūrimas visuomenėje vaidina vis svarbesnį vaidmenį tiek kuriant verslą, tiek jį vystant, tiek paprasčiausiai renkantis darbą ar darbdavį“, – pridėjo pašnekovė.
