Devintajame dešimtmetyje jis prisidėjo steigiant „Morgan Stanley“ naftos skyrių. Paskui perėjo dirbti į „Glencore“, kai įmonei dar vadovavo Marcas Richas – tenai M. Crandallas iš energijos prekeivio tapo padalinio vadovu. 1993 m. jis išėjo įgyvendinti savo didžiausio projekto – tapo žaliavų milžinės „Trafigura Group“, kuri šiuo metu yra antra pagal dydį nepriklausoma naftos prekybininkė pasaulyje, bendraįkūrėju.

Naujausia didelė Misterio Naftos investicija? Medienos gamykla atokiame šiaurės Urugvajaus užkampyje, kuri, jo teigimu, gali prisidėti prie pasaulinės kovos su klimato kaita.

Žmogui, kuris savo „pirmuosius turtus“ uždirbo iš iškastinio kuro, toks sprendimas reiškia reikšmingą žingsnį į žaliųjų finansų pasaulį, kuris savo laiku būtų nustebinęs ir patį M. Crandallą.

„Visada juokauju, kad, nepaisant praeities piktadarybių, vis dar bandau pakliūti į dangų“, – teigia jis.

„Realybė šiek tiek sudėtingesnė, – vaizdo interviu iš Edinburgo, kur neseniai buvo apsistojęs, kad galėtų per valandą nuvažiuoti į Glazge vykusį COP26 klimato viršūnių susitikimą, sakė M. Crandallas. – Aš tikrai niekada nesukau sau galvos, kad nafta kažkam pakenks.“

M. Crandallas iš naftos prekybos pasitraukė prieš 15 metų. Tuo metu jis, kaip pats sako, buvo „vidutiniškai turtingas“. Tačiau daugelis žmonių manė, kad jis turi krūvas pinigų, ir reklamavo jam atsinaujinančią energiją bei kitas populiarėjančias žaliąsias investicijas.

Mediena Urugvajuje

„Iš pradžių bandžiau užsidirbti pinigų“, – sako M. Crandallas, 2006 m. įkūręs į tvarumą orientuotą privataus kapitalo firmą „PostScriptum Ventures“ ir skaičiuojantis, kad dabartinė jo grynoji vertė siekia apie 100 mln. dolerių.

„Nedaug kas tuo vertėsi, – pasakoja jis. – Užsiėmiau nišą. Ilgainiui, kai atsirado daugiau visuotinio atšilimo poveikio įrodymų, supratau, kad tai turi stiprų etinį elementą.“

Naujausias jo siekis užsidirbti pinigų (nepamirštant ir etikos) – partnerystė su Lotynų Amerikos medienos įmone. Pirmą kartą apie šį projektą M. Crandallas išgirdo iš vyro, kurį pasamdė renovuoti savo namus ir įrengti aikštelę bočės kamuoliukams ridenti.

Tai buvo visiškai atsitiktinis susidūrimas, galėjęs įvykti tik tokioje vietoje kaip Punta del Estė – Urugvajaus kurortas, kartais vadinamas Pietų Amerikos Monaku. Iš smėlio išnyrančios milžiniškos rankos skulptūra garsėjantis pakrantės miestelis pakeri tviskančiu vandeniu ir glamūriškais paplūdimio vakarėliais, kurie pritraukia elitą – pvz., Marką Zuckerbergą ir Ralphą Laureną. M. Crandallas šį miestelį pamėgo dar nuo tų laikų, kai prekiavo nafta, aptarinėdamas sandorius garsiųjų regiono barbekiu (vadinamųjų „asados“) metu, o 2019 m. įsigijo ten namą.

Punta del Este

Taip jis susipažino su Matiasu Abergo.

Patyręs verslininkas M. Abergo įkūrė vaizdo stebėjimo kompaniją ir importavo namų kino įrangą, o 2016 m. įsteigė statybų bendrovę „Enkel Group“. „Enkel“ užsiėmė būsto renovacijomis – kaip ta, kurią M. Abergo prižiūrėjo M. Crandallo namuose. Tačiau M. Abergo tuo metu jau puoselėjo naują idėją: konstrukcinės medienos tiekimą.

„Stengiuosi mąstyti šviežiai ir inovatyviai – rasti nišinių rinkų, kurių dar niekas neužpuolė ir kurios turi sėkmės istorijų kitose pasaulio dalyse“, – pasakojo M. Abergo, pirmą kartą susidomėjęs konstrukcine mediena po to, kai išklausė Kanados architekto Michaelo Greeno TED paskaitą.

Kalba eina ne apie standartines lentas. Konstrukcinės medienos gamyklos gamina didžiules medžio lentas, suklijuojamas taip, kad išeitų atraminės sijos ir stulpai. Ši medžiaga pakankamai tvirta dangoraižiams statyti.

Šalininkai teigia, kad konstrukcinė mediena gali pakeisti daug anglies sunaudojantį plieną ir betoną, naudojamus daugiaaukščiuose pastatuose. Jungtinių Tautų paskaičiavimais, pastatai ir statybų sektorius 2019 m. sugeneravo beveik 40 proc. pasaulinių su energija susijusių anglies dvideginio emisijų. Tvari miškininkystė taip pat gali būti vertinama kaip anglies, kuri išsiskirtų medžiui nuvirtus ir pradėjus trūnyti, sekvestracijos forma.

Mediena Urugvajuje

Nors konstrukcinės medienos idėja sklando nebe pirmus metus, didėjantis spaudimas statybų bendrovėms mažinti anglies pėdsaką pagaliau gali padėti išjudinti rinką. „Economist Intelligence Unit“ apskaičiavo, kad skersai sluoksniuotos medienos – vieno plačiausiai naudojamų konstrukcinės medienos produktų – paklausa iki 2025-ųjų išaugs daugiau nei 13 proc. per metus. Prognozuojama, kad 2025 m. konstrukcinė mediena pasaulinėje 14 trln. dolerių vertės statybų pramonėje sudarys apytikriai 1,4 mlrd. dolerių dalį.

Norvegija gali pasigirti aukščiausiu pasaulyje mediniu 18-os aukštų pastatu, kurį jau kitąmet pralenks Milvokyje statomas 25-ių aukštų konstrukcinės medienos daugiaaukštis. Viena iš šios medžiagos pastatė visą miesto rajoną. JAV užbaigtų arba statomų konstrukcinės medienos pastatų skaičius per trejus metus išaugo daugiau nei septynis kartus ir rugsėjo pabaigoje siekė 576. Remiantis Spygliuočių medienos valdybos (Softwood Lumber Board) surinktais duomenimis, dar 665 pastatai šiuo metu yra projektavimo etape.

Ne visus konstrukcinė mediena įtikina. Kyla abejonių dėl jos atsparumo drėgmei ir ugniai. Kritikai teigia, kad jos nauda aplinkai yra pervertinama dėl anglies, kuri išsiskiria trūnijant miške paliktoms šakoms ir medžių viršūnėms po to, kai medis nupjaunamas, taip pat deginant atliekas, pvz., pjuvenas. Anglies pėdsakas dar labiau išauga, kai atsižvelgiama į trumpesnį medienos tarnavimo laiką ir didesnį pažeidžiamumą stichinių nelaimių atveju, jei lyginsime su betoniniais pastatais, teigė Beverly Law, anglies ciklo mokslininkė ir Oregono valstijos universiteto profesorė emeritė.

„Priežastis, dėl kurios, kaip matome, ji sparčiai populiarėja, yra ta, kad JAV medienos pramonė aktyviai užsiima jos marketingu“, – sakė B. Law.

M. Abergo iš pradžių viliojo M. Crandallą į konstrukcinės medienos pasaulį pamažu, o paskui – staigiai ir greitai.

Tuo metu, kai vyrai susipažino, M. Abergo jau buvo pastatęs trijų aukštų viešbutį, naudodamas konstrukcinę medieną, kurią importavo iš Italijos.

Tačiau M. Abergo knietėjo panaudoti didžiulius savo tėvynės miškų išteklius ir pradėti gaminti šią medžiagą vietoje. Jiedu su M. Crandallu prisimena daugybę vakarų, praleistų šnekučiuojantis apie konstrukcinės medienos potencialą.

„Jis galėjo valandų valandas man apie ją aiškinti, ir kuo daugiau aiškino, tuo geriau aš jį supratau, – sakė M. Crandallas. – Jis man jos nebruko. Nemanau, kad kada nors apskritai susimąstė, jog galėtų įtikinti mane investuoti į konstrukcinę medieną.“

Mediena Urugvajuje

Bet, žinoma, M. Abergo būtent tai ir padarė.

M. Abergo ir M. Crandallas pradėjo bendradarbiauti 2020 m. pradžioje, siekdami išvystyti konstrukcinės medienos projektą, dėl kurio vėliau tais metais jie pradėjo derybas su čiliečiais medienos gamyklos savininkais šiaurės Urugvajuje. Abu vyrai vadovavo investuotojų grupei, kuri sumokėjo daugiau nei 25 mln. dolerių, įskaitant skolos prisiėmimą. Sandoris buvo sudarytas 2021 m.
Dabar investuotojų grupė į gamyklą – vieną iš dešimties pajėgiausių Pietų Amerikoje – toliau pumpuoja milijonus, kad paverstų ją pirmąja Urugvajaus konstrukcinės medienos gamykla. Naujoji kompanija vadinasi „Arboreal“.

Urugvajus idealiai tinka intensyviai miškininkystei dėl savo santykinai plokščios geografijos ir nepaliestų miškų. Pastaraisiais dešimtmečiais investuotojai pasodino eukaliptų ir pušų daugiau nei 1 milijono hektarų plote, kuris buvo iš esmės netinkamas maistiniams pasėliams. Tačiau didžioji šios medienos dalis rąstų pavidalu siunčiama į Kiniją ir Indiją, kur yra naudojama baldams ir prekių padėklams gaminti.

Neseniai karštą Urugvajaus pavasario popietę M. Abergo savo hibridiniu „Volvo“ sedanu nuvažiavo apžiūrėti medžių ūkio, kur šviežiai nukirstų pušų rąstai (kai kurių skersmuo siekė beveik 60 cm) buvo metodiškai kraunami į sunkvežimį masyviu prie traktoriaus pritvirtintu griebtuvu. Rąstus buvo numatyta gabenti 400 kilometrų į Montevidėjaus uostą, o iš ten plukdyti į užsienį.

„Matydamas tuos rąstus norėjau verkti“, – sakė M. Abergo, apgailestaudamas dėl prarastos galimybės paversti juos konstrukcine mediena.

Pinigai, kuriuos M. Abergo, M. Crandallas ir kiti investuotojai pumpuoja į „Arboreal“, leis kompanijai iki 2022 m. pradžios daugiau nei padvigubinti metinę gamybą iki maždaug 260 000 kubinių metrų ir automatizuoti medienos klasifikavimo sistemą.

Antrasis, ambicingesnis projektas – transformuoti dabartinį medienos sandėlį, užimantį apie 8500 kvadratinių metrų, į naują 22 mln. dolerių vertės konstrukcinės medienos gamyklą. M. Abergo prognozuoja, kad gamykla turėtų pradėti veikti iki 2022 m. pabaigos. Tikimasi, kad 2024 m. gamyba pasieks didžiausią metinį 50 000 kubinių metrų pajėgumą.

Vietiniai statybininkai – tarp jų „Enkel Group“, kurioje M. Abergo vis dar eina generalinio direktoriaus pareigas, – tikriausiai nupirks apie 60 proc. šios medienos, o likusi dalis bus gabenama į užsienį, sakė jis. „Enkel“ tikisi įsiveržti į konstrukcinės medienos kazino jau kitais metais. M. Abergo šiuo metu sudarinėja sutartis dėl naujų statybų.

M. Abergo apytikriai Misūrio dydžio šalyje nuvažiuoja apie 2000 km per savaitę, lankydamas gamyklą ir pristatinėdamas konstrukcinės medienos privalumus institucijoms ir būsimiems klientams.

Urugvajiečiai vis dar laiko medieną abejotina statybine medžiaga, tinkama tik kaimiškiems paplūdimio nameliams ir lūšnynams. M. Abergo mano, kad vietinės gamybos konstrukcinės medienos kokybė ir 25 proc. pigesnės išlaidos, lyginant su tradicine statyba, ilgainiui įtikins skeptiškus jo tautiečius.

„Kalbant apie statybų laiką, esame bent trigubai greitesni“, – teigė jis.

Tuo tarpu M. Crandallas svarsto, kad norint, jog konstrukcinė mediena galiausiai padėtų pasiekti klimato tikslus, reikia vieno dalyko: uždirbti pinigus. Pasak jo, konstrukcinė mediena turi būti toks „įtikinamas pasiūlymas“, kad paskatintų statybas ir pakeltų medžių kainas.

„Tam, kad vyrukas, turintis žemės sklypą, nuspręstų, jog daugiausiai užsidirbs pasodinęs medį.“