Portalo Delfi organizuotoje konferencijoje „Mano investicija“ pranešimą skaičiusi meno agentūros „Artxchange Global“ vadovė Ornela Ramašauskaitė pasakojo apie Lietuvos gyventojų dar mažai atrastą investicijų rūšį – investicijas į meno kūrinius. Meno ekspertė laužo mitus apie investicijas į meną ir prasitaria, kam turi pasiryžti į meno kūrinius nusprendęs investuoti gyventojas.

Menas – mano meilė, mano religija, o kartu perkama ir pelninga investicija. Ir tai yra ne klausimas, o teiginys, kurį pabandysiu jums įrodyti“, – savo pasakojimą nuotoliniu būdu vykusios konferencijos metu pradėjo meno specialistė.

Jauna ir besivystanti rinka

Skaičiuojama, kad pernai meno rinka sudarė beveik 45 mlrd. eurų, įvyko daugiau nei 41 mln. transakcijų. O net kas trečias (34 proc.) meno kūrinį įsigijęs pirkėjas prieš tai nedalyvavo meno rinkoje.

Tiesa, Lietuvoje situacija kol kas kukli: praėjusiais metais šalyje veikiančiuose aukcionuose sulaukta pradavimų už 0,57 mln. eurų, kai Lenkijoje siekė – 62 mln. eurų.

„Džiugi žinia čia ta, kad esame jauna ir besivystanti rinka, o meno kūrinių dar galime įsigyti labai mažomis kainomis ir kartu tikėtina, kad jų kaina augs“, – įžvelgė konferencijos dalyvė.

Kokie barjerai stabdo žmonių pasirinkimą pirkti meno kūrinius? Kaip paminėjo O. Ramašauskaitė, pirmiausia tai – psichologinis barjeras.

Ornela Ramašauskaitė

„Dažnai galvojama, kad meno rinka yra elitizuota – tik turtingųjų privilegija, ir kad tam reikalingos labai gilios žinios. Dėl žinių sutinku, bet elitiškumo šleifą pabandysiu nutraukti“, – vaizdingai kalbėjo pranešėja.

Taip pat, pasak jos, neretai galvojama, kad meno kūriniai yra mažai likvidūs – juos sunku parduoti staiga prireikus pinigų. Tačiau ir čia meno ekspertė nesutinka.


Tarp neteisingų mitų apie investicijas į meną O. Rimašauskaitė paminėjo ir įsitikinimą neva meno kūrinio kaina yra visiškai neaiškiai sudaryta: „Nuraminsiu, kad ilgainiui veikiant šioje rinkoje pradeda aiškėti, kaip nustatoma meno kaina. Be to, reikia suprasti, kad kaina ir vertė yra skirtingi dalykai, o mes čia kalbame apie kainas“.

Pirmoji investicija gali būti ir iki 1 tūkst. eurų

Pranešime konferencijoje „Mano investicija“ meno ekspertė kartu pasidalino pavyzdžiais, kurie paneigė mitą, kad investicijoms į meno kūrinius reikalingos didžiulės pinigų sumos. O ir sėkmės istorijų Lietuvoje, kai pigiai įsigytas kūrinys vėliau buvo parduotas su geru uždarbiu, jau turime.

Kaip pavyzdį pranešėja prisiminė atvejį, kai 2007 m. Vilniaus aukcione už maždaug 5 tūkst. eurų buvo įsigyta Rimvyido Jankausko abstrakcija „Kampas“, o po 12 metų kūrinys parduotas už 18 750 eurų.

„Pradėti investuoti į meno kūrinius gali būti tinkama net ir 1 tūkst. eurų suma, o gal net ir mažesnė, – teigė O. Rimašauskaitė. – Be abejo, tai neturėtų būti vienintelė žmogaus investicija, jei jis nori papildomų pajamų. Investavimas į meną būna viena iš investavimo krypčių“.

Kaip mažiau nei vieną tūkstantį eurų kainuojančius meno kūrinius, kuriuos galima įsigyti Lietuvoje vykstančiuose aukcionuose, pranešėja paminėjo jaunojo menininko Lino Kaziulionio darbus, kuri drobę galima įsigyti ir už maždaug 500 eurų sumą.

Ornela Ramašauskaitė

Panašių sumų gali pareikalauti ir klasikiniai kūriniai: pavyzdžiui, dailininko Kazio Šimonio paveikslą būsimame meno aukcione bus galima įsigyti ir už 900 eurų.

Nereikėtų pamiršti, kad investicijos į meno kūrinius nebūtinai turi būti paveikslai. Tarp tokių kūrinių gali būti ir grafika, ir skulptūra ar fotografija. Pavyzdžiui, fotografo Antano Sutkaus tiražinė fotografija „Pionierius“ bus parduodama Vilniaus aukcione už 500 eurų pradinę kainą.

„Žinoma, gali būti, kad dėl kūrinių bus varžomasi ir jų kaina pakils, bet nebūtinai“, – paminėjo O. Rimašauskaitė.

Ko reikia, norint sėkmingai investuoti

Konferencijos dalyvė kartu pasidalijo ir tuo, ko reikia norint pradėti ar sėkmingai investuoti į meno kūrinius.

„Norint savarankiškai pradėti gaudytis ir žongliruoti, reikia tikrai labai daug domėtis: ne tik meno istorija, bet ir turėti ekonomikos žinių, žinoti lokalų kontekstą, sekti aukcionų duomenis, parodas“, – kalbėjo pranešėja. Žinoma, galima kreiptis ir į ekspertus: Lietuvoje veikia net keli aukcionų namai, taip pat šalyje pradeda veikti meno konsultantai.

Antras dalykas – reikia žinoti savo tikslą.

„Svarbu įsivertinti, kiek laiko norime investuoti. Ar tai 10 ar 20 metų investicija? O gal numatoma kūrinius palikti kaip palikimą? O gal tikimasi greitos grąžos pardavus kūrinį po trejų ar penkerių metų“, – kokius klausimus svarbu apsvarstyti, vardijo O. Rimašauskaitė.

Nereikėtų užmerkti akių ir į riziką bei savo pasiryžimą rizikuoti. Jaunų autorių darbai gali turėti potencialią gerokai pabrangti, tačiau tam reikia sekti kūrėjo karjerą, laimėjimus, dalyvavimus įvairiose parodose.



„Tuo metu klasikinės investicijos už mažą sumą bus saugi investicija, bet ir investicinę grąža gali būti nedidelė“, – tęsė meno ekspertė.


Taip pat investuotojai į meną gali skirtis pagal tai, kokią taktiką jie renkasi: ar bus kaupiama fotografijų, ar tapybos, grafikos, kūriniai, o gal skulptūros.

„Dažnai galvojama, kad tapyba yra karalienė menuose, bet nebūtinai. Galima įsigyti ir garsesnio ar talentingesnio menininko grafikos darbą, kuris gali turėti potencialią didesnę investicinę grąžą“, – kalbėjo ji.

Dalindama patarimus norintiems pradėti investuoti į meną savarankiškai O. Rimašauskaitė siūlė geriau pirmuosius sprendimus priimti remiantis žinomomis pavardėmis ar investuoti į tuos kūrinius, kurie turi patikimą pardavimų istoriją.

Ornela Ramašauskaitė

„Ketvirtas dalykas – jums turi būti gražu ir įdomu. Apgalvokite, kokius turite estetinius reikalavimus meno kūriniui, galbūt atsižvelkite į savo interjerą. Vienus labiau vilioja abstrakcijos, kiti ieško vaikystės gatvių ar miestų vaizdų. Visi būdai rinkti kolekciją yra geri. Galima net galvoti apie kartografiją ar istorinių atvirukų kolekciją“ , – idėjomis dalijosi meno specialistė.

Kalbėdama apie meno kūrinio pardavimus „Artxchange Global“ atstovė pasakojo, kad iš šono šis darbas gali atrodyti sudėtingas. Visgi, pasak jos, įžengus į meno rinką atsiranda bendraminčių ratas, kuriems bet kada galima pasiūlyti savo turimus kūrinius. Kitas būdas – meno aukcionai: kūrinio pardavimas aukcionų namuose.

„Turiu tik įspėti, kad meno kūriniai sukelia priklausomybę: nėrus į šią sritį kuo toliau, tuo labiau darosi įdomu. Išleidus čia 1 tūkst. eurų norėsis išleisti dar ir dar“, – su šypsena pranešimą pabaigė O. Rimašauskaitė.

Visus konferencijos „Mano investicijos“ pranešimus galite peržiūrėti portale „Delfi Plius“.