Saudo Arabijos ketinimai žengti į žaliųjų obligacijų rinką žymi lūžio momentą. Kai kurie investuotojai teigia, kad tai drąsus žingsnis nuo naftos priklausomai Persijos įlankos valstybei, norinčiai nutolti nuo iškastinio kuro. Kiti reikalauja tvirtų įrodymų, kad skola bus tikrai žalia. Tačiau esmė tokia, jog didžiausia naftos eksportuotoja planetoje greičiausiai ras krūvas pirkėjų savo obligacijai, kuri, pasak jos, bus draugiška klimatui.
Tiek pati Saudo Arabijos vyriausybė, tiek karalystės suverenus turto fondas ruošiasi prekiauti žaliosiomis obligacijomis jau artimiausiais mėnesiais. Šie sandoriai greičiausiai pritrauks milijardus dolerių ir padės Viešųjų investicijų fondui finansuoti tokius projektus kaip vadinamasis tvaraus turizmo kurortas prie Raudonosios jūros, kuris, kaip teigia su planais susipažinę žmonės, bus aprūpinamas vien tik atsinaujinančia energija.
Pasak Toddo Schuberto, „Bank of Singapore Ltd.“ fiksuotų pajamų tyrimų vadovo, iš esmės net nėra skirtumo, kas bus emitentas, atsižvelgiant į praktiškai nepasotinamą apetitą ekologiškam turtui. „Žaliųjų ir kitų ESG obligacijų paklausa yra tokia didelė, kad, spėju, Saudo Arabija šį sandorį įgyvendins be problemų“, – pažymėjo jis.
Saudo Arabija mėgina tapti perspektyviu kapitalo taikiniu pasaulyje, kurį vis labiau formuoja aplinkosaugos problemos. Praėjusį mėnesį karalystė įsipareigojo neutralizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas iki 2060 m. – siekdama šio tikslo, ji skyrė milijardus anglies dioksido surinkimo technologijai.
Tokie įsipareigojimai prisiimami „ne todėl, kad tai teisinga; jie tai daro, nes privalo, – teigia Hawazenas Naziehas Nassiefas, „National Energy Services Reunited Corp.“, Hiustone įsikūrusios naftos telkinių paslaugų kompanijos, veikiančios Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, ESG ir išorės reikalų viceprezidentas. – Nes jei jie to nedarys ir toliau gamins naftą taip, kaip gamino iki šiol, žmonės galiausiai nustos ją pirkti.“
Visgi skeptikai pažymi, kad pirmajame OPEC milžinės paskelbtame grynojo nulio įsipareigojime įtartinai trūksta detalių. Saudo Arabija pabrėžė turinti teisę per ateinančius dešimtmečius ir toliau siurbti naftą. Ji taip pat atmetė Tarptautinės energetikos agentūros analizę, kurioje raginama nutraukti naują naftos ir dujų žvalgybą, antraip planeta neišvengs katastrofiško perkaitimo.
Pasak sosto įpėdinio princo Mohammedo bin Salmano, de facto Saudo Arabijos valdovo, vyriausybės, pagrindiniai šių metų energijos kainų augimo kaltininkai – klimato aktyvistai. Tuo tarpu jokia kita G20 šalis neišskiria tiek anglies dioksido vienam gyventojui, kiek Saudo Arabija.
Vienas iš abejojančių investuotojų – „Nordea Asset Management“, valdantis apie 300 mlrd. dolerių klientams priklausantį turtą. Sascha Stallbergas, „Nordea“ portfelio valdytojas, teigia, kad dalyvavimas Saudo Arabijos žaliųjų obligacijų pardavimuose „priklausys nuo finansuojamų projektų, nuo to, kaip jie atitiks bendras šalies žaliąsias ambicijas ir ar bus paskelbti detalizuoti artimiausio laikotarpio klimato tikslai“.
Vis dėlto netrūksta investuotojų, kuriuos kažin ar atgrasys perspektyva žaliąsias obligacijas pirkti iš pagrindinės naftos kompanijos – tiek Persijos įlankoje, tiek už jos ribų.
Uday’jus Patnaikas, Londone gyvenantis „Legal & General Group Plc“ turto valdytojas, teigia, kad investuotojai laikysis blaivaus požiūrio ir tiesiog „įvertins pagrindines investicijas“, į kurias būtų nukreipta Saudo Arabijos žalioji obligacija. „Susidomėjimas tikrai bus.“
Jis taip pat atkreipė dėmesį į karūnos princo pastangas į Saudo Arabijos energetikos tinklus įtraukti alternatyvius energijos šaltinius. Reikia suvokti, kad šalis labiau nei daugelis kitų yra veikiama fizinių globalinio atšilimo pasekmių, o pastaraisiais metais užėjus karščio bangoms temperatūra reguliariai viršydavo 50 laipsnių Celsijaus.
Anglies dioksido emisijų mažinimas vis labiau tampa savisaugos aktu, o atsinaujinančiai energijai skiriama vis daugiau dėmesio. Saudo Arabija planuoja iki 2030 m. padidinti saulės ir vėjo energijos kiekį vietiniuose tinkluose iki 50 proc., o likusią dalį sudarys gamtinės dujos. Šalis taip pat daug investuoja į vandenilį, kuris laikomas nepamainomu energijos šaltiniu atsisakius naftos ir dujų.
Tokie „mega“ projektai reiškia, kad 2060 m. grynojo nulio įsipareigojimas „neturėtų tapti iššūkiu“, pažymėjo H. Nassiefas.
„Mohammedas bin Salmanas jau keletą metų siekia diversifikuoti ekonomiką, tad šiuo požiūriu jo planais galima pasitikėti“, – pažymėjo U. Patnaikas.
Investicijos į aplinkosaugos, socialinius ir valdymo tikslus taip pat vis dažniau figūruoja regiono finansinėse diskusijose.
„Per šias kelias dienas susitikome su nemažai Saudo Arabijos emitentų, ir ESG tema, kaip žaliųjų obligacijų temos tęsinys, iškildavo per kiekvieną susitikimą, – sakė „BNY Mellon“ emitentų paslaugų generalinis direktorius Francis La Salla. – Persijos įlankoje, o ypač Saudo Arabijoje, labai aiškiai suvokiama, kad norint patekti į pasaulines kapitalo rinkas, būtina galvoti apie žaliąsias obligacijas.“
„Nors kai kurie investuotojai, remdamiesi savo vertybėmis, atsisakys dalyvauti šiame sandoryje, nesitikiu, kad jų bus pakankamai daug ir kad jie galėtų paveikti sandorio technines detales.“
H. Nassiefas iš „National Energy Services Reunited“ teigia, kad regione stebimas aiškus suinteresuotumas patenkinti ESG investuotojų poreikius. Be to, „ investuotojai, daugiausia europiečiai ir amerikiečiai, daro spaudimą viso pasaulio kompanijoms pagerinti ESG rodiklius, o tai, žinoma, teigiamas dalykas“, – pridūrė jis.
Tačiau investuotojai žiūri ne tik į ESG metrikas. „Jie taip pat nori uždirbti pinigų, – sakė H. Nassiefas. – Taip jau yra.“
Pasak S. Schuberto iš „Bank of Singapore“, egzistuoja reali tikimybė, kad Saudo Arabija, kaip ir kiti žaliųjų obligacijų emitentai, savo obligacijas sugebės parduoti geresnėmis sąlygomis nei ekologija nesirūpinantys emitentai.
„Nenustebčiau, jei sandoris bus sudarytas su „žaliąja priemoka“, – pridūrė jis.
