Portalas Delfi domisi, ar sprendimas pereiti prie žaliosios energijos pirkimo įmonėms gali būti finansiškai naudingas, ar Lietuvoje jau turime pakankamai pajėgumų, kad patenkintume visą reikalingą žaliosios elektros energijos poreikį verslo sektoriui, ir kokius žingsnius įmonė turi žengti, norėdama prisijungti prie žaliąją elektrą perkančių įmonių klubo.
Bando nerti kuo giliau
Degalinių tinklo „Circle K“ vadovas Skirmantas Mačiukas pasakoja, kad prie šimtaprocentinio žaliosios elektros vartojimo bendrovė perėjo prieš 5–6 metus.
„Pastaruoju metu pastebimas ypač sustiprėjęs susidomėjimas žaliąja elektra kaip galimybe amortizuoti rekordiškai brangstančias energetikos išteklių kainas. Dar 2011 m. perėjome prie energiją taupančio šviesos diodų apšvietimo, o prieš 5–6 metus tapome šimtaprocentiniais žaliosios elektros vartotojais. Tad visa tai, ką darome dabar, yra ne bandymas pagauti žaliąją bangą, o nerti į ją maksimaliai giliai“, – kalbėjo vadovas.
Pasak jo, taupant elektrą ir perkant ją žalią biržoje įmonė kelia sau dar didesnį tikslą – iki minimumo sumažinti elektros gamybos poveikį aplinkai.
„Todėl susitelkėme į lokalius jos šaltinius ir penkerių metų laikotarpiui išsinuomojome 2 MW nutolusio saulės jėgainių parko pajėgumus, kuris užtikrina maždaug 15 proc. visų mūsų elektros poreikio. Kita elektros dalis, iš viso 85 proc. sudaro biržoje perkama žalioji elektra, kurios šaltiniai gali būti saulė, vėjas, vanduo ar biokuras, bet jai netaikomas lokalumo aspektas“, – aiškino degalinių tinklo vadovas.
„Circle K“ Lietuvoje yra užsibrėžusi tikslą per dvejus metus pereiti vien prie Lietuvoje gaminamos žaliosios elektros. Tikima, kad tokiu žingsniu bus prisidėta prie vietinių pajėgumų vystymo bei CO2 emisijų mažinimas.
„Kitas žingsnis, kurį netrukus žengsime, yra nuosavų saulės jėgainių įrengimas ant dalies degalinių stogų. Pagirtina, kad tai strategiškai apgalvotai remia valstybė, suteikdama verslui ir gyventojams realų įrankį ne tik mažinti poveikį aplinkai, bet ir lengviau atlaikyti rekordiškai išaugusių kainų spaudimą, – komentavo S. Mačiukas. – Vien elektra varomų transporto priemonių paklausa šiuo metu išgyvena pakilimą, tikėtina, kad elektros poreikis su laiku tik augs, o kainos – didės. Todėl tapimas gaminančiu vartotoju pradeda spręsti ne tik klimato krizę, bet ir nuosavų finansinių kaštų aspektus“.
Degalinių tinklo vadovas pridėjo, kad įmonėms erdvės pereiti prie žalios elektros gamybos yra pakankamai: ne visi nutolę saulės parkai yra išpirkti, dar ne visus stogus dengia saulės moduliais.
Pasiteiravus, ar sprendimas bendrovei pereiti prie žaliosios elektros pirkimo buvo naudingas ar kaip tik nešė didesnę finansinę naštą, S. Mačiukas negalėjo atsakyti: „Tiksliai apskaičiuoti būtų sudėtinga, tačiau akivaizdu, kad į aukštumas užkopusios didmeninės elektros kainos smarkiai plečia vadinamąsias kainų žirkles savo nenaudai. Tie, kas gaminasi žaliąją elektrą čia Lietuvoje, tikrai gali patvirtinti, kad dėl brangimo tendencijos biržose apčiuopiamai sumažėjo ne tik išlaidos, bet ir gerokai sutrumpėjo žaliųjų investicijų į elektros gamybą atsipirkimas“.
Prioritetas prieš geresnę kainą
Tik žaliąją elektros energiją visoms savo patalpoms jau penkerius metus perka ir „Lietuvos draudimas“. Bendrovės Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė Aurelija Kazlauskienė teigė, kad toks pasirinkimas dabar jau yra būtinas atsakingam verslui.
„Kalbėdami, kad žaliąją elektrą naudojame visoms patalpoms, kalbame ne tik apie centrinius biurus didžiuosiuose miestuose, bet ir apie mūsų skyrius visoje šalyje. Prie žalios energijos naudojimo perėjome iškart visos įmonės mastu: pirmiausia žalią energiją naudojant nuosavoms mūsų patalpoms, o tuomet kalbantis su nuomojamų patalpų savininkais ir jiems sutikus taip pat pereinant prie gamtai draugiško sprendimo“.
Paklausus, kokie iššūkiai gali kilti įmonei svarstant pereiti prie žaliosios elektros energijos, pašnekovė teigė, kad nusprendus imtis šio sprendimo, privalu verslo tvarumą ir socialinę atsakomybę iškelti prioritetu prieš kainos kriterijų.
„Žalioji energija yra brangesnė, todėl vertinant tik pagal finansinės naudos kriterijų, tokie sprendimai nėra priimami. Sprendimas naudoti žalią energiją yra mūsų verslo tvarumo ir socialinės atsakomybės veiksmų plano dalis, kurią vertiname ne pagal išlaidas, o pagal savo įmonės vertybes, verslo požiūrį į aplinką, atsakomybę net ir ateities kartoms“, – pastebėjo ji.
Iš kitos pusės, „Lietuvos draudimo“ atstovė siūlo į klimato kaitos klausimą pažiūrėti plačiau ir priimant gamtai palankesnius sprendimus nesikliauti tik tiesioginiais kaštais.
„Kaip draudimo bendrovė nesame tiesiogiai susiję su aplinkos tarša ir mūsų poveikis yra minimalus, bet netiesiogiai jaučiame klimato kaitos įtaką: kylančios audros, lietūs, kitos gamtos stichijų žalos vis dažnesnės visame pasaulyje, o draudimo bendrovės atlygina klientams šių žalų nuostolius. Tikiu, kad šitaip žvelgdamas kiekvienas verslas rastų savo sąryšius, kodėl jiems taip pat svarbu, turint galimybę, rinktis žalesnius sprendimus“, – akcentavo A. Kazlauskienė.
Sprendimas – remiantis grupės strategija
Vilniuje akmens vatos gamyklos „Paroc“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims Audronė Endriukaitytė teigė, kad žalioji elektros energija pradėta pirkti prieš trejus metus.
„Toks sprendimas buvo priimtas remiantis „Owens Corning Paroc“ grupės įmonių tvarumo strategija, kuri numato ilgalaikį, nuoseklų ir daugiaplanį poveikio aplinkai mažinimą, bei siekį, kad „Paroc“ bendrovių suminis poveikis klimatui būtų teigiamas“, – kalbėjo pašnekovė.
Įmonių grupės strategijoje yra numatyta, kad visos grupės bendrovės iki 2030 m. turi visiškai pereiti prie žaliosios elektros energijos ir perpus sumažinti CO2 išmetimus, o ilgainiui atsisakyti iškastinio kuro.
„Daugiau įmonių apsispręsti naudoti žalią energiją paskatintų įmonių vadovų, akcininkų ir net eilinių darbuotojų sąmoningumas, vertybės bei tvirta pozicija aplinkos būklės ir klimato kaitos klausimais“, – pridėjo A. Endriukaitytė.
Trys būdai gauti žaliąją elektros energiją
Elektros tiekėjas „Elektrum Lietuva“ šiuo metu turi apie 250 verslo klientų, kurie perka vien žaliąją elektros energiją. Įmonės Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas teigė, kad paskutiniu metu itin jaučiamas didesnis verslo susidomėjimas žaliąją energetika.
„Tai susiję ir su Europos žaliuoju kursu, ir su augančiais vartotojų lūkesčiais ir keliama tvarumo kartelę verslui, ir su pačių įmonių branda renkantis žaliuosius energetikos sprendimus, – svarstė jis. – Ankstesniais metais iš atsinaujinančių šaltinių išgaunamą elektros energiją rinkdavosi tik pavienės įmonės, tai daryta labiau iš idėjos arba dėl mokestinių lengvatų. Šiandien matome, kad vis daugiau verslų kaip pagrindinį prioritetą ir kryptį laiko įmonės tvarumo faktorių – verslas ne tik pradeda rūpintis poveikio aplinkai mažinimų, bet ir imasi aplinkai reikšmingų tvarių iniciatyvų įgyvendinimo“.
Specialistas vardijo, kad žaliąją elektrą renkasi pirkti įvairių dydžių ir sektorių įmonės – nuo mažų šeimos įmonių iki didžiausių rinkos lyderių gamybos srityje. Tarp vartotojų yra ir viešojo sektoriaus atstovų, ir ūkininkų.
Pasiteiravus, kokias būdais verslas gali užsitikrinti žaliąją elektrą, A. Zatulinas įvardijo tris pagrindinius būdus: pirkti ją iš elektros tiekėjo ir gauti žaliosios energijos sertifikatą, statyti saulės jėgainę ant stogo arba pirkti elektros energiją iš saulės parko.
„Džiugina tai, kad pastaruoju metu labai išaugo poreikis saulės jėgainių ant stogų bei elektros energijos iš saulės parkų – įmonės pačios investuoja į energijos generavimo šaltinį ir vartoja savo pačių pasigamintą žalią energiją“, – kalbėjo jis.
Finansinė (ne)nauda
Kalbėdamas apie elektros kainą, A. Zatulinas neslėpė, kad žalioji elektros energija kainuoja daugiau nei įprasta, nes mokamas priedas prie tarifo.
„Šiuo metu žaliasis sertifikatas papildomai kainuoja apie 1,2 eur/MWh, tačiau žaliosios elektros energijos vartotojai yra atleidžiami nuo akcizo mokesčio, kuris šiuo metu lygus 0,52 eur/MWh“, – skaičiavo jis.
Dar viena alternatyva verslui, norinčiai naudoti žaliąją elektrą, yra ne pirkti ją, o patiems gamintis. Čia, A. Zatulino nuomone, galima jau kalbėti ir apie konkrečią finansinę naudą, o ne tik investicijas.
„Elektros kainoms pasiekus rekordines aukštumas, vis daugiau įmonių Lietuvoje gręžiasi į saulės energetiką, diegia saulės jėgaines, pasinaudoja valstybės finansiniu skatinimu ir taip pereina prie atsinaujinančios energijos gamybos ir vartojimo, tokiu būdu valdydamos savo išlaidas energijai“, – reziumavo specialistas.
Skaičiuojama, kad „Electrum Lietuva“ per šiuos metus verslo klientų, vartojančių žaliąją elektros energiją, skaičius išaugo 15 proc.
Kaip pasakojo A. Zatulinas, įmonės perėjimas prie žaliosios elektros energijos nėra sudėtingas. Naują sutartį galima gauti iš elektros energijos tiekėjo jau tą pačią dieną, o nuo artimiausio mėnesio bus galima vartoti jau ir žaliąją energiją.
„Patiems pasigaminti žaliąją elektros energiją prireiks daugiau pastangų, tačiau tai irgi nėra labai sudėtinga. Pastebime, kad įmonės dažnai renkasi kombinuotus sprendimus: iš mūsų perka žalią elektros energiją ir lygiagrečiai įsigyja saulės jėgainės projektavimo, statybos ir rangos paslaugas“, – pridėjo jis.
Mato poreikį plėsti pajėgumus
Bendrovės „Ignitis“ Verslo sprendimų vadovas Martynas Boratinskas skaičiuoja, kad šiuo metu 70 proc. įmonės verslo klientų suvartotos energijos kiekio sudaro žalioji energija. Dar prieš metus ši dalis siekė 60 proc.
„Tikėtina, kad ateityje augimo dinamika gali sulėtėti. Pagrindinė priežastis – didėjančios žaliosios energijos Kilmės sertifikatų kainos. Šiuo metu nemažai įmonių žaliąją energiją įsigyja būtent paskatintos ekonominių priežasčių, kadangi tokios energijos vartotojai nemoka 0,52 eur/MWh siekiančio akcizo mokesčio. Todėl kol kas sunku prognozuoti, kaip pakis verslo klientų elgsena Sertifikatų kainoms pradėjus viršyti minėtą akcizo dydį“, – kalbėjo jis.
Nors žaliąją elektrą bendrovės gali pirkti ne tik Lietuvoje pagamintą tokią elektrą, „Ignitis“ atstovas visgi mano, kad atsinaujinančios energetikos pajėgumus šalyje būtina plėsti. Į tai investuoja ir jo atstovaujama bendrovė. Šiuo metu „Ignitis grupės“ žaliosios gamybos instaliuotoji galia siekia 1,12 GW, o dar 0,23 GW dydžio pajėgumai šiuo metu yra vystomi.
Grupės strategijoje numatyta, kad 2023 m. instaliuota galia turėtų pasiekti 4 GW.
Pernai fiksuotas nedidelis elektros energijos suvartojimo sumažėjimas
Lietuvos energetikos agentūra portalui Delfi atsiųstame komentare paminėjo, kad agentūra nerenka ir neturi duomenų apie tai, kiek įmonių perka žaliąją energija ar koks tokios energijos kiekis yra nuperkamas.
Kalbant bendrai, agentūros duomenimis, elektros suvartojimas pramonėje 2014–2019 m. nuolat augo: daugiausiai elektros energijos suvartoja chemikalų ir chemijos produktų gamyba, kurios didžiausią dalį sudaro trąšų gamyba. Nuo jos nežymiai atsilieka maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba.
Visgi, kaip rodo Lietuvos energetikos agentūros duomenys, pernai pastebėtas nežymus elektros vartojimo sumažėjimas (–1,4 proc.).
Agentūros pateiktoje statistikoje nurodoma, kad šalyje 2020 m. buvo instaliuota 940 MW elektrinių, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius (AEI).
Didžiausias proveržis buvo iš 2014–2015 m., kai buvo instaliuota 149 MW naujų pajėgumų, iš kurių net 148 MW buvo vėjo jėgainių. Šį laikotarpį galimą laikyti vėjo elektrinių plėtros Lietuvoje aktyvia pradžia – iš viso nuo 2014 iki 2020 m. vėjo jėgainių galia padidėjo 252 MW, ir 2020 metais sudarė 57 proc. visų šalyje instaliuotų AEI elektrinių galios. Intensyvesnis saulės elektrinių galios didėjimas pastebimas nuo 2018 m. Nuo 2014 m. instaliuota saulės elektrinių galia padidėjo 95 MW. Saulės elektrinės 2020 m. sudarė 17 proc. visų šalyje instaliuotų AEI elektrinių galios. 2014–2020 m. laikotarpiu instaliuota AEI elektrinių galia padidėjo 70 proc.
Daugiausia elektros yra pagamina vėjo jėgainėse, hidroelektrinėse ir biokuro elektrinėse. 2020 m. vėjo jėgainėse buvo pagaminta – 1551,7 GWh tai yra net 60,3 proc. visos pagamintos energijos.
„Manome, kad žalioji energetika šiame dešimtmetyje Lietuvoje vystysis itin sparčiais tempais. Jau 2025 m. sausumoje turėsime bent triskart daugiau vėjo jėgainių galios nei jos yra dabar (2020 m. buvo 540 MW). 2028 ir 2030 m. planuojama, kad veiklą pradės pirmieji du vėjo elektrinių parkai Baltijos jūroje, apie 30 km nuo kranto esančioje AEI plėtrai numatytoje teritorijoje, kurių kiekvieno instaliuota galia bus po 700 MW“, – rašoma agentūros komentare.
Be to, rinkos analizė ir prognozės rodo, kad sparčiai augs ne tik vėjo jėgainių, bet ir saulės elektrinių galia. 2025 m. prognozuojama per 1100 MW saulės elektrinių galia, tai bent keturis kartus daugiau nei yra dabar, o iki 2030 m. turėtų iš viso atsirasti apie 1300 MW. Lygiagrečiai didės biomasės, biodegalų ir biodujų suvartojimas – tik gal kiek kuklesniais tempais.
Teigiama, kad pagrindinė tokios plėtros priežastis – iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintos elektros kainas konkurencinga – nebereikia papildomai skatinti ar subsidijuoti tokių gamintojų. Jie jau veikia rinkos sąlygomis.
