Neseniai pasirodžiusiame interviu, kuris yra virtualaus SOSV Klimato technologijų susitikimo dalis, B. Gatesas aiškino, kad ateityje investicijų į klimato problemų sprendimą grąža prilygs tai, kurią pavyksta gauti didžiosioms technologijų kompanijoms.
„Bus gal aštuonios ar 10 tokių kompanijų kaip „Tesla“. Ir tik viena iš jų – ta, kurią puikiai žinome šiandien“, – sakė B. Gatesas.
Elono Musko vadovaujamos elektromobilių kompanijos vertė praėjusiais metais išaugo dvigubai, o per pastaruosius penkerius metus padidėjo daugiau nei 2 000 proc.
„Dabar visi, investavę į „Tesla“, jaučiasi labai gudrūs“, – pastebi B. Gatesas.
Jis prognozuoja, kad pelnas bus paskirstytas platesniam įmonių ratui.
„Atsiras „Microsoft“, „Google“, „Amazon“ tipo kompanijų – jos gims iš šios erdvės“, – teigia B. Gatesas.
B. Gatesas 1975-aisiais tapo vienu iš „Microsoft“ įkūrėjų, o „Amazon“ ir „Google“ buvo įkurtos dešimtajame dešimtmetyje, kai įsibėgėjo internetas. Dabar jos yra trys iš keturių vertingiausių Jungtinių Valstijų kompanijų. „Forbes“ duomenimis, B. Gateso turto vertė šiuo metu siekia 134,3 mlrd. dolerių.
SOSV yra Prinstone (Naujojo Džersio valstijoje) įsikūrusi rizikos kapitalo kompanija, investuojanti į klimato technologijų startuolius, kurių veikla tebėra ankstyvojoje stadijoje.
B. Gatesas, pasitelkdamas savo kompaniją „Breakthrough Energy Ventures“, investuoja į ekologiškas technologijas. Šios kompanijos investuotojai taip pat yra „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas, Michaelas Bloombergas ir Ray Dalio.
Nors B. Gatesas į sektorių žvelgia viltingai, jis neabejoja, kad nemaža dalis pinigų bus prarasta, visaip kaip nutiko sprogus interneto burbului, pridurdamas, kad šiandiena primena „ankstyvąsias kompiuterinių technologijų ir programinės įrangos dienas“.
B. Gatesas teigia, kad dauguma technologijų yra pasiekusios „laboratorinį lygį“, o investuotojai turės būti atsargūs vertindami idėjų ekonominį gyvybingumą.
Be to, daugumai projektų reikės daugybės investicijų, kol paaiškės, kad jie veikia.
Tokiems dalykams kaip branduolinė sąlaja, branduolių dalijimasis ir energijos saugojimas išmėginti reikia „šimtų milijonų arba, branduolinių procesų atveju, milijardų dolerių“, pažymi B. Gatesas.
Jis pridūrė, kad „nėra visiškai aišku“, ar šios technologijos „prisidės prie tolesnės raidos, ar ne“.
Klimato technologijoms reikia ne tik stambių kapitalo įsipareigojimų, bet ir vyriausybių nustatytos „padrąsinančios politikos“, kuri palengvintų nulinių emisijų technologijų diegimą, atkreipia dėmesį B. Gatesas.
Investuotojai, siekiantys investuoti lėšas į mažiau rizikingas sritis, „gali dalyvauti saulės jėgainių finansavime“, pataria B. Gatesas.
Sunkiau prognozuojamos rinkos apima tiesioginį anglies dioksido surinkimą ore, vandenilį, plieną ir reaktyvinį kurą.
„Mūsų laukia didelis nesėkmių procentas“, – neabejoja B. Gatesas. Tačiau egzistuoja užtektinai idėjų, kurios, „labai tikėtina, susilauks didelės sėkmės“, ypač jei gaus reikiamą valdžios pagalbą.
„Jeigu negalite sau leisti rizikuoti arba tikitės trumpalaikės grąžos, verčiau pasidairykite į kitas sritis“, – apibendrina B. Gatesas.
