Apie 1,5 tūkst. investicinių institucijų, prižiūrinčių bendrą 39,2 trln. dolerių turtą, dabar yra įsipareigojusios atsisakyti iškastinio kuro, teigiama antradienį publikuotoje „DivestInvest“ ataskaitoje.
Palyginimui, 2014 m., pirmaisiais metais, kai grupė vertino tokius įsipareigojimus, skaičiai buvo daug mažesni: atsisakyti iškastinio kuro įsipareigojo 181 institucija, prižiūrinti 52 mlrd. dolerių vertės turtą.
2021 metais 16 mlrd. dolerių vertės fondas „Ford Foundation“, kurį įsteigė Henry‘io Fordo sūnus ir kuris šiuo metu yra vienas iš didžiausių privačių šeimos fondų pasaulyje, pareiškė, kad nebeinvestuos į iškastinį kurą. Harvardo universitetas paskelbė panašų pareiškimą dėl savo milžiniško 42 mlrd. dolerių fondo, o Meino valstija tapo pirmąja JAV valstija, nurodžiusia savo valstybiniam pensijų fondui išparduoti iškastinį kurą naudojančių įmonių akcijas.
Niujorko pensijų fondai paskelbė planus atsisakyti su iškastiniu kuru susijusių investicijų už maždaug 4 mlrd. dolerių, o antras pagal dydį Kanados pensijų valdytojas „Caisse de Depot et Placement du Quebec“ pranešė, kad įgyvendindamas naują strategiją, kuria siekiama smarkiai sumažinti su jo investicijomis susijusį išmetamųjų teršalų kiekį, parduos milijardus dolerių vertės naftos turtą, įskaitant didžiausių Kanados žaliavinės naftos gamintojų stambius akcijų paketus.
„Iškastinio kuro atsisakymo judėjimas sparčiai auga, nes pasaulis suprato, kad nuo to, kur plaukia pinigų srautai, priklauso mūsų sėkmė lėtinant klimato kaitą, – sakė aplinkosaugos pelno nesiekiančios organizacijos „Stand.earth“ klimato finansavimo direktorius Richardas Brooksas. – Tiesiog reikia daugiau lėšų išgauti iš finansiniu požiūriu rizikingų anglių, naftos bei dujų bendrovių ir perkelti jas į įmones, kurios skatina klimato kaitos sprendimus, įskaitant atsinaujinančius energijos šaltinius.“
Iškastinio kuro atsisakymas yra greita pergalė fondams, siekiantiems dekarbonizuoti investicijų portfelius, tačiau karštai diskutuojama dėl to, ar tai duoda teigiamų rezultatų klimatui. Tiesiog parduodant iškastinį kurą naudojančių įmonių akcijas iškastinio kuro paklausa ar naudojimas nesikeičia, ir iš tikrųjų dėl to investuotojų, mažiau motyvuotų siekti mažesnio išmetamųjų teršalų kiekio, portfeliuose gali dominuoti daug anglies dioksido išskiriančios įmonės.
Vis dėlto „DivestInvest“ ataskaitos autoriai teigia, kad šis judėjimas dabar gali „pateikti tvirtų įrodymų, kad divesticija yra patikima finansinė strategija“ ir kad „iškastinis kuras yra blogas finansinis statymas“.
Ataskaitoje teigiama, kad pirmosios institucijos, pradėjusios taikyti divesticijos strategijas, praneša apie teigiamus finansinius rezultatus, ir vis daugiau iš jų „nurodo finansinę realybę, esą dėl klimato kaitos iškastinis kuras taps nebereikalingas, o atsinaujinančios energijos ateitis taps neišvengiama“.
Tai sutampa su Niujorko miesto užsakymu parengtos „BlackRock Inc.“ ataskaitos išvadomis. Ataskaitoje teigiama, kad „nė vienas investuotojas nenustatė reikšmingų neigiamų rezultatų, susijusių su divesticija, ir veikiau pranešė apie neutralius ar teigiamus rezultatus.“
