Nors šis „visuotinės gerovės“ siekis yra orientuotas konkrečiai į šalies vidaus reikalus ir šalies gyventojus, jis gali turėti milžinišką poveikį visam likusiam pasauliui. Viena labiausiai matomų visuotinės gerovės taikymo pasekmių yra Kinijos korporatyvinių prioritetų perkėlimas į vidaus rinką.
Technologijų milžinė „Alibaba“, pastaraisiais metais augusi pasauliniu mastu, dabar įsipareigojo skirti 15,5 mlrd. dolerių (apie 13,4 mlrd. eurų) visuotinės gerovės iniciatyvų Kinijoje vystymui, taip pat įkūrė specialią tam skirtą darbo grupę, kuriai vadovauja kompanijos generalinis direktorius Danielis Zhangas.
Kompanija aiškina, kad ji pati gaus naudos iš šalies ekonominės pažangos, o jei „visuomenei seksis puikiai, ekonomikai seksis puikiai, tada puikiai seksis ir „Alibaba“. Kompanijos varžovė technologijų gigantė „Tencent“ taip pat nutarė prisidėti prie visuotinės gerovės iniciatyvų. Ji šiam tikslui įsipareigojo skirti 7,75 mlrd. dolerių (apie 6,7 mlrd. eurų).
Kinijos kompanijos siekia pademonstruoti, kad paklūsta Kinijos komunistų partijos įgaliojimams. Visgi kai pradėta raginti daugiau kompanijų viešai paremti naująją Xi Jinpingo viziją, jos buvo „šiek tiek sukrėstos“, BBC žurnalistei Karishmai Vaswani privačiame pokalbyje prisipažino vienos didžiosios Kinijos kompanijos atstovas.
„Tačiau paskui mes prie šios minties pripratome. Tikslas nėra apiplėšti turtinguosius. Norima pertvarkyti visuomenę, kurti viduriniąją klasę. Be to, galiausiai juk mūsų veikla susijusi su vartojimu, tad mums tai išeina į naudą“, – dėstė minėtasis šaltinis.
Prabangos sektorius gali tapti pralaimėtoju
Jeigu visuotinė gerovė reiškia didesnį dėmesį besiformuojančiai Kinijos viduriniajai klasei, tada ji gali reikšti tikrą palaimą pasaulinėms kompanijoms, besiorientuojančioms būtent į tokius klientus.
„Matome, kad skiriamas dėmesys jaunimo įsidarbinimui, o tai yra gerai“, – mano Europos Sąjungos prekybos rūmų Kinijoje prezidentas Joergas Wuttke.
„Jeigu manoma, kad jie yra socialinio mobilumo, kuris mažėjo, dalis šioje šalyje, vadinasi, tai naudinga visiems. Juk kai auga vidurinioji klasė, daugėja galimybių“, – pažymi J. Wuttke.
Visgi su prabangos sektoriumi susijusiems verslams tokia raida nebūtų naudinga, įspėja J. Wuttke.
„Kinijos išlaidos sudaro maždaug 50 proc. prekių suvartojimo visame pasaulyje. Tad jeigu Kinijos turtingieji nutars pirkti mažiau šveicariškų laikrodžių, itališkų kaklaraiščių ir prabangių europietiškų automobilių, šio sektoriaus lauks smūgis“, – aiškina Europos Sąjungos prekybos rūmų Kinijoje prezidentas.
Tačiau, nors J. Wuttke pripažįsta, kad Kinijos ekonomikai būtinos esminės reformos, padėsiančios padidinti vidutinį šalies darbo užmokestį, jis visgi pastebi, jog visuotinės gerovės projektas galbūt nėra veiksmingiausias būdas šiam tikslui pasiekti.
Stevenas Lynchas iš Didžiosios Britanijos prekybos rūmų Kinijoje taip pat teigia, kad visuotinės gerovės idėja negarantuoja, jog vidurinioji klasė augs taip, kaip per pastaruosius 40 metų.
Jis pateikia istoriją apie tai, kaip sparčiai Kinijos ekonomika plėtėsi per kelis pastaruosius dešimtmečius.
„Prieš 30 metų Kinijos šeima galėdavo kartą per mėnesį suvalgyti dubenį koldūnų, – dėstė S. Lynchas. – Prieš 20 metų jie tokį dubenį suvalgyti galėdavo jau galbūt kartą per savaitę. Prieš dešimtmetį koldūnais tokia šeima galėdavo mėgautis kasdien. Na, o dabar jie gali įsigyti automobilį.“
Tačiau, pasak S. Lyncho, visuotinės gerovės idėja kol kas nesukūrė nieko konkretaus, išskyrus tokio pobūdžio įmonių socialinės atsakomybės išraiškas, kurias pademonstravo „Alibaba“ ir „Tencent“.
„Be to, daugelyje sektorių taip pat atsirado staiga įvestų taisyklių, – sako S. Lynchas, omenyje turėdamas pastarąsias technologijų kompanijoms taikomas spaudimo priemones. – Tai skatina neužtikrintumą ir kelią klausimų. Jeigu imamasi orientuotis į šalies vidų – ar tada tikrai reikalingas likęs pasaulis?“
„Naujasis socializmas“
Visuotinės gerovės esmė yra siekis Kinijos visuomenę paversti teisingesne – bent jau taip tvirtina Kinijos komunistų partija. O tai turi potencialo pakeisti socializmo reikšmę pasauliniame kontekste.
„Partijai dabar rūpi paprasti darbuotojai – pavyzdžiui, taksi vairuotojai, pasiuntiniai, dirbantys migrantai“, – aiškina Wangas Huiyao iš Kinijos ir globalizacijos centro, Pekine esančios ekspertų grupės.
„Kinija siekia išvengti visuomenės poliarizacijos, kuria pasižymi kai kurios Vakarų valstybės ir kuri, kaip galima daryti išvadą, skatina deglobalizaciją ir nacionalizaciją“, – teigia ekspertas.
Tačiau ilgą laiką Kiniją stebintys apžvalgininkai teigia, kad jeigu Kinijos komunistų partijos tikslas iš tiesų yra socializmo su kiniškais bruožais pakeitimas alternatyviu modeliu, tinkančiu visiems, tada visuotinės gerovės iniciatyva nėra tinkamas pasirinkimas tam pasiekti.
„Tai yra iš dalies posūkis kairėn, o iš dalies – posūkis dar didesnės kontrolės, būdingos Xi Jinpingo kadencijai, link“, – aiškina George‘as Magnusas, Oksfordo universiteto Kinijos centro darbuotojas.
G. Magnusas priduria, kad visuotinės gerovės idėja nereiškia europietiškojo socialinės gerovės modelio atkartojimo.
„Taikomas netiesioginis spaudimas laikytis partijos tikslų, – aiškina G. Magnusas. – Bus apmokestinamos didelės ir „nepagrįstos“ pajamos, privačios kompanijos jus spaudimą aukoti lėšų Kinijos komunistų partijos tikslams. Tačiau jokių didelių žingsnių progresinių mokesčių link nebus.“
Utopinė Kinija
Akivaizdu, kad visuotinė gerovė sudaro Kinijos valstybės ir visuomenės valdymo Xi Jinpingo laikotarpiu pagrindą.
Žadama, kad visuomenė bus teisingesnė – pasižymės didesne ir turtingesne viduriniąja klase, o kompanijos norės ne tik imti, bet ir duoti.
Tai būtų savotiška utopinė „iš viršaus į apačią“ valdoma Kinija, kuri, kaip viliasi Kinijos komunistų partija, patvirtintų esanti Vakarų pasiūlymams alternatyvus modelis, pritaikomas pasaulyje.
Tačiau ne viskas yra taip paprasta: iš esmės tokia santvarka reiškia dar daugiau kontrolės ir valdžios Komunistų partijos rankose.
Kinija užsienio verslams visados buvo sudėtinga aplinka, o visuotinės gerovės programa reiškia, kad antroji pagal dydį pasaulio ekonomika tampa dar sudėtingesne aplinka.
