„Privalai įsitikinti, kad turi pakankamai medžiagų, ir pasirūpinti šiokia tokia atsarga, jei kartais nutiktų kas nors neplanuota“, – sako britų statybos įmonės „R&J Construction Services“ vadybininkė Joanna Spencer.
Kita vertus, šiuo atveju galima įžvelgti ir teigiamą dalyką: statybinių medžiagų trūkumas privertė šios pramones atstovus kruopščiau apsvarstyti medžiagų naudojimą ir išmetimą, praneša BBC.
Statybos pramonės atliekų kiekis yra milžiniškas. Remiantis Jungtinės Karalystės (JK) aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamento duomenimis, 2018 m. statybos, griovimo ir kasimo darbų metu susidarė net 62 proc. visų šalies atliekų. 2013 m. atlikto tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad 13 proc. į statybos aikštelę atgabentų medžiagų visai nepanaudojama ir keliauja tiesiai į sąvartyną. Beje, nemažos dalies statybinių atliekų negalima perdirbti.
„Kiek teko kalbėti su organizacijos nariais, jie labai stengiasi tinkamai panaudoti atliekas, bet statybinės medžiagos galėtų būti ekologiškesnės“, – mano Nacionalinės statybininkų federacijos gyvenamųjų namų statybos ir planavimo politikos vadovas Rico Wojtuleviczius. „Pažiūrėkite, kaip atliekas perdirba vietos perdirbimo įmonės. Neretai jos tiesiog viską sudegina. Šiai pramonės šakai reikia strategiškesnio požiūrio į atliekas“, – pridūrė jis.
Būtent atliekų problema paskatino Brittany Harris ir Jade Cohen įkurti įmonę „Qualis Flow“, padedančią efektyviau naudoti statybines medžiagas. Anot B. Harris, šiandien statybos pramonės įmonės dažniausiai turi neišsamius, vienas kitam prieštaraujančius duomenis apie statybos aikštelėje esančias medžiagas, jų naudojimą ar švaistymą.
Paprastai statybos įmonės minėtąją informaciją gauna iš popierinių važtaraščių ir el. paštu siunčiamų pristatymo dokumentų. Paskui šie duomenys rankiniu būdu suvedami į ataskaitų rengimo programą, pavyzdžiui, lentelinę skaičiuoklę.
„Pirma, vedant duomenis rankiniu būdu, apie 60 proc. informacijos prapuola arba įvedama klaidingai. Taigi, tose atskaitose esantys duomenys yra praktiškai beverčiai, – aiškino ji. – Antra, statybos pramonę sudaro šimtai stambių rangos bendrovių ir tūkstančiai mažesnių įmonių, dirbančių drauge, kad įgyvendintų sudėtingus projektus. Kiekviena iš šių įmonių skirtingai, naudodama nevienodas sistemas, fiksuoja ir praneša apie statybinių medžiagų sąnaudas bei susidariusias atliekas.“
Nors galima naudoti QR kodus ar RFID žymeles statybinėms medžiagoms sekti, šios priemonės jokiu būdu nėra universalios, todėl jas pasirinkusi įmonė bus priversta bendradarbiauti tik su tokias pačias priemones naudojančiais statybinių medžiagų tiekėjais. Tačiau „Qflow“ leidžia užregistruoti visas medžiagas tiesiog naudojant specialią programėlę, o surinktus duomenis galima peržiūrėti ir eksportuoti interneto svetainėje.
„Programėlę galima naudoti akimirksniu, tereikia išmaniojo telefono. Be to, ji tinka visų rūšių statybos darbams: nuo smulkių komercinių remontų iki didelių geležinkelio infrastruktūros projektų“, – pridūrė B. Harris. Mašininio mokymosi algoritmai leidžia duomenis struktūrinti ir rasti būdų, kaip sumažinti atliekas bei taupyti laiką ir pinigus.
„Brexit“ ir koronaviruso pandemija sukėlė daug problemų tiekėjams, todėl didėja spaudimas efektyviau naudoti statybines medžiagas. „Manau, kad statybos sektorius vienintelis neužsidarė įvedus karantiną. Darbai tęsėsi, tačiau tuo metu niekas negamino statybinių medžiagų, – pastebėjo R. Wojtuleviczius. – Visų medžiagų pasiūla vis mažėja, visko labai trūksta.“
Kita įmonė, besistengianti sumažinti statybinių atliekų kiekį, yra „Enviromate“. Ji valdo specialią platformą, kurioje statybos įmonės gali pirkti ir parduoti medžiagas. Vienas iš „Enviromate“ steigėjų Nigelas Van Wassenhovenas apytikriai paskaičiavo, kad per penkerius metus įmonės platformoje buvo parduota daugiau nei 200 tūkst. tonų plytų, medienos, stogo dengimo medžiagų ir kitų statybinių medžiagų, kurios priešingu atveju būtų atsidūrusios sąvartyne. N. Van Wassenhovenas pabrėžė, kad, atsižvelgiant į augančias kainas, statybos įmonės nebegali sau leisti geroms medžiagoms nueiti perniek.
Tuo tarpu B. Harris norėtų griežtesnio reguliavimo: „Puikus pavyzdys, kaip reguliavimas gali suvaidinti didelį vaidmenį keičiant žmonių elgesį, yra darbuotojų saugos ir sveikatos sritis. Palyginus su prieš dešimtmetį fiksuotu incidentų skaičiumi, mirčių ir nelaimingų atsitikimų įspūdingai sumažėjo.“
Moteris mano, kad panašių pokyčių galima pasiekti ir statybinių atliekų srityje, įsteigus naują reguliuojančiąją instituciją, kuri kontroliuotų, kaip statybos įmonės praneša apie savo anglies dioksido pėdsaką ir ką daro jam sumažinti.
Atliekų tvarkymui skiriama vis daugiau dėmesio, JK aplinkos agentūrai anksčiau šiais metais įspėjus, kad imsis veiksmų prieš organizacijas, nesugebančias atsakingai tvarkyti atliekų. Statybos meistrų federacijos vykdomasis direktorius Brianas Berry yra įsitikinęs, kad statybos pramonei praverstų daugiau rekomendacijų.
„Mažoms statybos įmonėms sunkiau perdirbti, rūšiuoti ir saugoti medžiagas įgyvendinant nedidelius vietos projektus, todėl reikia joms padėti sumažinti atliekas, pakartotinai naudoti statybines medžiagas ir jas perdirbti, – sakė jis. – Aiškus planas, kaip statybos pramonė gali sumažinti atliekų kiekį, išeitų į naudą įmonėms, besivadovaujančioms ilgalaike politika.“
