Iniciatyva „New European Bauhaus“, kurią pernai ES lyderiai paskelbė kaip senojo žemyno žaliosios transformacijos modelį, pradeda įgauti pavidalą. Rugsėjį Europos Komisija (EK) skyrė po 30 000 eurų (35 190 JAV dolerių) kiekvienam iš dešimties projektų, geriausiai atspindinčių judėjimo vertybes – tvarumą, estetiką ir įtrauktį.

„Permainos ne tik yra įmanomos, bet jau vyksta visoje Europos Sąjungoje, visuose mūsų ekonomikos sektoriuose, – kalbėjo Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kai buvo atskleisti nugalėtojai. – „New European Bauhaus“ jungia didžiąją Europos Žaliojo susitarimo viziją su apčiuopiamais pokyčiais žemėje, siekiant pagerinti mūsų kasdienį gyvenimą.“

ES siekia, kad Europa taptų pirmuoju klimatui neutraliu žemynu, kuris iki 2030 metų, palyginti su 1990 metais, sumažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 55 proc., o iki šimtmečio vidurio pasiektų nulinį lygį. Kad to pasiektų, per ateinantį dešimtmetį ji planuoja išleisti vieną trilijoną eurų (1,17 trilijono JAV dolerių) tvarioms investicijoms ir bent 100 mlrd. eurų iki 2027 metų paremti darbuotojus regionuose, kuriuos labiausiai paveikė perėjimas prie „žaliosios“ ekonomikos.

Europos lyderiai nori, kad menai, ypač architektūra ir dizainas, taptų šios transformacijos dalimi. Senus žemyno pastatus, kuriems tenka apie 40 proc. energijos suvartojimo, ketinama iš esmės renovuoti.

Tačiau jiems būtina suteikti ir naują išvaizdą, kuri apibrėžtų „grynojo nulio“ Europą lygiai taip, kaip 20-ojo amžiaus pradžioje Bauhauzo mokyklos modernistiniai projektai pakeitė Vakarų pasaulį ir pramonės erą.

Sugrįžimas į gamtą

Architektai Anna Heringer ir Martinas Rauchas suprojektavo svečių namus alternatyviosios medicinos senelių namams iš medžiagų, kurias galima rasti aplinkui esančioje vietovėje, Rozenheimo mieste, Vokietijoje. Greta miško, apsuptas dviejų Mangfalo upės intakų, stovi į lizdą panašus statinys, su plūktinėmis sienomis, rankų darbo keramikos dirbiniais ir medine konstrukcija. Natūralios medžiagos nėra tobulos, ir tai yra gerai, teigė architektai savo paraiškoje apdovanojimams.

Pastatas Rozenhaime
Foto: Organizacijos nuotr.

„Ypač džiaugiuosi, kad mano pirmasis pastatas Europoje yra Rozenheime, mieste, kuriame gimiau, – sakė A. Heringer, labiausiai žinoma dėl tvarių pastatų projektavimo tokiose šalyse kaip Bangladešas ir Marokas. – Ir noriu įrodyti – taip, Bavarijoje galima statyti laikantis tokio paties požiūrio ir etikos principų kaip ir Bangladeše.“

Švari purvino fabriko ateitis

Los Santos de Maimonos miestelis Ispanijos Estremadūros autonominiame regione garsėja savo didžiule cemento gamykla. Aukštas betoninis pastatas, pastatytas šeštajame dešimtmetyje Franko diktatūros laikais, ištisus dešimtmečius buvo apleistas, kai 2009 metais saujelė žmonių perėmė šias patalpas ir nusprendė suteikti joms naują paskirtį.

LaFábrika detodalavida
Foto: Organizacijos nuotr.

Dabar socialinių paslaugų organizacija „La Fábrika de Toda la Vida“ organizuoja tokias iniciatyvas kaip nepriklausomas kinas po atviru dangumi, seminaras, skirtas tvariai statybai ir architektūrai, muzikinė emblema, propaguojanti kaimo vietovių menininkus, ir iniciatyva, kuria siekiama atkurti vietinę augmeniją bei regeneruoti užterštą dirvožemį aplink gamyklą. Naujosios žalios erdvės ir dideli spalvingi grafičiai sušvelnina brutalistinę statinio estetiką, kuri kaimo kraštovaizdyje atrodo dar labiau šokiruojanti.

Gyvenamasis konteineris

Barselona (Ispanija) nusprendė kovoti su gentrifikacija panaudodama senus laivybos konteinerius. APROP projektas (trumpinys nuo Proximity Temporary Affordable Housing) buvo pradėtas 2019 metais, siekiant greitai ir už prieinamą kainą apgyvendinti iš namų išvarytus žmones centriniame Katalonijos sostinės rajone.

Konteinerinis pastatas Barselonoje
Foto: Vida Press

Statinys sukonstruotas iš jūrinių konteinerių, pertvarkytas taip, kad pirmajame aukšte būtų įrengta sveikatos priežiūros įstaiga, o keturiuose viršutiniuose aukštuose - dvylika vieno ir dviejų miegamųjų butų. Perdirbtos medžiagos, šiluminė izoliacija ir konstrukcija, kuri maksimaliai padidina saulės šviesą žiemą ir pavėsį vasarą, reiškia, kad projekte sunaudojama 25 proc. mažiau energijos ir išmetama 54 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei tradiciniame pastate.

Nulinio anglies dioksido lygio utopija

Įsivaizduokite, kad kiekvieną rytą į darbą važiuojate viešuoju dviračiu. Atvykus į paskirties vietą, programėlė jus informuoja, kiek anglies dioksido emisijų išvengėte ir kiek žaliųjų kreditų uždirbote už kelionę. Tada jūs nusprendžiate, ar šiuos žetonus iškeisti į ekologiškas prekes ar paslaugas, ar parduoti juos vietinėms įmonėms.

Tai utopiškai skambantis eksperimentas, kurį Portugalijos automobilių pramonės įsteigtas mokslinių tyrimų centras CEiiA atliko šalies šiaurėje esančiame Matozinjoso mieste. AYR platforma pradėjo veikti praėjusių metų lapkritį ir iki šiol pasiekė trečdalį iš 175 000 miesto gyventojų. Per pirmuosius šešis mėnesius vykdant bandomąją programą buvo išvengta 18,1 tonos anglies dioksido gamybos, o programą išplėtus būtų galima išvengti iki 2000 tonų per metus. Iki 2030 metų platformos tikslas pasiekti 60 000 tonų, o jei visus kreditus įsigis vietos įmonės, kad padengtų savo išmetamųjų teršalų kiekį, į anglies dioksido neutralumą bus investuota 12 mln. eurų.

Sodas virš miesto

Barselonos uosto rajone virš devynioliktojo amžiaus dešimties pastatų kvartalo stūkso miesto sodas. Aukštai virš miesto šurmulio įsikūrusi architektūros įmonė „MataAlta Studio“ pastatė sodą ant kultinio komplekso „Porxos d'en Xifré“ stogo. Jame rasite tvenkinių, vabzdžių viešbučių ir inkilų konstrukcijų. Sode auga daugiau kaip 10 000 vietinių augalų, atrinktų dėl jų aromatingumo, palankių sąlygų apdulkinimui, atsparumo sausrai ir taršą filtruojančių savybių.

Porxos d'en Xifré
Foto: Organizacijos nuotr.

Įmonė nenaudojo portlandcemenčio, kurio gamybos metu išsiskiria anglies dioksidas, ir pasirinko perdirbtą plytų atliekų žvyrą, restauruotą pastato medieną ir kitą vietinę medieną. Ant „Xifré“ komplekso stogo įrengtos saulės baterijos tiekia energiją LED apšvietimo sistemai ir drėkinimo siurbliams, o perteklinė energija patenka į miesto elektros tinklą. Lietaus vanduo naudojamas laistymui ir yra kaupiamas 9 000 litrų talpos cisternoje, kurioje vandens užtenka dviem mėnesiams. Dirva tręšiama žaliosiomis trąšomis, naudojant kompostavimo metodus.