Žinoma, priimti nelengvus sprendimus ir ryžtingai juos įgyvendinti gali būti sunku. Tokia jau ta žmogiška prigimtis. Rizika suklysti visada atrodo didesnė nei tikimybė, jog priimtas sprendimas pasiteisins. Svarbu judėti į priekį, net jeigu ir neturime tikslių atsakymų į kylančius klausimus. Dabartinis kontekstas įpareigoja sprendimų priėmimo proceso nepaversti žaidimu, vengti inercijos ir skatina imtis realių veiksmų.
Penki pagrindiniai sėkmės ingredientai
Atrinkau penkis svarbiausius sėkmės ingredientus, kurie galėtų padėti. Jokiais būdais jie nėra vieninteliai ir nepakeičiami, tačiau pakankamai svarbūs ir verti dėmesio. Ilgą laiką būtent jie atspindėjo „Nestle“ kaip verslo DNR ir padėjo sukurti bendrą vertybių sistemą. Norėčiau pristatyti kiekvieną iš jų ir pasidalinti įžvalgomis apie neseniai „Nestle“ viešai duotą pažadą vystyti atsinaujinančių maisto sistemų iniciatyvą.
Pirmiausia labai svarbus tikslas ir ilgalaikė perspektyva, kurie neįmanomi be trumpalaikių veiksmų dinamikos ir lankstumo. Šie du deriniai pernelyg dažnai supriešinami, nors iš tikrųjų juos sieja labai intymus ir būtinas ryšys. Svarbu gebėti, pasikeitus kontekstui, skubiai reaguoti ir keisti veiklos kursą – ir COVID-19 labai aiškiai parodo, kaip tai svarbu. Tik tas lankstumas nematant prieš akis ilgalaikės perspektyvos tėra vien chaoso ir pusiausvyros nebuvimo pranašas.
Jeigu laikytume, jog viena karta apima apie 25-30 metų, tuomet „Nestle“ šiandienai jau dirbo šešioms kartoms. Nuoširdžiai norėtume dirbti ir ateities kartoms. Ir puikiai suprantame, jog sėkmė lydės tik tuo atveju, jeigu sugebėsime susitvarkyti su pagrindiniais šiandienos aplinkos apsaugos ir socialiniais iššūkiais: klimato kaita, vandens stygiumi, dirvožemio blogėjimu, biologinės įvairovės mažėjimu, grėsmėmis ūkininkų pragyvenimui. Visa tai daro didžiulę įtaką mūsų tiekimo grandinės operacijoms ir kelia grėsmę siekiant ilgalaikių tikslų.
Antras svarbus dalykas – bet kokie veiksmai turi būti paremti vertybėmis. Atsidūrus sudėtingoje pasirinkimų kryžkelėje, būtent vertybės padeda priimti teisingus sprendimus. Kartais reikalinga kontrolė ir reguliavimas – kaip teisėtumo ir harmonijos garantijos. Tik vieni patys to padaryti negalime. Kiekvieną mintį ir veiksmą turi pagrįsti vertybės.
Trečias dalykas – pastovumas ir sklandumas. Tiek veiksmai, tiek ištekliai privalo būti nukreipti į tikslą, taikomi koncentruotai ir apgalvotai kelerius metus iš eilės. Tik tokiu būdu galime pasiekti kaupiamąjį rezultatą.
Ketvirta: patikimumas. Visi iki vieno priimti sprendimai ir pasirinkimai turi įtakos mūsų akcininkams. Jie taip pat privalo taikytis prie pokyčių, juos kankina tos pačios dvejonės. Svarbu įtikinti mumis pasitikėti ir mus palaikyti. O tam, kad tai būtų įmanoma, turime būti patikimi. Tai reiškia palaikyti fronto linijose besidarbuojančius, tačiau tuo pačiu nešti naudą susijusiems subjektams, ypač vartotojams, verslo partneriams ir investuotojams.
Ir penktas – paskutinis, tačiau ne menkiau svarbus dalykas: holistinis ir kolegialus mąstymas. Būtent jis pakloja pagrindą pirmiesiems keturiems ingredientams. Perėjimas prie atsinaujinančios maisto sistemos – ekonominis, techninis, elgsenos bei politinis visai visuomenei tenkantis iššūkis. Pramonė gali tapti pavyzdžiu ir parodyti kelią, o stambios bendrovės apriboti savo veiklą ir prisidėti vystant atsinaujinančio maisto sistemą. Tik tikroji sisteminė transformacija įmanoma tik turint holistinę viziją ir planą, priimtiną visiems suinteresuotiems žaidėjams. Tam prireiks bendradarbiavimo ir visos maisto vertės grandinės veiksmų koordinavimo.
Šie penki ingredientai, mano galva, gali padėti priiminėjant sprendimus ir darant pasirinkimus šiais sudėtingais ir neapibrėžtais laikais. Be jokios abejonės yra ir kitų, esu atviras naujoms idėjoms. Metas veikti!
