Kaip suvaldyti darbuotojų nerimą ir nežinomybę dėl ateities? Kokius namų darbus atlikti ir kam derėtų pasiruošti iš anksto, norint sklandžiai įgyvendinti naujoves komandoje? Įžvalgomis apie tai, kaip organizacijoje išlaikyti stabilumą pokyčių metu pranešime spaudai dalijasi JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ programavimo departamento vadovas Aleksandras Jonkus.

Įtraukti darbuotojus į sprendimų priėmimą

Anot A. Jonkaus, siekiant įgyvendinti bet kokį pokytį, svarbu sutelkti komandą, kalbėti apie ateitį ir būsimas naudas bei vertes, susikoncentruoti į konkrečius veiksmus, bandyti išvengti praeities idealizavimo.

„Tiesioginis vadovas turėtų būti tas žmogus, kuris suteikia stabilumo ir ramybės, kad ir kokios sudėtingos būtų ateities prognozės. Atvirumas, aiškumas, tiesi ir konkreti komunikacija padeda tai pasiekti. Vadovas turėtų gebėti modeliuoti ateities perspektyvą ar tai būtų konkretus planas, ar strategija, ar tik vizija, ir ją užtikrintai ištransliuoti komandai. Svarbi taisyklė – neužstrigti idealizuojant praeitį ir nekalbėti apie tai, kaip buvo gerai ir ramu iki pokyčio, ar dar blogiau, nepasiduoti neproduktyviam pokyčio kvestionavimui: o kodėl kažką keisti, juk vis tiek čia nebus taip gerai kaip buvo?“, – sako vadovas.

Baimė

A. Jonkaus teigimu, vykstantys pokyčiai darbuotojams gali sukelti įvairius jausmus. Tačiau vadovo palaikymas ir pasitikėjimas yra būtina sąlyga sėkmei.

„Vadovui reiktų surasti būdus, leidžiančius komandos nariams pasidalyti pokyčio sukeltomis emocijomis ir išklausyti visų abejones, bet tuo pačiu suteikti nepagražintą užtikrintumą ateitimi. Vienas iš tokių būdų, kuris padidintų tarpusavio pasitikėjimą galėtų būti darbuotojų įtraukimas į sprendimų priėmimą“, – pataria departamento vadovas.

Užtikrinti stabilumą ir ramybę

Pasak A. Jonkaus, prieš daugiau nei metus teko vadovauti komandai, kuri penkerius metus vieningai dirbo su viena didžiausių JAV technologijų bendrove, vystančia technologinę platformą ir produktų rinkinį skirtą, elektroninių duomenų surinkimo, apdorojimo, bei analizės proceso įgyvendinimui teisinio tyrimo, ginčo kontekste.

Daugiau nei 45 žmonių „Devbridge“ komanda, buvo atsakinga už vieno iš produktų techninės architektūros bei vartotojo sąsajos modernizavimą. Projektas buvo sudėtingas ir reikalaujantis itin gero techninio išmanymo, detalaus įsigilinimo į procesus. Tačiau nors ir komanda įsiliejo į kliento gamybos ekosistemą ir perėmė ten įdiegtus procesus, projektas baigėsi, o vien tik su šiuo klientu kelerius metus dirbantys žmonės per trumpą laiką turėjo pereiti prie kitų darbų bei projektų.

„Natūralu, kad didžiausias iššūkis pereinant nuo produktinio link projektinio darbo režimo buvo požiūrio pakeitimas ir neapibrėžtumo priėmimas. Sužinojus apie projekto pabaigą, kilo natūralių, bet tuo metu ne visuomet atsakymus turinčių, klausimų: kokiame projekte dirbsime? Su kokia komanda tęsime darbus? Kiek ilgai gyvuos naujas projektas? Ar galėsime tęsti darbus su tais kolegomis, su kuriais dirbome visus pastaruosius metus? Tai tik keli klausimai kėlę didžiulį susirūpinimą, prieš įgyvendinant šį pokytį“, – dalijosi A. Jonkus.

Neleisti susiformuoti informacijos vakuumui

„Sužinojus, apie būsimus pokyčius komandoje, iškart prasidėjo nuoseklus darbas, aiškinantis kokios yra galimybės jungtis prie kitų organizacijoje jau vykdomų arba dar tik planuojamų projektų. Pradėjome rašyti prisitaikymo prie pokyčio juodraštį ir pradėjome pasirengimą naujovėms. Tuo metu tai kėlė daug nerimo organizacijos viduje. Tačiau įgyvendinus šį pokytį, kompanijos nepaliko nei vienas darbuotojas, dirbęs su šiuo klientu. Ne visi išsikelti uždaviniai susidėliojo į nuoseklią mozaiką, bet atsirado konkretus planas kaip gyvensime po kliento pasitraukimo – aktyvi komunikacija su darbuotojais, neleido mums prarasti ilgamečių įmonės profesionalų“, – patirtimi dalijosi įmonės atstovas.

A. Jonkaus teigimu, viena iš didesnių pokyčio įgyvendinimo rizikų atsiranda tada, kai nevienareikšmiška ar nepatikrinta informacija pasklinda dar iki suplanuoto informacijos paviešinimo. Pernelyg ilgo delsimo, iki tol, kol paaiškės absoliučiai visos detalės, taip pat vertėtų vengti, nes informacinis vakuumas gali greitai užsipildyti gandais, nepatvirtinta informacija, prielaidomis ir pan. Todėl yra būtina darbuotojams kuo greičiau pateikti tikslią informaciją apie esamą situaciją ir tolimesnių veiksmų planą.

„Jei plane yra „tuščių vietų“, ar kažkas ne iki galo yra nuspręsta – taip ir komunikuokite bei įtraukite komandos narius, ruošiant tolesnius žingsnius. Mes aktyviai tarėmės su komandų vadovais dėl plano detalių ir įgyvendinimo. Buvo svarstomi įvairiausi scenarijai, vertinamos alternatyvos, atsižvelgiama net ir į tokius aspektus, kaip darbuotojų charakterių suderinamumai, tarpasmeniniai santykiai, technologijų preferencijos. Įvyko gyva ir nuosekli komunikacija kolektyvui pristatant pokyčio priežastis ir terminus. Atsakėme į visus rūpimus klausimus, pristatėme terminus, kada ir kokiais etapais vyks darbuotojų perėjimas prie kitų projektų, darbo kituose projektuose galimybes, modelius, kas, kada ir į kokius projektus jungsis, kodėl siūlomi būtent tokie perėjimai. Komunikacija buvo kartojama kelis kartus, kiekvieną kartą ją patikslinant iki tol nežinotais duomenimis arba atnaujinta informacija“, – apie perėjimo procesus pasakojo vadovas.

Permainas priimti kaip galimybę

Anot A. Jonkaus, vienas iš didžiausių uždavinių dar iki įvykstant tokiems ir panašiems pokyčiams – formuoti komandos pasiruošusios priimti pokyčius identitetą. Kai pokytis yra nulemtas išorinių aplinkybių (pvz. pasitraukė stambus klientas, susitraukė kažkuri rinka, kardinaliai pasikeitė kliento poreikiai ir prioritetai), gali kilti klausimų apie tai ar visiems komandos nariams atsiras vietos ateities projektuose. Todėl būtina ne tik deklaruoti siekį pokytį išgyventi kartu, bet ir kuo anksčiau pasirūpinti konkrečiais terminais, projektais, ir kitomis detalėmis.

„Verta skatinti kiekvieną komandos narį formuoti sveiką požiūrį į lankstumą ir neapibrėžtumo toleravimą. Pavyzdžiui, kalbėti apie tai bendrų susirinkimų, komandų formavimo veiklų metu, paryškinant pergales, kurias pasiekė naujai suburtos komandos. Todėl svarbiausia adaptacija čia yra palaikyti adekvatų ir sveiką santykį su neapibrėžtumu. Tai galioja tiek vadovams, tiek ir inžinieriams. Sutarus esmines vertybes ir principus dėl to kaip visi kartu priimame pokyčius, vėliau belieka pasitelkti kūrybiškumą, komandiškumą, skaidrumą, metodiškumą ir bet kokį ateinantį pokytį, priėmus kaip galimybę, juo pasinaudoti“, – apibendrino programavimo departamento vadovas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją